- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- 1-413-175/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-4-00051-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kategorijos
- 1.2.17.1.1Kontrabanda (BK 199 str. 1 d.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S‘us R‘as (S. R.), gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S‘us R‘as 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 11.40 val., vykdamas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) oro uosto postą (duomenys neskelbtini), gabendamas ne mažesnę, kaip 10 000 Eur, grynųjų pinigų sumą – 38 985 Eur ir 1 870 JAV dolerių, tai atitinka 40 606 Eur sumą, taip pažeisdamas: 1) Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai; 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 Eur (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), neužpildė ir nepateikė Grynųjų pinigų deklaravimo formos ir, muitinei žodžiu deklaravęs, kad privalomų deklaruoti daiktų neveža, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 40 606 Eur, kurių bendra vertė viršija 10 000 Eur sumą, šių daiktų nedeklaravo, nepateikė muitinės kontrolei bei tokiu būdu šios kontrolės išvengė. Tokiais veiksmais S. R.‘as padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.
S. R.‘as 2017 m. rugpjūčio 4 d. apklausos metu nurodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikaltimą. Pripažįsta, kad nedeklaravo pinigų ir dėl to labai gailisi. Yra vedęs, turi du mažamečius vaikus. Dirba neoficialiai vairuotoju, gabena įvairius krovinius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 3 d. apie 19.55 val. ((duomenys neskelbtini) laiku) iš (duomenys neskelbtini), išvyko lėktuvu į (duomenys neskelbtini). Tada, 5.00 val. ryto ((duomenys neskelbtini) laiku) išvyko lėktuvu į (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugpjūčio 4 d., 09.25 val. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur atvyko 10.45 val. Jis per Lietuvą turėjo skristi tranzitu, bet turėjo 4 laisvas valandas iki skrydžio į (duomenys neskelbtini), todėl norėjo nuvykti pasižiūrėti automobilio. Išvykęs iš (duomenys neskelbtini) su savimi kelnių vidinėje specialiai įsiūtoje kišenėje prie juosmens turėjo 39 000 Eur ir 2 500 JAV dolerių, o rankinėje turėjo 80 Eur ir 20 JAV dolerių. Jis (duomenys neskelbtini) oro uoste deklaravo turimus pinigus, t. y. 39 000 Eur ir 2 500 JAV dolerių. Jam muitininkas išdavė dokumentą – keleivio muitinės deklaraciją, kurioje nurodyta, kad išvykimo šalis (duomenys neskelbtini), o atvykimo šalis (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad daugiau jokia deklaracija vykstant per Europos Sąjungos valstybes jam nėra reikalinga. Kadangi jam muitininkas pasakė, kad daugiau jokia deklaracija nėra reikalinga, jis buvo įsitikinęs, kad atvykęs į Lietuvą neturi deklaruoti su savimi turimų pinigų ir jis laikosi visų įstatymų. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) oro uostą, perėjo pasų kontrolę, ėjo link išėjimo, praėjo koridoriumi prie stalo, kur stovėjo du muitininkai. Jie S. R.‘ą pasikvietė, jis prie jų sustojo. Pareigūnai jo paklausė, ar turi ką nors draudžiamo. Atsakė, kad ne. Tada paklausė ar ką nors deklaruos. Jis atsakė neigiamai, nes jau turi deklaraciją. Pareigūnai pasakė, kad deklaracija negalioja. S. R.‘as neatkreipė dėmesio, kokiu kanalu eina, jis tuo metu nesuvokė, kad yra svarbu pasirinkti, kokiu kanalu eiti. Jis jokių informacinių užrašų apie deklaravimo tvarką nematė. Lėktuvu į Lietuvą skrido pirmą kartą. Daugiau lėktuvu į jokias kitas Europos šalis skridęs nėra. Visi jo turimi pinigai buvo gauti iš jo vadovo D.‘o V.‘aus A.‘aus (D. V. A.), kuris yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Ši įmonė yra (duomenys neskelbtini). Tai buvo pirmas kartas, kai jo paprašė nupirkti automobilį. Jis padarė klaidą, nes (duomenys neskelbtini) pildydamas deklaraciją jis negavo detalios informacijos, kad Europos Sąjungos šalyse taip pat reikalinga pildyti deklaraciją. Lietuvoje muitininkai jam taip pat nesuteikė informacijos, kad jis turi užpildyti deklaraciją (1 t. b. l. 143–145).
