Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, VĮ „Turto bankas“, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šis pareiškimas teisme priimtas 2019 m. lapkričio 21 d., iki paskirto bylos nagrinėjimo 2020 m. vasario 18 d. dienos ginčo dėl šio daikto valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo nekilo.

Kaip jau minėjo, apie 1976-1977 m. pareiškėjos tėvas išsikėlė gyventi kitur ir jam skirtame name liko gyventi pareiškėjos šeima, todėl jie ir mokėjo visas įmokas už šį gautą namą bei kiemo statinius iš bendrų šeimos lėšų.

Kaip matyti iš prie šio pareiškimo pridedamos 1991 m. gruodžio 31 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ pažymos Nr. 112/34 paskola už gautą namą (5652,00 rub.) buvo pilnai grąžinta.

Šiuo metu šio Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ jau nėra, nėra ir jo teisių perėmėjo.

1992 m. kovo 17 d. tuometinės Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos sprendimu buvo patenkintas pareiškėjos sutuoktinio S. Š. pareiškimas ir buvo padidintas prie namo esantis pasodybinis sklypas 487 kv.m ir bendras pareiškėjos šeimai priklausantis pasodybinis sklypas tapo 1987 kv.m.

Šis (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimas taip pat netiesiogiai įrodo, kad minėtas gyvenamasis namas bei kiemo statiniai buvo laikomi pareiškėjos šeimos nuosavybe.

Name, esančiame (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) sen., Vilkaviškio r. sav., pareiškėjos vyras S. Š. gyveno iki pat savo mirties, o ji šiame name gyvena iki šiol. Šiame name yra deklaravę ir savo gyvenamąją vietą dar 1974 m., t.y. nuo to laiko kai kartu su pareiškėjos tėvu persikėlė gyventi į jam skirtą namą. Tai patvirtina ir prie šio pareiškimo pridedamos pažymos iš Gyventojų registro.

Tačiau nors minėtame name gyvena nuo 1974 m., nuosavybės teisės į jį iki šiol nėra įregistruotos. Tai patvirtina ir NTR centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, o pareiškėjos sutuoktinis S. Š. yra nurodytas tik kaip šio nekilnojamojo turto naudotojas.

Mano, jog taip atsitiko todėl, kad mes neturėdami pakankamai teisinių žinių, nežinojo, jog nuosavybės teises į turimus statinius būtina užregistruoti viešajame registre. Tai nebuvo paaiškinta nei kai pilnai išmokėjo GNSK „(duomenys neskelbtini)“ paskolą, nei vėliau. Todėl nieko ir nedarė, manydami, kad pilnai sumokėję paskolą ir turėdami tai patvirtinantį dokumentą, savaime tampa šių statinių savininkais, o tai patvirtinančius dokumentus gali gauti bet kada.

Tik visiškai neseniai, jau po mano sutuoktinio S. Š. mirties pareiškėja nusprendė įsigyti iš valstybės žemės sklypą, esantį po jiems priklausančiais statiniais, už kurį pareiškėjos sutuoktinis S. Š. buvo sumokėjęs investicinius čekius. Tuomet pareiškėja ir sužinojo, kad to padaryti nėra galimybės, nes ji neturi dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos bei jos sutuoktinio S. Š. nuosavybės teises į statinius, esančius Vilkaviškio r, sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Tuomet pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centras Marijampolės filialą, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos daiktinės teisės į šiuos statinius. Tačiau atlikus statinių kadastrinius matavimus bei suformavus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą jai buvo paaiškinta, kad turimo dokumento apie paskolos išmokėjimą nepakanka daiktinėms teisėms į statinius užregistruoti. Be to, pareiškėjos pateiktoje Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymoje taip pat nėra tikslių bei išsamių duomenų apie statinių nuosavybę, t.y. įrašo, kad pastatai ūkinėse knygose buvo perrašyti mano sutuoktinio S. Š. vardu, nėra.

Daro prielaidą, jog iki tol, kol mes nebuvo pilnai atsiskaitę už kooperatinį namą, t.y. iki 1991 m, gruodžio 31 d., ūkinėse knygose šie statiniai buvo nurodomi kaip kooperatinė nuosavybė, o vėliau, kadangi GNSK „(duomenys neskelbtini)“ nebeliko, niekas duomenų netikslino ir ūkinėse knygose minėti pastatai pareiškėjos šeimos vardu perrašyti nebuvo.

Tik 1998-2002m. ūkinėse knygose gyvenamasis namas jau nebenurodomas kaip kooperatinis, nes tuo metu jau nebebuvo minėto kooperatyvo.

Mano, jog turimi dokumentai - Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, GNSK „(duomenys neskelbtini)“ 1991-12-31 pažyma Nr. 112/34, (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT VK sprendimo kopija, Sklypo raudonųjų linijų planas ir kiti dokumentai pilnai įrodo, kad pareiškėja bei jos sutuoktinis S. Š. yra sąžiningi ir teisėti gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilkaviškio r. sav., valdytojai ir jį valdė ir valdo daugiau kaip dešimt metų. Visą laiką nuo maždaug 1976 -1977m., t.y. nuo tada, kai pradėjo mokėti paskolos įmokas už šiuos statinius iki dabar jų valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas.

Apribojimų, nurodytų Civiliniame kodekse, įgyti butą nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, nėra.

