Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-04-05 · Byla Nr. A2.6.-4297-270/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-05
Bylos Nr.
A2.6.-4297-270/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02829-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Pažeidėjas
V. D.
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.–4297-270/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02829-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 20 d., apie 09 val. 59 min., V. D., Vilniuje, Galvės g., vairavo automobilį „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,55 (±0,017 promilės) promilių girtumas. Šiais savo veiksmais V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir - ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. D. paaiškino, kad jam 2016-02-11 gimė sūnus, gimdymas buvo komplikuotas. Žmoną išrašė 2016-02-18, o 2016-02-19, t.y. dieną prieš vairavimą jis šventė. Kitos dienos rytą, t.y. 2016-02-20 vairavo automobilį ir buvo sustabdytas. Nesitikėjo, kad bus neblaivus. Tačiau pripažįsta alkoholio kiekio matuoklio parodymus, supranta, kad pasielgė neatsakingai ir lengvabūdiškai, nors iš esmės jis alkoholio nevartoja dėl savo sveikatos būklės ir dėl to, kad darbas tiesiogiai yra susijęs su vairavimu. Iš šio pažeidimo padarė išvadas, pasižada, jog ateityje toks pažeidimas nepasikartos. Nuoširdžiai gailėjosi dėl to, kad vairavo transporto priemonę neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Be V. D. prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įrodoma ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), iš kurio turinio matyti, kad 2016 m. vasario 20 d., apie 09 val. 59 min., Vilniuje, Galvės g., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. D.. Kilus įtarimui, kad automobilio vairuotojas neblaivus, alkoholio matuokliu buvo patikrintas jo blaivumas ir jam nustatytas 0,55 promilių girtumas. Byloje esanti alkoholio kiekio matuoklio šaknelė patvirtina, kad 2016 m. vasario 20 d., apie 09.59 val. V. D. buvo nustatytas 0,55 promilių girtumas (b.l. 7), vairuotojas V. D. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 8).

V. D. veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

V. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga. ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir gailėjosi jį padaręs, todėl teismas neturi pagrindo netikėti V. D. teiginiais, kad pažeidimą jis padarė atsitiktinai ir neapgalvotai, o iš pažeidėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad jis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai.

Spręsdamas dėl nuobaudos paskyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, nustatytą neblaivumo (girtumo) laipsnį, be to, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę – neturi galiojančių nuobaudų, už ankstesnius nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus jam skirtas baudas yra sumokėjęs, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą (b.l. 3,4), nuoširdžiai pripažino padaręs pažeidimą ir paaiškino visas aplinkybes, ir mano, jog vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, ATPK numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. D. skiriant ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą, ir vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, skiriant švelnesnę papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kadangi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui šiuo atveju, teismo vertinimu, nebūtų proporcinga nuobauda V. D. padarytam pažeidimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

V. D. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti jam 289 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Olegas ZaicevasNuorašas tikras