2017 m. lapkričio 24 d. apklausos metu S. R.‘as savo kaltę pripažino visiškai. Papildomai paaiškino, kad kai skrido iš (duomenys neskelbtini) ir ten užpildė pinigų deklaraciją, nežinojo, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) pinigų deklaraciją reikės pildyti papildomai. Pinigų niekur neslėpė, juos turėjo kišenėje. Į (duomenys neskelbtini) oro uostą buvo atskridęs pirmą kartą. Anglų ir lietuvių kalbos visiškai nemoka. Jo gimtoji kalba yra rusų, todėl rašo ir kalba tik rusų kalba. Jis pats geranoriškai pateikė deklaraciją ir pinigus pareigūnams. Labai gailisi, kad padarė šį pažeidimą. Taip atsitiko dėl jo nežinojimo ir pirmo apsilankymo Lietuvos ir ES oro uoste. ES ir Lietuvoje niekada nebuvo teistas ar baustas administracinėmis nuobaudomis. Prašo šių pinigų nekonfiskuoti, kadangi šie pinigai yra jo darbdavio ir bet kokiu atveju juos išieškos iš jo. Šį pažeidimą padarė netyčia, nesuprasdamas ES reglamento, kadangi nėra ES pilietis, tačiau mano, kad jo pateikta deklaracija parodo tai, kad jis pinigus deklaravo ir galima nustatyti jų judėjimą. Šitie pinigai yra teisėtai įgyti jo darbdavio, todėl jis jų neslėpė, juos deklaravo išvykdamas (1 t., b. l. 151, 152).
Liudytojas E. P. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju inspektoriumi. 2017 m. rugpjūčio 4 d. jam buvo priskirta dirbti keleivių terminale. Vertinant lokalią riziką apie 11.40 val. buvo atrinktas muitiniam tikrinimui keleivis, atvykęs reisu Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Tai buvo Rusijos Federacijos pilietis S. R.‘as. Jis kartu su pareigūne inspektore S. V. stovėjo prie deklaravimui skirtos vietos. Minėtas keleivis akivaizdžiai ėjo pasirinkęs išėjimą, skirtą asmenims, kurie neturi deklaruojamų daiktų. Tą asmenį jis sustabdė jau beišeinantį pro šias duris. S. R.‘as išeidamas šiuo išėjimu veiksmu deklaravo, kad negabena deklaruojamų daiktų ar prekių. Patikrinus asmenį, šis iš savo rankinės išsitraukė pinigų deklaraciją iš (duomenys neskelbtini), pinigus ir padavė liudytojui. Buvo 38 900 Eur ir 1850 JAV dolerių. Kiti pinigai, t. y. 85 Eur ir 20 JAV dolerių buvo sudėti atskirose jo rankinės kišenėse. Liudytojas paklausė asmens, kodėl šis nedeklaravo pinigų ir ar žino, kad pinigus turėjo deklaruoti. S. R.‘as nurodė, kad jis yra tolimų reisų vairuotojas ir žino, kad reikia deklaruoti didesnę, kaip 10 000 Eur, sumą. Į klausimą, kodėl nedeklaravo pinigų, asmuo paaiškino, kad pinigus deklaravo (duomenys neskelbtini) išvykdamas. Jam pasienietis pasakė, kad daugiau tų pinigų deklaruoti nereikia. Paaiškino, kad pinigai „šefo“, skirti sumokėti už automobilį, dėl kurio pirkimo jau buvo susitarta (1 t., b. l. 20, 21).
Liudytoja S. V. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas E. P.. Paaiškino, kad girdėjo ne visą E. P. ir S. R.‘o pokalbį, nes buvo pasitraukusi į šoną (1 t., b. l. 25, 26).
2017 m. rugpjūčio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) oro uosto poste, (duomenys neskelbtini), kurios metu nustatyta, kad yra du atvykimo kanalai (atvykusiems su deklaruojamasis ir nedeklaruojamais daiktais), informacija dėl deklaracijų pildymo, atsakomybės už privalomų deklaruoti daiktų nedeklaravimą aiškiai pateikta lietuvių, rusų, anglų kalbomis (1 t., b. l. 10–12).
