Kauno apygardos teismo nutartis

2008-03-17 · Civilinė byla Nr. 2A-333-527/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-17
Bylos Nr.
2A-333-527/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Gražina Davidonienė, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
G. M.
Atsakovas
B. M., B.
Civilinė byla Nr.2A-333-527/2008
pirmosios instancijos teismo teisėja Veronika Šiaulienė
procesinio sprendimo kategorija 30.5; 30.10;; 121.15; 121.21
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Ramūno Mitkaus,

sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,dalyvaujant ieškovei G. M., jos atstovams Š. M. ir advokatui V. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1484-90/2007 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui B. M. dėl teisės nustatyta tvarka gauti statinio projektavimo sąvadą ir leidimą statybai be bendraturčio sutikimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b.l.2-4), vadovaudamasi CK 4.72, 4.75, 4.77, 4.93, 4.98., prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarką, pripažinti jai teisę nustatyta tvarka gauti statinio projektavimo sąvadą ir leidimą statybai be bendraturčio sutikimo. Ieškovė nurodė, kad šalys yra 0,0899 ha žemės sklypo, 66,03 m² ploto gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 2006 m. pavasarį šalys sutarė remontuoti gyvenamojo stogo dangą, ieškovė tuo pačiu norėjo padidinti savo plotą ir pristatyti priestatą, šalys kartu pirko medžiagas stogo rekonstrukcijai. 2006-04-22 atsakovas parašė sutikimą dėl priestato padidinimo, sutarė pakeisti sklypo naudojimosi tvarką, tačiau, prasidėjus paruošiamiesiems namo rekonstrukcijos darbams, atsakovas, nenurodydamas priežasčių, atsisakė duoti sutikimą projektavimo sąvado sąlygoms gauti.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007-12-05 sprendimu (b.l.134-136) ieškinį tenkintino iš dalies. Teismas nustatė 0,0899 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovei paskyrė naudotis 272 m² ir 81 m² sklypo dalimis, atsakovui paskyrė naudotis 337 m² ( 282 m² ir 55 m² ), 115 m² sklypo dalimis. Teismas, remdamasis 1992-10-28 nustatyta naudojimosi tvarka (b.l.24), VĮ Registrų centro duomenų banko duomenimis, kadastro žemėlapio sklypo ribų žymėjimu (b.l.21-23), nustatė naują naudojimosi žeme tvarką pagal ieškovės pateiktą A. T. įmonės (duomenys neskelbtini) 2006-08-08 paruoštą projektą (b.l.26), kadangi prie ieškovės gyvenamojo namo dalies nebuvo palikta 1 metro pločio juostos pagal sieną namo priežiūrai ir neišspręstas 5 kv.m žemės naudojimo klausimas. Ieškinio dalį dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis teismas atmetė, padaręs išvadą, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl patalpų nebuvo, ieškovė naudojasi prašomomis jai paskirti patalpomis. Ieškinio dalį dėl teisės gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą statybai be atsakovo leidimo teismas paliko nenagrinėtą, kadangi 2007-04-24 buvo surašytas savavališkos statybos aktas, administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.07/02, o 2007-08-16 Alytaus apskrities viršininko administracijos įsakymu ieškovės sūnui Š. M. paskirta 1.500 Lt bauda, Š. M. buvo įpareigotas per 2 mėnesius nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, atstatyti nugriautą namo dalį ir sutvarkyti statybvietę, tačiau jis nurodytų darbų neatliko.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l.138-140) atsakovas prašo panaikinti šį teismo sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškovės ieškinys ir nustatyta 0,0899 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, ir priimti naują sprendimą - ieškovės reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos pateiktą projektą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad ši sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidus ir netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas (CPK 329 str.): netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus, nesivadovaujant įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis teisės normomis. 1992-10-28 buvo parengta namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuria buvo iki šiol vadovautasi. Pagal ieškovės pateiktą projektą yra siekiama pakeisti jau nustatytą ir faktiškai nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. CK 1.2. straipsnyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jau esamos tvarkos keitimas be svarbių priežasčių ir teisinio pagrindo yra šių principų pažeidimas. Jokių esminių naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos pakitimų neįvyko. Iš byloje esančių dokumentų ir suformuluotų ieškinio reikalavimų yra akivaizdu, kad pakeisti esamą naudojimosi žemės sklypu tvarką siekiama tik dėl savavališkos statybos. Neteisėti veiksmai negali būti svarbia priežastimi ir teisiniu pagrindu keisti nustatytą naudojimosi tvarką, tuo labiau, kad Alytaus apskrities viršininkas 2007-08-16 įsakymu Nr.(1.4.)-ST-124 pareikalavo nugriauti prie gyvenamojo namo savavališkai pastatytą priestatą. Teismo sprendime nurodyta priežastis, kad prie ieškovės gyvenamojo namo dalies nebuvo palikta 1 metro pločio juostos pagal sieną namo priežiūrai ir neišspręstas 5 kv.m žemės naudojimo klausimas, nesudaro pagrindo keisti naudojimosi tvarką. Nuo 1992 metų, kai buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ieškovei nebuvo reikalinga jokia juosta namo sienos priežiūrai ir nebuvo trukdžių sieną prižiūrėti. Apie tai, kad žemės sklypo plotas yra 899 kv.m, ieškovei taip pat žinoma labai seniai. Kauno inžinerinių tyrinėjimų institutas žemės sklypo planą parengė 1992 metais, jis suderintas su ieškove, tai patvirtina jos parašas žemės sklypo plane. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl minimų 5 kv.m faktiškai naudojamo sklypo dydis nepasikeitė, skirtumas susidarė tik žemės sklypo plane, faktiškai daugiau žemės naudojimui neatsirado. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką 1992 metais, faktinis žemės sklypo plotas buvo toks pat, kaip ir tvirtinant žemės sklypo planą. Be to, teismas, pasisakydamas, kad neišspręstas klausimas dėl 5 kv.m žemės, turėjo diskrecijos teisę spręsti tik dėl tų 5 kv.m žemės naudojimo tvarkos, o ne viso žemės sklypo. Nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos keitimas teismo 2007-12-05 sprendimu, nesant tam pagrindo, pažeidžia CK 1.2 str. įtvirtintus civilinių teisinių santykių apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus.