Gyvendami visą šį laiką minėtame name ir jį valdydami, savo nuosavybės teisių į jį neįteisino, kadangi nežinojo įstatymų kaip tai turi padaryti, manydami, jog gyvendami name bei naudodamiesi prie namo esančiais kiemo statiniais ir juos valdydami, yra pilnateisiai šių statinių savininkai. Šiuo metu pareiškėja nori įregistruoti savo bei savo mirusio sutuoktinio (duomenys neskelbtini)vardu nuosavybės teises į šiuos statinius, todėl būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį faktas.

Mano, kad statiniai turėtų būti įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi jie buvo įsigyti santuokos metu. (b.l. 2-4).

Pareiškėjo procesiniame dokumente tvirtinamos ir aukščiau aprašytos aplinkybės dėl nekilnojamo daikto valdymo sąžiningumo, atvirumo, nepertraukiamumo ir teisėtumo byloje yra grindžiamos rašytiniais įrodymais: Kadastrinių matavimų byla, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ pažymos kopija (b.l. 6), sklypo raudonųjų linijų plano kopija (b.l. 7-10), Kaunno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažyma apie turėtus pastatus (b.l. 11), vienkiemio įkainojimo akto kopija (b.l. 12), elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties kopija (b.l. 13) S. Š. mirties liudijimo kopija (b.l. 14), sutuoktuvių liudijimo kopija (b.l. 15), gimimo liudijimo kopija (b.l. 16), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 17), gyventojų registro išrašu (b.l. 18, 19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas paduotas teisėtai, yra pagrįstas, todėl patenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjos tėvo J. M. šeimą, taip pat ir ją su sutuoktiniu S. Š., iškeldinus iš vienkiemio (b.l. 12), šeimai buvo suteiktas kooperatinis namas, esantis Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)). Iš Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo 2019-06-10 pateiktos pažymos Nr. M7-667 (b.l. 11) (toliau - Pažyma) matyti, kad nuo 1973 iki 1979 metų Ūkinių knygų skiltyse gyvenamasis namas ir pastatai (1974 m.) įrašyti kaip „M. J.“ Pagal pareiškėjos teiginius jos tėvas J. M. pradžioje ir buvo Kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ nariu, tačiau po keleto metų išsikėlė ir kooperatyvo nariu tapo jos sutuoktinis S. Š.. Šį faktą taip pat patvirtina Pažyma, kurioje nurodyta, kad „Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose. (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-1990 metų ūkinėje knygoje įrašytas S. Š. J. s., ūkis". Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo dokumentuose, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo 1991-2002 metų ūkinėse knygose įrašytas taip pat S. Š. ūkis.

Pareiškėjos ir jos sutuoktinio S. Š. atviro ir nepertraukiamo valdymo faktą patvirtina sklypo, esančio Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., raudonųjų linijų planas (b.l. 7-10), sudarytas jo, kaip sklypo savininko, vardu. Kaip nurodo pareiškėja, po tėvo J. M. išsikėlimo iš jam skirto namo, ji su savo šeima likusi gyventi tame name ir mokėjo visas įmokas už šį namą iš bendrų šeimos lėšų. Šį faktą patvirtina byloje pateiktas Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ 1991-12-31 pažyma Nr. 112/34 (b.l. 6), kurioje nurodoma, kad S. Š., gyvenantis Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini) apyl., (duomenys neskelbtini) k., 5652,00 rublių paskolą grąžinęs pilnai. Visa tai pilnai įrodo, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis S. Š. buvo sąžiningi ir teisėti gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr.(duomenys neskelbtini) (registro Nr.(duomenys neskelbtini)), valdytojai ir jį valdo jau daugiau kaip dešimt metų. Visą laiką nuo 1979 m. t.y. nuo to momento, kai gyvenamasis namas ir kiemo statiniai perėjo į pareiškėjos šeimos valdymą iki šiol, jų valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai šis objektas nepriklauso ir interesų dėl jo neturi (b.l. 26-27).

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pagal pareiškėjos pareiškimą, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, ir byloje esančių rašytinių duomenų visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis nėra įgiję nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus – gyvenamąjį namą ir kiemo statinius jokiu kitu CK 4.47 str. apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjos, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) pareiškėja gyvenamąjį namą ir kiemo statinius pradėjo valdyti ir jais naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už jį; 4) pareiškėja ir jos sutuoktinis gyvenamąjį namą ir kiemo statinius valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja ar jos sutuoktinis pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) pareiškėja ir jos sutuoktinis gyvenamąjį namą ir kiemo statinius valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydami pagal paskirtį, mokėjo mokesčius už elektrą ir už žemės nuomą; 6) pareiškėja gyvenamąjį namą ir kiemo statinius valdė ir naudojo nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų iki dabar; 7) pareiškėja ir jos sutuoktinis gyvenamąjį namą ir kiemo statinius valdė kaip savo, elgėsi kaip jų savininkai, juos naudojo pagal paskirtį, prižiūrėjo; 8) gyvenamąjį namą ir kiemo statinius pareiškėja ir jos sutuoktinis sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą dešimties metų laikotarpį. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėja G. Š. ir jos miręs sutuoktinis S. Š. įgijo nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą – gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 str. 11 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), statinių išdėstymo plane pažymėti „1 A1/p“ ir „2 I1/ž“ nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 39/76500, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.