- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2009-03-19
- Bylos Nr.
- 2-242/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- S. R., R. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. R. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1457-125/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rosagana“ ieškinį atsakovams S. R. ir R. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo bei apribojimo teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi UAB „Rosagana“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 11 980 292,11 Lt, tačiau, realizavus įmonės turtą, buvo patenkinta tik vienintelio bendrovės kreditoriaus AB banko „Snoras“ 1 710 770,60 Lt reikalavimas. Bendrovės administratorius nurodė, kad 11 980 292,11 Lt įmonės skola atsirado dėl UAB „Rosagana“ buvusių valdymo organų (vienintelio akcininko R. V. ir jo dukros bendrovės direktorės S. R. ) neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovų 9 907 099,60 Lt žalai atlyginti bei penkeriems metams apriboti atsakovų teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Nurodė, kad atsakovai, būdami UAB „Rosagana“ valdymo organais ir siekdami išvengti savo prisiimtų turtinių įsipareigojimų kreditoriams, elgėsi nesąžiningai, todėl turi atsakyti už savo nesąžiningus veiksmus. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, ieškovo BUAB „Rosagana“ reikalavimams užtikrinti nurodė areštuoti atsakovei S. R. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – lėšas, esančias jos sąskaitose ir kitą turtą, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos – 4 927 055,95 Lt, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; taip pat nurodė areštuoti atsakovui R. V. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – lėšas, esančias jo sąskaitose ir kitą turtą, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos – 4 927 055,95 Lt, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Areštuoto turto savininkus paskyrė areštuoto turto saugotojais ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, todėl yra grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai S. R. ir R. V. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad BUAB „Rosagana“ bankroto procedūros metu įvyko neteisėtas kreditorių komiteto posėdis, kurio metu nutarta iš varžytynių parduoti bankrutuojančios įmonės turtą. Turtas buvo parduotas už labai mažą kainą ir tuo buvo pažeisti apeliantų, įmonės savininkų ir kreditorių interesai. Neteisėtai pardavus bendrovei priklausantį turtą, buvo patenkinti tik vienintelio kreditoriaus reikalavimai. Apeliantai kitoje byloje pareiškė ieškinį dėl 2008 m. rugsėjo 16 d. bankrutuojančios bendrovės kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 4, 2008 m. spalio 24 d. varžytynių protokolo Nr. 1 bei 2008 m. spalio 27 d. sutarties dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių pripažinimo negaliojančiais. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo areštuotas pirkėjui UAB „INVESTMENT GATEWAYS“ priklausantys nekilnojamieji daiktai, o Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistos ir turto saugotoju paskirta S. R. . Po to, kai buvo priimtos minėtos nutartys, teisme pareikštas ieškinys dėl 9 907 099,60 Lt žalos atlyginimo, todėl, apeliantų nuomone, tai yra atsakas į jų teisėtus ir pagrįstus veiksmus. Apeliantas nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, byloje nėra jokių įrodymų, kad jie asmeniškai yra skolingi įmonei, todėl pareikštam reikalavimui užtikrinti teismas neturėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal CK 2.50 straipsnį, juridinio asmens dalyvio atsakomybė atsiranda tik dėl jo nesąžiningų veiksmų. Apeliantai ieškovo atžvilgiu nesielgė nesąžiningai, taip pat nėra pagrindo teigti, kad ateityje gali elgtis nesąžiningai, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad yra pareikštas didelės vertės reikalavimas, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto argumentai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti panaikinta dėl to, kad kitoje byloje yra ginčijami kreditorių komiteto protokolas bei sutartis dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių, yra nepagrįsti, nes šioje byloje ieškinys yra pareikštas kitu pagrindu ir jo dalykas yra kitas. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad jie nėra asmeniškai atsakingi už jų vadovaujamos įmonės prievolių neįvykdymą kreditoriams, todėl jų atžvilgiu negali būti taikomas CK 2.50 straipsnis. Tai, ar apeliantai nėra atsakingi už įmonei padaryta žalą, bus nustatyta tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus atitinkamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Byloje yra pareikštas ieškinys, kurio bendra suma sudaro 9 907 099,60 Lt. Nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš bendrovės valdymo teisinių santykių, ieškovas prašo priteisti atitinkamas sumas įmonės akcininko ir direktorės veiksmais padarytai žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo kiekvieno iš atsakovų 4 927 055,95 vertės nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o jo nesant – lėšas.
Atsakovai ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo pagrindu, jog teismas nepagrįstai nustatė teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, neįvykdymo grėsmę, neįvertino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškimo aplinkybių bei ieškinyje pareikšto reikalavimo nepagrįstumo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių paminėtina ir didelė ieškinio suma. Ieškinio sumos (reikalavimo) dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai vyksta didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos priteisti sumos yra didelės ir tai yra vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pastebi, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštuojant atsakovų turtą, turi būti siekiama abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyros.
Nagrinėjamoje byloje labai didelės sumos reikalavimas yra pareikštas fiziniams asmenims, todėl kolegija sutinka, jog tuo atveju, jeigu bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi yra areštuotas tiek atsakovų turtas, tiek jų pinigai, kurie yra pagrindinė atsiskaitymo priemonė. Kolegija pastebi, kad teisminis procesas neretai tęsiasi ilgą laiką. Todėl fiziniai asmenys, kurių pinigai yra areštuoti, negali patenkinti bent minimalių poreikių, jų skolos didėja, t. y. pasiekiamas priešingas tikslas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Todėl siekis nuo teisminio proceso pradžios viso teisminio proceso metu išlaikyti maksimalų teismo sprendimo įvykdomumo užtikrinimą, ypač areštuojant lėšas, negali būti absoliutus. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju lėšų areštas nėra būtina priemonė teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė atsakovų nesąžiningų veiksmų, todėl neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmestini. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčo iš esmės nesprendžia, todėl teismas pagrįstai nevertino juridinio asmens dalyvio ir vadovės veiksmų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarties dalis dėl lėšų arešto naikintina ir paliktinas tik nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas, nes ir kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškimo aplinkybėmis, nesudaro pagrindo visiškai panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį, kuria areštuotos atsakovės S. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Maironio g. 21-23, Šilalėje) ir atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Maironio g. 21-23, Šilalėje) lėšos, panaikinti ir šią ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rosagana“ (į. k. 276584360) prašymo dalį atmesti.
Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.
Nutarties nuorašą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.