Teismas nesiaiškino, ar toks tvarkos pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu naudojimu arba vertės pagerinimu, ar nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, ar toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų, nevertino aplinkybių apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, susiklosčiusių faktinių žemės naudojimo santykių, koks yra tikrasis naudojimosi tvarkos keitimo pagrindas. Ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas parengtas preziumuojant, kad teismas tenkins ieškovės reikalavimą pripažinti teisę gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą statybai be atsakovo sutikimo. Projekte nurodyti naudojimosi tvarkos pakeitimai susiję su savavališka statyba: bendro naudojimo tako, kuris yra savavališkai užstatytas, panaikinimas, aiškiai nurodytas tokios formos ir matmenų statinys-gyvenamasis namas, kurį sudaro gyvenamasis namas kartu su savavališkai ieškovės pastatytu priestatu.. Teismas neanalizavo ieškovės pateikto projekto ir tikrųjų jo pateikimo aplinkybių. Reikalavimą dėl teisės gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą statybai be atsakovo sutikimo teismas paliko nenagrinėtu, tačiau tenkino ieškovės reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kurios tikroji parengimo priežastis - bandymas įteisinti savavališką statybą. Reikalavimas tenkintas tik tuo motyvu, kad atsakovas kitokio projekto nepateikė, nepasisakant dėl esminių bylos aplinkybių. Alternatyvaus projekto nebuvimas nėra pagrindas tenkinti ieškinį. Pagal naujai nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovui priskirtos žemės plotas sumažintas 1,5 kv.m, nors namų valdos sklype atsakovui priklauso daugiau žemės negu ieškovei, t.y. atsakovui priklauso 499 kv.m, o ieškovei - 400 kv.m. Teismas, vertindamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, turėjo vadovautis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, teismas turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų, pilnai ištirti ir vertinti ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu projektą. Teismo sprendimas neatitinka CPK 185 str. nustatytų reikalavimų. Teismo pareiga užtikrinti visapusišką, pilnutinį ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą reiškia teismo pareigą vertinti ne atskirus, bet visus byloje esančius įrodymus. Teismo sprendimas turi būti grindžiamas aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendimas priimtas neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatitinka CK 4.75 str. 1 d. reikalavimų. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.144-147) ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė nurodo, kad 2006 m. pavasarį sutarė su atsakovu keisti gyvenamo namo stogą. 2006-04-22 atsakovas parašė sutikimą dėl priestato padidinimo, sutiko užleisti apie 1,5 kv.m jo naudojamos žemės sklypo dalies, esančios prie numatyto nugriauti dalies. Ieškovė ir atsakovas nutarė už bendrus pinigus pirkti statybines medžiagas (buvo nupirkta stogo danga, mediena), ieškovė įsipareigojo savo lėšomis atlikti visus projektavimo, leidimų gavimo ir derinimo darbus. Tačiau vėliau atsakovas nebesutiko vykdyti darbų, atsisakė keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Vienas iš ieškinio prašymų buvo nustatyti naują naudojimosi žeme tvarką. Tokio prašymo reikalingumas buvo iššauktas nesutarimo dėl bendros nuosavybės turto naudojimo, jo tvarkymo: nesant sutarimo dėl statybos, ieškovė negalėjo prižiūrėti ir tvarkyti priestato pietinės sienos, nes nebuvo paliktas privalomas 1 metro atstumas iki jos, atsakovo patarimu apie 1,5 kv.m sklypo dalis turėjo būti užstatoma nurodytu didesniu priestatu. 