2017 m. rugpjūčio 4 d. savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuoti vyresniojo inspektoriaus E. P. pateikti dokumentai (1 t., b. l. 27–29).
2017 m. rugpjūčio 5 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. R.‘as pateikė įvairių spalvų apatines kelnaites (1 t., b. l. 52). Jų apžiūra užfiksuota 2017 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protokole (1 t., b. l. 65, 66).
2017 m. rugpjūčio 8 d. JAV dolerių ir eurų apžiūros protokole aprašyta iš S. R.‘o paimtų pinigų apžiūra (1 t., b. l. 68–70).
Iš 2017 m. rugpjūčio 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Lietuvos oro uostų (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojas M. F. pateikė vaizdo medžiagą iš (duomenys neskelbtini) oro uosto, kurios apžiūra užfiksuota 2017 m. rugpjūčio 10 d. vaido medžiagos apžiūros protokole (1 t., b. l. 55, 56; 75, 76).
Iš 2017 m. rugsėjo 5 d. keleivio muitinės deklaracijos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta iš S. R. paimta keleivio muitinės deklaracija (1 t., b. l. 77, 78).
Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys apie įmonės įsteigimą, darbuotojus, įgaliojimų išrašymą, įsakymų dėl komandiruotės suteikimą, pinigų perdavimą ir forminimą (1 t., b. l. 97, 98; 101, 102; 104; 107; 109; 111; 113; 115; 117; 119; 130, 131).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad S. R.‘o kaltė dėl neteisėto privalomų pateikti muitinei daiktų – pinigų, kurių bendra vertė viršija 250 MGL, gabenimo, jų nedeklaravimo, nepateikimo muitinės kontrolei ir muitinės kontrolės išvengimo įrodyta visiškai, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 1 dalį.
BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos dvi alternatyvios bausmės, viena iš jų – bauda. Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda, į tai, kad jo nusikalstamais veiksmais materialinė žala nebuvo padaryta, šioje baudžiamoje byloje gali būti taikomas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutiko baigti procesą pasiūlyta tvarka, jam yra suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės, jis sutinka sumokėti paskirtąją baudą, prašo užstatą perduoti baudos sumokėjimui, likusią dalį sumokės grynais (1 t., b. l. 180).
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, daromą žalą valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai, neteisėtai disponuojamų akcizais apmokestinamų prekių kiekį ir realią vertę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
S. R.‘as padarė sunkų nusikaltimą, administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nebaustas, neteistas, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, duomenų apie oficialią darbovietę nėra, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes už padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina bausmės rūšis – bauda, nustatant prokuroro siūlomą baudos dydį, kuris mažesnis, negu BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytas vidurkis. Esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms kaltinamajam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
S. R.‘as BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d., 14.30 val. iki 2017 m. rugpjūčio 5 d. (1 t., b. l. 153, 154). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę pagal BK 65 straipsnio taisykles.
Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu kaltinamajam S. R.‘ui kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeistos į 4000 Eur užstatą (1 t., b. l. 169, 170).
Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis, negyvenantis Lietuvos Respublikoje, siekiant realaus teismo priimto sprendimo įvykdymo, atsižvelgiant į užstato davėjo nuomonę dėl užstato panaudojimo paskirtos baudos sumokėjimui (1 t. b. l. 168), paskirta kardomoji priemonė – 4000 Eur užstatas – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – 38 985 Eur, 1 870 JAV dolerių – nesant pagrindo juos konfiskuoti, grąžintini teisėtam savininkui – OOO „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui B. G..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S.‘ų R.‘ą (S. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 165 MGL (6 213,90 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 110 MGL (4 142,60 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalies a papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – 1 dieną, ją prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai ir S.‘ui R.‘ui paskirti galutinę bausmę – 108 MGL (4 067,28 Eur) baudą.
Kardomąją priemonę – 4000 Eur užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus užstato davėjo B.‘o G.‘o (B. G.) prašymu ir sutikimu nukreipti paskirtos baudos sumokėjimui.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus 38 985 Eur, 1 870 JAV dolerių grąžintini teisėtam savininkui – OOO „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui B.‘ui G.‘ui (B. G.).
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti S.‘ui R.‘ui ir išaiškinti, kad jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Kauno apygardos teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.