Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir tarnyba) prašo neterminuotai apriboti atsakovei S. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnametės T. C., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės , išlaikymą dukrai, po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; T. C. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas laikinuosius globėjus A. C. ir J. C..

Ieškovės atstovė Inga Trimailova posėdžiu metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais prašė tenkinti.

Atsakovė teismo posėdžio metu pareiškė, kad su ieškiniu sutinka, sutinka su visais ieškinio reikalavimais. Paaiškino, kad tikrai nesirūpina vaiku nes gyvena Anglijoje. T. C. nuo (duomenys neskelbtini)gyvena A. ir j. C. šeimoje. Nuo to laiko su vaiku buvo susitikusi ieną kartą , per vaiko tėvo laidotuves. Dabar porą kartų per mėnesį su vaiku bendrauja internetu. Vaikui, nors išlaikymas ir priteistas, išlaikymo nemoka jau tris metus, tačiau teikti prašomą 200 eurų dydžio išlaikymą sutinka. Vasarą pradės dirbti, mano, kad jos pajamos bus apie 1500-1600 svarų .

K. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovė S. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės T. C., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

K. C. mirė (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove.

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje Civilinio kodekso ( toliau CK) 3.155 straipsnio 2 dalis. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas arba motina visiškai nesirūpina vaiku ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

2022-12-12 Ieškovas gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (gautas pranešimas registruotas Nr. 8VTP-1330), t. y. telefonu A. C. informavo, kad mirus jos broliui K. C., mažametė T. C., gim. (duomenys neskelbtini), liko be įstatyminio atstovo, mama nesidomi vaiku ir nedalyvauja vaiko gyvenime.

2022-12-12 (Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 8VLA-546) nepilnametė buvo laikinai apgyvendinta jai saugioje aplinkoje pas vaiko tetą A. C..

Tarnyba, vertindama vaiko situaciją nustatė, jog 2020-12-30 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-4412-844/2020 nepilnametės T. C. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu K. C..

Atliekant vaiko situacijos vertinimą buvo fiksuota nepilnametės T. C. nuomonė. Tarnybos atstovai su vaiku bendravo 2022-12-12 jos tetos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)ir konstatavo, kad mergaitė buvo linksma, gerai nusiteikusi, švariai, tvarkingai aprengta. Apie tėčio mirtį mergaitė nieko nežinojo, todėl šia tema nekalbėta. Pas tetą bute mergaitei skirtas atskiras kambarys, jame yra visi daiktai, ugdymosi priemonės, baldai atitinkantys vaiko poreikius pagal amžių. T. turi daug įvairių žaislų, jos kambaryje yra kompiuteris (žaidžia lavinančius žaidimus, žiūri animacinius filmukus). Savo tetą mergaitė vadina „mama“. Lankantis pastebėta, kad vaikas jaučiasi saugiai, drąsiai, yra mylimas tetos šeimoje.

Situacijos vertinimo metu buvo bendrauta su mažametės T. teta A. C.. A. sakė, kad dabar jie ruošiasi brolio (mergaitės tėčio) laidotuvėms. Ji pasakojo, kad mergaitė gyvena pas juos jau keletą metų. Moters teigimu, jų dukra yra pilnametė, ji gyvena kitur, todėl ji su savo vyru padėjo savo broliui K. C. auginti T., kuriai savo namuose skyrė atskirą kambarį. Pasak moters, mergaitė paskutiniu metu pradėjo vadinti ją „mama“. Mirus broliui, ji ir jos vyras aptarė ir nusprendė, kad T. labai norėtų globoti, net įsivaikinti, jei tokia galimybė būtų. Moteris neslėpė, kad mergaitė turi mamą, kuri visiškai, pasak moters, nedalyvavo vaiko gyvenime, nesidomėjo ja.