1992-10-28 naudojimosi žeme tvarka buvo netiksli: ieškovės naudojama 82,5 kv.m žemės dalis sumažinta dėl klaidingų išmatavimų plane, kuri nepagrįstai pateko į bendrai naudojamą įvažiavimą. Naudojimosi tvarka buvo nustatyta 0,0894 ha žemei, kai tuo tarpu, viso sklypo plotas buvo 0,0899 ha. Tai esminiai naudojimosi sklypu neatitikimai, nes ir be kitų ieškovės sklypo dalies nurodytų netikslumų, nebuvo aišku, kas naudojasi 5 kv.m žeme. 1992-10-28 naudojimosi žeme tvarka nebuvo tiksli ir dėl šio dokumento atlikimo būdo - planas buvo padarytas iš plano duomenų, atliktų pagal preliminarius matavimus. Ieškovės teismui pateiktas naudojimosi tvarkos planas - geodezinis planas su tiksliais matavimais, nurodytomis koordinatėmis. Iš jame esančių duomenų akivaizdu, kad išorinės sklypo kraštinės 1992-10-28 plane ne tokios, kokios faktiškai rastos ir užfiksuotos plane, atliktame remiantis geodeziniais matavimais. Be to, 1992-10-28 planas netinkamas ginčui spręsti, nes yra netikslus, nėra daugelio duomenų (matavimų) arba jie neaiškūs. Kadangi tikslią naudojimosi tvarką galima buvo nustatyti tik remiantis tvarkingai paruoštais dokumentais, todėl nauja naudojimosi tvarka buvo būtina ir ji turėjo būti nustatyta tiksliai atliktame geodeziniame plane. Iš esmės naudojimasis žeme nesikeitė, todėl nauja naudojimosi tvarka yra pozityvi, nes šalina galimybę kilti ginčui. Ieškovės teigimu, prižiūrint pastato pietinę sieną nebus pažeidžiamos ieškovės, kaip bendraturtės, teisės ir, svarbiausia, išspręstas 5 kv.m žemės naudojimas, o apeliantas nepateikė jo teisių ir teisėtų interesų ar lūkesčių pažeidimo faktinių aplinkybių ir argumentų. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad 1 m pločio žemės juostos (1,5 kv.m) priskyrimas ieškovei ir neišspręstas 5 kv.m žemės naudojimas yra tik formalus ankstesnės naudojimosi tvarkos trūkumas. Tai svarbūs ir esminiai ankstesnės naudojimosi žeme tvarkos trūkumai, pažeidžiantys ieškovės interesus, kurie turėjo būti išspręsti. Šiuo 1,5 kv.m žemės plotu apeliantas naudojasi bendroje jo naudojamoje 499 kv.m žemėje, nes naudojimosi tvarkos geodeziniame plane naudojamos žemės kiekis ir jo nuosavybėje esamos žemės kiekis yra tas pats - 499 kv.m. 5 kv.m žemės plotas nebuvo pažymėtas 1992-10-28 plane, o šios žemės kiekio neatitikimą anksčiau buvo nustatę ir Kauno inžinerinių tyrinėjimų institutas, tačiau nebuvus ginčo tarp ieškovės ir atsakovo, naudojimosi žeme tvarkos tikslinti nebuvo būtinybės. Vykstant bylai, apeliantas žinojo, kad nėra išspręstas 5 kv.m žemės naudojimas 0,0899 ha sklype, tačiau nepateikė teismui savo siūlymo -naudojimo tvarkos projekto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje atsakovas nesutinka, kad tarp šalių teismo keliu būtų patvirtinta ieškovės pasiūlyta naudojimosi namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo tvarka (b.l.26), kadangi šalys tarpusavyje 1992-10-28 jau buvo sutarę dėl šio sklypo padalijimo tvarkos (b.l.24).

