Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai E. K. ir jos atstovui advokatui G. G., institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui S. L.,

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, netekėjusios, turinčios pagrindinį išsilavinimą, besimokančios (duomenys neskelbtini) klasėje, administracine tvarka nebaustos, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2014-02-11 8.45 val., Taikos g. 9, Mažeikių mieste, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė kelių eismo taisyklių 9 ir 19 punktų reikalavimus.

Už šį pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, 2014 m. vasario 11 d. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad E. K. 2014-02-11 8.45 val., Taikos g. 9, Mažeikių mieste, po sukelto eismo įvykio iš eismo įvykio pasišalino apie tai nepranešusi policijai. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė kelių eismo taisyklių 231.1., 234 punktų reikalavimus. Tai yra padarė veiką, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama E. K. paaiškino, kad pripažįsta sukėlusi eismo įvykį. Nurodė, jog vairavo draugui priklausantį automobilį. Automobilis yra labai žemas, todėl ji net neįtarė sukėlusi eismo įvykį ir padariusi žalą. Todėl išvažiavo neįtarusi, jog sukėlė eismo įvykį. Ji pripažino, kad galėjo atsitrenkti į kitą automobilį. Tuo metu net nesuvokė, jog atsitrenkė į kitą automobilį, nes atsitrenkimo garsą priskyrė garsui, kuris būdavo kai automobilis važiuodamas per duobes remdavosi galu į kelio dangą. Apie tai, jog sukėlė eismo įvykį, ji sužinojo tik vakare iš policijos pareigūnų. Nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino. Jos vairuojamas automobilis buvo apgadintas nežymiai, tik įbrėžimas, jos draugas dėl apgadinto automobilio pretenzijų jai neturi. Ji neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. V. parodė, jog turėjo iškvietimą apie eismo įvykį iš kurio yra pasišalinta. Atvykęs įformino eismo įvykį, užpildė eismo įvykio schemą. Eismo įvykio metu kaltininkės nebuvo. Apie automobilį galėjusį sukelti eismo įvykį, kalbėjo su kito namo gyventoja, kuri nurodė, jog eismo įvykį sukėlė moteris. Prieš darbo pabaigą iš budėtojo gavo pranešimą, jog nukentėjęs asmuo pranešė radęs galimai eismo įvykį sukėlusį automobilį. Atvykę apžiūrėjo galimai eismo įvykį sukėlusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, sulygino ir išmatavo padarytus apgadinimus, kurie atitiko, todėl per centrinę duomenų bazę nusistatė transporto savininką, su kuriuo susisiekus, šis paaiškino, jog automobilį yra perdavęs savo draugei. Po kurio laiko į lauką išėjo vairuotoja su tėvais ir jai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jam E. K. paaiškino, jog važiuodama per duobes galėjo nepajusti, jog atsitrenkė į kitą automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad tiksliai datos nepamena gavo pranešimą, jog prie Taikos g. 9 namo yra apgadintas automobilis, ir iš eismo įvykio buvo pasišalinta. Atvykę įformino eismo įvykį, viską išmatavo bei užpildė eismo įvykio schemą. Eismo įvykio metu kaltininko nebuvo. Prieš darbo pabaigą iš budėtojo gavo pranešimą, jog nukentėjęs asmuo pranešė radęs galimai eismo įvykį sukėlusį automobilį. Atvykę apžiūrėjo galimai eismo įvykį sukėlusį „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį, ant kurio sulygino ir išmatavo padarytus apgadinimus, kurie atitiko, todėl buvo susisiekta su transporto priemonės savininku. Po kurio laiko į lauką išėjo vairuotoja su tėvais ir jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažeidėja paaiškino, jog važiuodama per duobes galėjo nepajusti, jog atsitrenkė į kitą automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad gavo iškvietimą į eismo įvykį, iš kurio buvo pasišalinta. Eismo įvykio metu buvo apgadintas „(duomenys neskelbtini)“ automobilio sparnas ir durelės, o „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui galinis bamperis. Iš karto atvažiavus eismo įvykį sukėlusios automobilio nebuvo. Kaimynė sakė, jog matė, kad eismo įvykį sukėlė didelė tamsios spalvos mašina, kurią vairavo šviesi mergaitė. „(duomenys neskelbtini)“ savininkas pats nustatė, kas sugadino jo automobilį ir apie tai pranešė policijai. Tada surado vairuotoją ir su ja bendravo. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotoja galėjo ir nejusti smūgio ir kelio dangoje esančios duobės galėjo turėti įtakos.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla iš dalies nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N63?983/2010, Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, sudėties buvimo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, jog 2014-02-11 8.45 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu E. K., vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotoja nepranešusi policijai ir nenubraižiusi įvykio vietos schemos pasišalino iš įvykio vietos. Tai byloje neginčijamai patvirtina liudytojų parodymai, Mažeikių rajono PK pareigūnų D. V. tarnybiniais pranešimais, fotolentelėmis, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, Irenos D. S., E. N. paaiškinimais, bendra pranešimo registracijos informacija bei administracinėn atsakomybėn traukiamos E. K. parodymai. E. K. prisipažino galėjusi sukelti eismo įvykį ir nepajuto, kad galėjo atsitrenkti į kitą automobilį ir to nepastebėjo, ji nurodė, kur buvo pastačiusi automobilį ir kaip išvažiavo iš kiemo aikštelės. Apie tai, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina ir rasti sugadinimai ant abiejų automobilių. Nagrinėjamu atveju iš esmės kyla ginčas dėl teisės pažeidimo subjektyviojo požymio E. K. kaltės nustatymo. Vadovaujantis aukštesnių teismų formuojama vieninga praktika pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs pažeidžiant kelių eismo taisykles, laikomas pažeidimu tik tuo atveju, jei vairuotojas šį pažeidimą padaro tyčine kaltės forma, t. y. supranta jog padarė autoįvykį ir siekdamas išvengti padarinių iš jo pasišalina.

