Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

1. 2015 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metų 6 mėnesių terminui, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu;

2. 2019 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - bauda 60 MGL (3000 Eur). Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 m. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - bauda 40 MGL (2000 Eur) su turto - automobilio vertės konfiskavimu ir 5 m. uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones. 2020 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi 2019 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis pakeistas - paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 3 m.;

3. 2021 m. sausio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį - terminuotas laisvės atėmimas 9 mėn. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 6 mėn. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemonės 4 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - bauda. Galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 6 mėn. ir 40 MGL bauda (2000 Eur). Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 4 m. 6 mėn. ir turto - automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Pagal BK 243 straipsnį byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4. 2024 m. balandžio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metus bei turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „Š. S.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 450 Eur, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2024 m. birželio 11 d., apie 20.15 val., A1 kelyje Klaipėda – Vilnius – Kaunas kairėje pusėje, ties 204 kilometru, vairavo automobilį „V. T.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 20.17 val. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, o 20.36 val. nustatytas 1,67 promilių neblaivumas.

Be to, kaltinamasis R. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t.y.:

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad R. K. 2024 m. balandžio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ir nuteistas 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. paskirta 40 MGL (2 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausta 5 (penkerius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. vasario 20 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto – automobilio „Š. S.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5450 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) valstybės naudai. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. gegužės 1 d.

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus pranešimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos registre 2021 m. gegužės 10 d. įrašytas R. K., kuris 2021 m. sausio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, aukščiau paminėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 2 000 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams (2022-10-22 atlikus bausmę asmuo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo). Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 4 metams 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 7 d. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga – 2025 m. sausio 6 d. Į Lietuvos probacijos tarnybą R. K. atvyko 2021 m. gegužės 19 d. ir buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. 2024 m. gegužės 3 d. Lietuvos probacijos tarnyba gavo vykdymui 2024 m. gegužės 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamąjį įsakymą, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir paskirta bausmė – 2 000 eurų bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 (penkeriems) metams uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 20 d. Į Lietuvos probacijos tarnybą R. K. atvyko 2024 m. gegužės 21 d. ir buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Taip pat, siekiant asmeniui padėti, pasiūlyta psichologo konsultacija. Asmuo 2024 m. gegužės 23 d. pirmoje konsultacijoje sudalyvavo. 2024 m. gegužės 21 d. patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, nustatyta, kad R. K. 2024 m. gegužės 18 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18839-24 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. 2024 m. gegužės 22 d. gautas raštas dėl informacijos pateikimo iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus. Asmuo žinojo apie uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti, tačiau jo nepaisė.

Iš 2024 m. birželio 11 d. Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. birželio 11 d., apie 20.15 val., A1 Kelyje Klaipėda – Vilnius – Kaunas kairėje pusėje, ties 204 kilometru, sustabdyta transporto priemonė „V. T.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurią būdamas neblaivus vairavo R. K.. Vairuotojui 20.17 val. alkotesteriu „Alcotest 7510, Nr. ARKB-0242“, patikros sertifikato Nr. 2069546, nustatytas 1,62 promilių neblaivumas; 20.36 val. pakartotinai atlikus tikrinimą vairuotojui nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Automobilis „V. T.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas.

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio patikros žurnalo nustatyta, kad 2024 m. birželio 11 d. R. K. alkotesteriu pirmojo tikrinimo metu 20.17 val. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 20.36 val. – 1,67 promilių neblaivumas.

Iš 2024 m. birželio 11 d. transporto priemonės perdavimo – priėmimo akto nustatyta, kad automobilis „V. T.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. 2024 m. birželio 13 d. nutarimu automobilis grąžintas jo savininkui ir valdytojui J. K..

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „V. T.“, valstybinis numerio ženklo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. K..

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „V. T.“, (duomenys neskelbtini) gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2 560 Eur.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. jis, 2024 m. birželio 11 d., apie 20.15 val., A1 kelyje Klaipėda – Vilnius – Kaunas kairėje pusėje, ties 204 kilometru, vairavo automobilį „V. T.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,62 promilių neblaivumas. Kaltinamojo R. K. kaltė įrodyta jo paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai yra tai liudytojo parodymais, apžiūrų protokolų duomenimis, tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktu, pareiškimu ir kt. Kaltinamojo R. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Be to, teismas išanalizavęs aukščiau nurodytus bylos duomenis, laiko įrodyta, kad kaltinamasis R. K., žinodamas, kad 2024 m. balandžio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones penkių metų laikotarpiui, 2024 m. birželio 11 d., apie 20.15 val., A1 kelyje Klaipėda – Vilnius – Kaunas kairėje pusėje, ties 204 kilometru, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „V. T.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo R. K. kaltė įrodyta jo paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę R. K. žinojo, buvo pasirašytinai supažindintas su priemonės vykdymu, tačiau sąmoningai piktybiškai vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tai yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Pažymima, kad kaltininko prisipažinimas neturi būti deklaratyvus, arba verčiamas byloje esančių neginčijamų įrodymų.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nurodė, kad gailisi, toks jo prisipažinimas ir gailėjimasis nėra nuoširdus, o laikytinas siekiu švelninti savo padėtį. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. K. įvykio kaltininku laiko savo draugą, dėl kurio netinkamų veiksmų buvo iškviesti policijos pareigūnai, taip menkindamas savo atsakomybę, gailisi, kad dėl to nepavyko grįžti namo. Be to, pripažįsta, kad nuolat vairuoja transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kritiškai tokių savo veiksmų nevertina, nurodydamas, kad taip elgiasi daugybė žmonių.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad R. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jo atsakomybę sunkina viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis R. K. anksčiau teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio veikas, teistumas neišnykęs, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam teisiamas net ketvirtą kartą. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog R. K. iš ankstesnių nuteisimų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir skirtos bausmės jo nuo naujo nusikalstamo elgesio neatgrasė. Ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, o nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas tam teisės ir tokiu savo elgesiu kelia itin didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. Toks kaltinamojo poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Vienintelis realus kelias apriboti R. K. galimybę vairuoti ir taip bent laikinai užkirsti galimybes nusikalsti, yra skirti jam su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę - areštą. Įvertinus visas aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju kaltinamajam R. K. gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje padarymą paskyrus šių straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką maksimalius jų dydžius (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikyti R. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Abi nusikalstamas veikas kaltinamasis R. K. padarė vienu metu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, R. K. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2024 m. balandžio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. BK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad R. K. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus (BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika), teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-593/2011, 2K-219/2011 ir kt.). Taip pat vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

R. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivus, tuo keldamas itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Todėl teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise R. K. yra būtinas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamojo asmenybę, į tai, jog kaltinamasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, toliau vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus ir neturėdamas tokios teisės, anksčiau taikyta baudžiamojo poveikio priemonė teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui neturėjo, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – 7 (septynerius) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nusikalstamos veikos (numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ) priemonė – automobilis „V. T.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso J. K.. Kadangi panaudota transporto priemonė kaltinamajam R. K. nepriklauso, iš jo konfiskuotina transporto priemonės vertę atitinkanti piniginė suma. Automobilio „V. T.“ vertė pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinę rinkos kainą Lietuvoje yra 2 560 Eur su PVM. Iš kaltinamojo R. K. išieškoma konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma 2 560 Eur.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtai bausmei apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, ir R. K. paskirti subendrintą bausmę - 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. balandžio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Arešto bausmę vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį nuosprendį R. K. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Išaiškinti R. K., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 7 (septynerius) metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą pradėti skaičiuoti po arešto bausmės atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „V. T.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 560 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.