Kolegija pritaria apeliantui, jog jau esamos naudojimosi tvarkos keitimas be svarbių priežasčių ir teisinio pagrindo yra CK 1.2. straipsnyje įtvirtintų civilinių teisinių santykių apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimas. Tačiau, kolegijos nuomone, šiuo atveju egzistuoja pakankamai aplinkybių, kad būtų pagrindas teisminiu keliu nustatyti naują, patikslintą, tačiau iš esmės nuo 1992-10-28 naudojimosi tvarkos nesiskiriančią naudojimosi žemės sklypu tvarką, šalinančią galimybes kilti ginčams tarp šalių.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 1992-10-28 naudojimosi tvarka buvo nustatyta 0,0894 ha žemei, kai tuo tarpu, viso sklypo plotas buvo 0,0899 ha. Vadinasi, pagal senąją tvarką nebuvo aišku, kas naudojasi 5 kv.m žeme, kas įrodo seniau nustatytos naudojimosi tvarkos netikslumą.

Kolegija pritaria ieškovės argumentui, jog 1992-10-28 naudojimosi žeme tvarka nebuvo tiksli ir dėl šio dokumento atlikimo būdo - planas buvo padarytas iš plano duomenų, atliktų pagal preliminarius matavimus. Ieškovės teismui pateiktas naudojimosi tvarkos planas (b.l.26) - geodezinis planas su tiksliais matavimais, nurodytomis koordinatėmis. Iš jame esančių duomenų akivaizdu, kad išorinės sklypo kraštinės 1992-10-28 plane ne tokios, kokios faktiškai rastos ir užfiksuotos plane, atliktame remiantis geodeziniais matavimais (pavyzdžiui, šiaurinė sklypo kraštinė senajame plane buvo 29,00, o naujajame – 28,81 m; vakarinė sklypo kraštinė senajame plane buvo 28,75 m, o naujajame – 29,21 m). Be to, 1992-10-28 plane net nėra daugelio duomenų (matavimų) arba jie neaiškūs, o teismo patvirtintame plane yra nurodyti visi reikalingi duomenys ir visų taškų koordinatės, suderintos su kaimyninių sklypų koordinatėmis.

Be to, atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovei naudotis tenkanti 1992-10-28 plane pažymėta 82,5 kv.m žemės dalis šiaurės vakarų pusėje natūroje buvo mažesnė dėl klaidingų išmatavimų plane, kadangi šio sklypelio dalis pateko į bendrai naudojamą įvažiavimą, ką patvirtina ieškovės pateikta nuotrauka (b.l.67) bei ieškovei paskirtos naudotis žemės sklypo dalies prie Dainavos gatvės skirtingas ilgis iki bendro naudojimo kiemo (senajame plane 15,45 m, naujajame 14,29 m).

Be to, kaip matyti iš 1992-10-28 plano, jame nebuvo paliktas privalomas 1 metro atstumas iki ieškovei priklausančio gyvenamojo namo priestato pietinės sienos, kad ieškovė galėtų tą priestato sieną prižiūrėti ir tvarkyti. Analogiška situacija pagal 1992-10-28 planą buvo ir su atsakovui priklausančio priestato šiaurine siena, kadangi žemės sklypas prie tos sienos buvo paskirtas ieškovei, nepaliekant atsakovui privalomo 1 metro atstumo tai sienai prižiūrėti.

Kadangi nustatyti tikslią naudojimosi tvarką ir išspręsti tarp šalių kilusius ginčus dėl naudojimosi žemes tvarkos galima tik remiantis tvarkingai paruoštais dokumentais, todėl nauja naudojimosi tvarka buvo būtina ir ji turėjo būti nustatyta tiksliai atliktame geodeziniame plane. Kaip visiškai nepagrįstą kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog naujoji naudojimosi tvarka buvo nustatyta tik dėl savavališkos statybos. Kaip jau minėta, prieš tai išvardintos aplinkybės buvo pakankamos pirmosios instancijos teismui teisminiu keliu nustatyti naują, patikslintą, tačiau iš esmės nuo 1992-10-28 naudojimosi tvarkos nesiskiriančią naudojimosi žemės sklypu tvarką, šalinančią galimybes kilti ginčams tarp šalių.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 p.). Be to, kolegija priteisia ieškovei iš atsakovo jos turėtų advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų dalį (990 Lt), paskaičiuotą neviršijant LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Rekomendacijų 8.11 ir 8.18 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį surašymą yra 1,5 LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, o už vieną atstovavimo valandą teisme - 0,15 LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Kadangi LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 600 Lt, todėl konstatuotina, jog už atsiliepimo į ieškinį surašymą maksimali priteistina suma yra 900 Lt, o už vieną advokato atstovavimo valandą teisme rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 90 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 str.,

n u taria:

apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-12-05 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei G. M. iš atsakovo B. M. 990 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Gražina DavidonienėRamūnas Mitkus