A. papasakojo, kad mergaitė gimė Jungtinėje Karalystėje, kur tuo metu buvo išvykęs dirbti jos brolis. Pasak moters, ten brolis ir susipažino su S. (T. mama), kuri tuo metu ir net gimus mergaitei, buvo oficialiai ištekėjusi už Latvijos piliečio. S. jau tuo metu turėjo 2 vaikus (berniukus). Kurį laiką, pasak A., mergaitės tėtis, mama ir vienas iš brolių atvyko gyventi į Visaginą ir gyveno pas A. ir jos brolio mamą. Vėliau T. tėtis išvažiavo į Jungtinę Karalystę atsivežti likusių daiktų. Po kiek laiko, palikusi sūnų ir dukrą, ten pat išvyko S.. Nuo to laiko mergaitė gyvena tetos šeimoje, nes vaiko tėvas grįžęs informavo, kad vaiko mama sukūrė kitą šeimą. Pasak A., ji susirado S. gimines Latvijoje, kurie pasiėmė S. sūnų, kuris buvo paliktas Visagine, ir išsivežė į Latviją. Išvykus S., ji nesidomėjo dukra, nedalyvavo jos gyvenime. Pasak A., kiek žinoma, (duomenys neskelbtini) m. S. gimė ketvirtas vaikas, ji sukūrusi naują šeimą, tačiau jos buvimo (gyvenamoji) vieta nėra žinoma.

2022-12-23 Vaiko laikinoji priežiūra, nustatyta 2022-12-19, nutraukta, nes vaiko T. C. motina S. L. išvyko į Jungtinę Karalystę.

Tarnybos atstovams susisiekus su S. L. telefonu, moteris paaiškino, jog atkurti prarasto ryšio su dukra nepavyko, dukra jos nepažino, todėl ji sutinka, jog vaikas iš jos būtų paimtas ir T. laikinąja globėja būtu paskirta vaiko teta A. C..

2022-12-23 Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 8VLA-575, nepilnametė T. C. apgyvendinta saugioje aplinkoje su mergaitės teta A. C., gyv. (duomenys neskelbtini).

2022-12-27 Ieškovas gavo Visagino šeimos ir gerovės centro raštą Nr. S-376, kuriame nurodoma, jog Visagino šeimos ir gerovės centre buvo organizuota psichologinė pagalba, vaiko su motina ryšių atstatymas ir vaiko susitikimų su biologine mama organizavimas. Susitikimuose dalyvavo T. C., vaiko motina S. L. ir vaiko teta A. C.. Rašte nurodyta, jog pastebėta, jog stebimas vaiko ir jo biologinės mamos ryšio susilpnėjimas, tarp vaiko ir vaiko tetos A. C. – saugus prieraišumas.

Tarnybos duomenimis, iki 2018-07-01 S. L. šeima Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje, buvo įrašyta nuo 2012-05-03 iki 2014-05-06 ir nuo 2017-08-23 iki 2018-06-30. Nuo 2018-07-01 atvejo vadyba netaikoma.

2023-01-15 Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮAP-E-14 vaiko T. C. laikinaisiais globėjais paskirti A. C. ir J. C..

Iš Visagino šeimos ir vaiko gerovės centro informacijos (raštas Nr. S-329, registruota Nr. 8GD-6660), matyti, kad nepilnametė T. C. gyvena su artimais giminaičiais - teta A. C. ir dėde J. C.. Mergaitei sudarytos geros gyvenimo sąlygos, namuose skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, spinta, sofa, stalas, spinta žaislams, kompiuteris, kambaryje jauku, šviesu, ramu. Vaikui laiku užtikrinamos sveikatos paslaugos: prevenciškai, lygos atveju, laiku atliekama medicinine apžiūra. Mergaitė lanko lopšelį-darželį „Gintarėlis“, lanko būrelius Visagino edukacijų centre. Globos centre A. ir J. C. šeimai teikiamos informavimo, konsultavimo paslaugos. Psichologo konsultacijų šeima nelanko, nes pasak globėjų, šiuo metu nėra poreikio. Su šeima palaikomas kontaktas telefonu, periodiškai lankomasi šeimoje.

2022 m. gruodžio mėn. Visagino šeimos ir vaiko gerovės centre buvo organizuota psichologinė pagalba, vaiko ir motinos ryšių atstatymas ir vaiko susitikimų su biologine mama organizavimas. Susitikimuose dalyvavo nepilnametė T. C., S. L. (biologinė mama), A. C. (teta). Tarp vaiko ir jo biologinės mamos ryšys yra susilpnėjęs. Tarp mergaitės ir A. - saugus prieraišumas (nuolatinis akių kontaktas, ją vadina mama, saugus prisilietimas, įsitraukimas į žaidimus, raminantis balsas). Buvo skirtos rekomendacijos: sustiprinti motinos tarpusavio ryšį su vaiku, sudarant sąlygas virtualiems pokalbiams ir susitikimams su ja, tačiau paskutinį kartą biologinė mama bendravo su T. 2023 m. 17 balandžio ( iš viso buvo 17-a virtualių susitikimų).

