Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė I. P. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą R. S. per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo turtas).

2. Nurodė, kad ginčo turtas priklauso ieškovei, kuri su dukra jame ir gyvena. Taip pat gyvena ir ieškovės buvęs sugyventinis R. S., su kuriuo bendrą gyvenimą ieškovė yra nutraukusi daugiau nei metai laiko. Atsakovas visiškai ignoruoja ieškovės prašymus bei reikalavimus išsikelti iš jos namų, maža to - yra užsirakinęs atskirus ūkinius pastatus savo įrengtomis spynomis bei neleidžia jomis naudotis ieškovei. Atsakovas be jokio teisėto pagrindo naudojasi ieškovės turtu.

3. Atsakovas R. S. su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė pripažinti, kad šalys nuo 2013 m. sausio mėn. gyveno faktinėje santuokoje ir vedė bendrą ūkį, tai yra buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrą dalinę nuosavybę, pripažįstant, kad partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, pripažinti, kad atsakovui ir ieškovei gyvenant faktinėje santuokoje įgytas ginčo nekilnojamasis turtas yra bendroji dalinė atsakovo ir ieškovės nuosavybė, priklausanti šalims lygiomis dalimis po ½, priteisti iš ieškovės atsakovo visas patirtas bylinėjimosi.

4. Nurodė, kad šalys nuo 2013 m. sausio mėn. gyveno bendrai, neįregistravę santuokos (kaip sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, rūpinosi bendra buitimi ir gerino gyvenimo sąlygas. 2013 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kaip faktiniai sutuoktiniai, įgijo nekilnojamąjį ginčo turtą. Nors visas šis turtas viešame registre buvo įregistruotas kaip ieškovės asmeninė nuosavybė, de facto šį nekilnojamąjį turtą įsigijo lygiomis dalimis, kadangi ne tik buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau ir pusę viso turto kainos (10 000 Lt) sumokėjo atsakovas. Gyvenamasis namas buvo rekonstruotas, suremontuotas, įrengtas, atlikti esminiai būsto inžinerinių sistemų atnaujinimai atsakovui prisidedant asmeninėmis lėšomis bei darbu.

5. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

6. Nurodė, kad pirkimo - pardavimo sutartyje kaip pirkėjas nurodyta ieškovė, tuo metu su atsakovu nesiejo jokie šeimyniniai santykiai. Atsakovas tik laikas nuo laiko pas atvykdavo pasisvečiuoti keletui dienų. Atsakovas savo lėšomis niekaip neprisidėjo prie ginčo turto įgijimo, nes tuo metu netgi kalbos apie bendrą šeimą ar apie bendrą gyvenimą nebuvo, be to atsakovas netgi neturėjo jokių santaupų, kad prisidėti prie turto įgijimo. Net pradėjus bendrauti bedarbio pašalpa buvo atsakovo vienintelis pragyvenimo šaltinis, be to, didžioji pašalpos dalis buvo panaudojama išlaikyti jo du vaikus iš ankstesnės santuokos, bei turimą būstą, mokėti už jį komunalinius mokesčius. Gyvendamas kartu atsakovas net neprisidėjo prie ginčo turto išlaikymo. Šalys niekada neturėjo bendrų lėšų, nevedė bendro ūkio. Tai patvirtina ir faktas, kad atsakovas po dukters gimimo kiekvieną mėnesį pervedinėjo ieškovei lėšas dukters išlaikymui. Namas buvo remontuojamas ir Ieškovės darbo užmokesčio lėšomis, vėliau tam tikslui buvo paimti kreditai, už kuriuos buvo perkamos statybinės medžiagos, samdomi darbininkai tam tikrų darbų atlikimui. Ieškovė pripažino, jog tam tikrus statybos - remonto darbus atliko atsakovas su savo sūnum, tačiau už tai sūnui buvo sumokėta iš tų pačių ieškovės pajamų.