Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 8 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-7597 nutarta taikyti nuteistajam J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 9 mėnesių (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2023 m. rugsėjo 7 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis į (duomenys neskelbtini) kalėjimą iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus atvyko 2022 m. kovo 9 d., per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas du kartus. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. dalyvavo keturiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti bet kokį administracijos pasiūlytą mokamą darbą ir nuo 2022 m. kovo 25 d. įsidarbino nuteistųjų valgykloje, kurioje dirba iki šiol. Kai buvo įkalintas iki lygtinio paleidimo dirbo pirtininku, valgykloje, taip pat talkino medikams valant jiems skirtas patalpas. Kalbėdamas apie darbinius planus išėjęs į laisvę teigė, kad darbo ieškosis savarankiškai arba kreipsis į Užimtumo tarnybą. Nurodoma, kad nuteistasis sutinka su priežiūra, noriai dirba ir aktyviai bendradarbiauja su jį prižiūrinčiais pareigūnais. Nuteistasis buvo paleistas lygtinai, bet nesilaikė Lygtinio paleidimo sąlygų ir pažeidė probaciją vartodamas alkoholį. Kadangi nuteistas įkalinimo įstaigoje dirba, lanko individualias psichologines konsultacijas, jų metu leidžiasi į asmeninę ir situacijos analizę, stiprina problemų atpažinimą, sprendimą, pasekmių suvokimą, lanko pozityvaus užimtumo priemones, taip pat vykdo jo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos komisijos rekomendacijas, nutarime nurodoma, jog atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

J. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas ir J. K. 2020 m. gruodžio 14 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. 2022 m. vasario 1 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir J. K. pasiųstas atlikti jam nuosprendžiu paskirtą likusią neatliktos bausmės dalį.

Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 28 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 16 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kas yra akcentuota ir tvirtinti pateiktame Komisijos nutarime, nuteistasis J. K. šiuo metu yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktinos bausmės dalį, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas.

Vertinant nuteistojo pažangą įvertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Iš socialinės tyrimo išvados matyti, kad J. K. pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nėra pakitusi nuo ankstesnio vertinimo, bet yra stebimos teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu, vykdomos individualios konsultacijos pas psichologus, tęsiama darbinė veikla įkalinimo įstaigoje. Tačiau, nuteistojo elgesyje vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nepastovi darbo vieta; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas impulsyvus elgesys; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių stoka; nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet privalo sumažinti, siekiant pakeisti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pozityvia linkme. Tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas nėra pakitęs nuo ankstesnio jo nustatymo, leidžia teismui spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs dėti maksimalių pastangų, kad jo elgesys kistų tik teigiamai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai bendradarbiauja su jį prižiūrinčiais pareigūnais, du kartus skatintas, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje. Nors visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismo vertinimu J. K. šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tik šios teigiamos aplinkybės negalėtų būti absoliučiu pagrindu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi reikalinga vertinti asmens elgesį viso bausmės atlikimo metu, kuris, kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, apie tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekinta, nepasižymi vien teigiamomis tendencijomis.

Teismas įvertina tai, kad J. K. akivaizdžiai teigiamu elgesiu, viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nepasižymėjo. 2020 m. gruodžio 14 d. jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau 2022 m. vasario 1 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam buvo panaikintas, kadangi lygtinio paleidimo metu nuteistasis vartojo alkoholį, padaryta išvada, jog jis būdamas supažindintas su probacijos sąlygomis ir žinodamas jų nevykdymo pasekmes, vis tiek sąmoningai pažeidinėja probacijos sąlygas, kad jis nėra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Šiuo atveju pažymėtina, kad J. K. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo jam skirta laisvės atėmimo bausmė, nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi, aplinkybės, kad nuteistasis, jam parodžius pasitikėjimą ir paleidus jį į laisvę lygtinai, nepateisino teismo pasitikėjimo ir vartojo alkoholinius gėrimus, nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai, kaip negebantį atpažinti probleminių sričių ir su jomis tvarkytis. Nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje, juo labiau, kad jo atžvilgiu lygtinis paleidimas jau buvo taikytas, tačiau sąlygų jis nevykdė, o šiuo metu nestebint akivaizdžių elgesio pokyčių, negalima teigti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas jau bus efektyvus.

Teismas pažymi ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nenustačius akivaizdžios pažangos tokią riziką mažinant, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju nuteistasis J. K. dar yra neatlikęs net 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo komisijos posėdžio (2023 m. rugsėjo 7 d.), o įvertinus tai, kad jo pakartotinio elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, ją sudaro nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis J. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 8 d. priimtą nutarimą Nr. RV-23-7597.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 8 d. priimtą nutarimą Nr. RV-23-7597 taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.