2023-11-16 buvo atlikta vaiko globos (rūpybos) peržiūra, registruotas Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. 8GVA-303. Vykusiame vaiko globos peržiūros posėdyje pasijungusi nuotoliu dalyvavo biologinė vaiko mama S.. Moteris neslėpė, kad paskutinį kartą su dukra bendravo balandžio mėnesį, neneigė, kad nemoka išlaikymo. Sakė, kad šiuo metu yra bedarbė, todėl neturi pinigų dukros išlaikymui. Pasak vaiko mamos, šiuo metu negali nei prisipažinti vaikui, kad yra jos mama (mergaitė, pasak jos, gerai ją pažįsta, bet pažįsta kaip draugę, o ne kaip mamą), nei pasiimti ją pas save į Angliją. Pasak atsakovės, ji dėkinga A. ir J., kurie rūpinasi jos dukra, sako suprantanti, kad mergaitei šiuo metu geriausia būtų gyventi su teta ir dėde. S. teigimu, ji myli dukrą, linki jai paties geriausio, todėl sutinka, kad jai būtų ribota motinos valdžia dukros T. atžvilgiu ir nuolatiniais globėjais paskirti jos teta A. ir dėdė J. C.. S. neatmeta galimybės, kad, gal būt, ateityje ir bandys susigrąžinti dukrą, bet šiuo metu jai pakanka, kad dukra yra laiminga, mylima ir ji bet kada gali su ja bendrauti, kol kas nuotoliu.

Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte fiksuota vaiko globėjų A. ir J. C. nuomonė. Globėja pasakojo, jog T. jų šeimoje auga nuo mažumės. Vaiko mama gyvena užsienyje Jungtinėje Karalystėje. Po mergaitės tėvo mirties, pasak globėjos, ryšio atstatymui su vaiku, buvo sutarta, kad vaiko mama skambins iš užsienio ir pasijungs bendravimui nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Pasak globėjos, pirmus mėnesius taip ir buvo (mergaitė su biologine mama bendravo vaizdo priemonių pagalba). Globėjos teigimu, biologinė vaiko mama S. taip ir neišdrįso pasakyti vaikui, kad yra jos mama. Kaip bebūtų keista, bet paskutiniais mėnesiais jų bendravimas retėjo – paskutinį kartą bendravo balandžio mėnesį.

Pasak globėjos, ji nesupranta tokio mamos poelgio, nes juk dar būnant vaiko tėvui gyvam, niekas nedraudė vaiko mamai susisiekti ir bendrauti su dukra. Vaiko mama, pasak globėjos, nuo mažumės nebendravo su T.. Ji nedraudžia ir nesudaro kliūčių vaiko bendravimui su biologine mama, jei tik mama to nori. Pasak globėjos, kai po vaiko tėvo mirties, vaiko biologinė mama buvo atvykusi į Visaginą, ji (biologinė vaiko mama) nepanoro mergaitei pasakyti, o vėliau taip ir neišdrįso pasakyti, kad ji yra tikroji (biologinė) vaiko mama. Globėja sako suprantanti, kad vis tiek reikės T. pasakyti, paaiškinti dėl jos mamos ir ji neslėps to fakto.

Pasak globėjos, iš mamos pusės T. turi tris brolius, kurių vienas yra pilnametis. T. broliai N. ir D. žino, kad turi sesutę. Globėja, kai N. išvažinėjo iš Lietuvos (jis nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. gyveno Lietuvoje pas T. močiutę, tėčio mamą), prašė nedingti iš jų gyvenimo, sakė, kad tai vis tiek jo sesuo. Pasak globėjos, N. žinojo, kad jo mama buvo Lietuvoje pas T., tačiau nebandė nei karto susisiekti. Globėja teigė, jog mergaitė yra labai mylima jų giminėje, jie nesudaro jokių kliūčių vaiko bendravimui su biologine vaiko mama S., jei tik ši pati to nori.

Vaiko globos (rūpybos) peržiūroje nustatyta, jog po laikinosios globos vaikui T. C. nustatymo, jokių pokyčių S. L. šeimoje neįvyko.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).