Šiuo atveju E. K. teigia, kad susidūrimo ji nepajuto. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti transporto priemonių sugadinimai patvirtina atsakomybėn traukiamos E. K. parodymus. Iš minėtų nuotraukų matyti, kad nukentėjusiojo automobiliui nežymiai apgadintas dešinės pusės sparnas bei priekinės dešinės pusės durelės. Tuo tarpu ant atsakomybėn traukiamos E. K. vairuoto automobilio tik menkas įbrėžimas ant galinio bamperio. E. K. vairavimo stažas tik puse metų, todėl ji galėjo nesuprasti, jog atsitrenkė į kitą automobilį, be to įtakos galėjo turėti kelio dangoje esančios didelės duobės, per kurias važiuojant gailami galima ir neišgirsti atsirėmimo į kitą automobilį. Kadangi autoįvykio metu automobiliai neapgadinti žymiai, nedužo stiklai, be to atbuline eiga paprastai važiuojama itin lėtai, todėl vairuotoja galėjo nepajusti smūgio, o tiksliau atsirėmimo į kitą automobilį, todėl nepatyręs vairuotojas tokio atsirėmimo galėjo ir nepajausti.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai iš byloje esančių įrodymų neginčijamai konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Teismas konstatuoja, kad, byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių E. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamo teisės pažeidimo byloje, nekyla ginčo dėl teisės pažeidimo kvalifikuoto pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Šie pažeidimai yra įrodyti liudytojų parodymais duotais teismo posėdžio metu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, Mažeikių rajono PK pareigūnų D. V. tarnybiniais pranešimais, fotolentelėmis, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, Irenos D. S., E. N. paaiškinimais, bendra pranešimo registracijos informacija, vairuotojo pažymėjimo kopija, administracinėn atsakomybėn traukiamos E. K. paaiškinimu, todėl už šį pažeidimą E. K. skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybėmis laikytina tai, kad ji pripažįsta padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailis bei savo noru atlyginimo nukentėjusiajam padarytą žalą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebausta, neteista, besimokanti), į pažeidimo pobūdį (pažeidimas padarytas neatsargumu, dėl vairavimo patirties stokos), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, konstatuoja, kad E. K. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo yra visiškai įrodyta ir administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis) gali būti pasiekti paskiriant minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – 100,00 Lt dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287, 330 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, kurioje E. K. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimų įvykio sudėties.

E. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas negali sumokėti, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono Policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė