Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1969-10-01 Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, pradinio išsilavinimo, nedirbančiam, neįgaliam (darbingumo lygis 35%), nevedusiam, neteistam,

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. dėl lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką - viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: jis 2011-08-13 apie 15.30 val., viešojoje vietoje prie Ozo g. 15 namo, Vilniuje, vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, per savo buto, esančio(duomenys neskelbtini), langą tyčia išmetė stiklainį, kuris atsitrenkė į J. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu įlenkė variklio dangtį, 500 Lt vertės, įskėlė priekinį stiklą 200 Lt vertės, sulaužė priekines apdailos groteles, 110 Lt vertės ir sugadino borto kompiuterį, 170 Lt vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam J. K. 1230 Lt turtinę žalą, ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

G. V. padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., įrodo šie įrodymai:

Apklaustas teisme nukentėjusysis J. K. parodė, kad 2011-08-19 apie 15.30 val. jam paskambino kaimynas S. P., kuris pasakė, kad iš Ozo g. 15-ame name esančio buto į šio namo kiemą buvo išmestas stiklinis daiktas, kuris pataikė į jo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Grįžęs namo apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, kad yra apgadintas variklio gaubtas, apdailos grotelės ir priekinis stiklas. Taip pat nuo smūgio sugedo borto kompiuteris, kuris įmontuotas po variklio dangčiu. Iki šiol jis nieko nesutvarkė, kadangi dėl kompiuterio gedimo negali nuvažiuoti iki autoserviso. Tuo įvykiu jam buvo padaryta turtinė 1230 Lt žala. 2012-01-22 savo pašto dėžutėje jis rado laišką, adresuota jų butui. Atidaręs voką rado 200 litų kupiūrą ir laišką, kuriame buvo parašyta, kad G. V. jiems atlygina dalį (200 litų ) padarytos turtinės žalos.

Apklaustas teisme liudytojas S. P. parodė, kad gyvena Vilniuje, Ozo g. 15-92. 2011-08-13 apie 15.30 val. buvo namie ir išgirdo lauke, automobilių stovėjimo aikštelėje duslų stiklo dužimo garsą. Išėjęs į balkoną pažiūrėti kas atsitiko, pamatė, kad ant kaimyno automobilio VW Passat guli stiklo šukės. Kas numetė stiklą ant automobilio jis nematė. Pamatęs apgadintą automobilį, paskambino kaimynui J. K. ir pranešė apie minėtą įvykį. Kas galėjo apgadinti J. K. automobilį nematė.

Apklausta teisme liudytoja A.V. parodė, kad 2011-08-13 ji buvo kambaryje savo bute, Ozo g. 15-129, Vilniuje, esančiame 6- ame aukšte ir išgirdo stiklo dūžius. Išėjusi pažiūrėti, kieme pamatė šukes, o vėliau kaimynas pasakė, kad būdamas savo balkone matė, kaip apgadintas kieme stovėjusio automobilio ,.VW Passat“ variklio dangtis. Atidžiau įsižiūrėjusi į minėto automobilio dangtį ji pamatė, kad jame yra įlenkimas. Šalia automobilio mėtėsi stiklinės taros šukės. Kaimyno iš 5-o aukšto ji nepažįsta, kuriame bute pastarasis gyvena ji nežino. Šis kaimynas pasakė, kad kvies policiją ir iš savo mobilaus telefono paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Apytiksliai už 2 valandų pas ją į butą atėjo policijos pareigūnai ir klausinėjo apie šį įvykį.

Apklausta teisme liudytoja N. S. parodė, kad G. V. ir jos sūnų pažįsta daugiau nei trisdešimt metų, yra kaimynai. G. V. seniai serga psichikos liga, jis yra ramus, mandagus žmogus.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė G. V. parodė, kad jos sūnus G. V. serga psichikos liga nuo 1988 m. Jis pastoviai vaikšto pas gydytojus, geria vaistus. Nukentėjusiajam J. K. ji atlygino dalį (200 Lt) turtinės žalos.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2012-02-14-2012-03-12 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-49/2012 konstatuota, kad G. V. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ir negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. G. V. šiuo metu serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis negali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės, negali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime. G. V. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones- stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (b.l. 78-80).

Apklausta teisme ekspertė Vaiva Martinkienė patvirtino ekspertizės išvadas. Papildomai paaiškino, jog G. V. pripažino savo elgesį, tačiau jis yra visiškai nekritiškas savo būsenos atžvilgiu, savo elgsenos logiškai paaiškinti nesugebėjo. Jo mąstymas žymiai sutrikęs, samprotavimai nenuoseklūs, padriki, sprendimai nelogiški. G. V. elgsena kartotina ir pavojinga, jis nerodo noro ir iniciatyvos gydytis, pas gydytojus nesilanko. Ambulatorinis stebėjimas neužtikrins jo pilnavertės psichinės būklės įvertinimo bei socialiai pavojingų veikų išvengimo. G. V. būtinas priverstinis gydymas, t.y. priverstinis stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo skyriuje.

Apklaustų nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, teismo ištirti rašytiniai įrodymai sutapo iš esmės, dėl to teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad būtent G. V. 2011-08-13 apie 15.30 val., prie Ozo g. 15 namo, Vilniuje, per savo buto langą tyčia išmetė stiklainį, kuris atsitrenkė į J. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas pastarajam 1230 Lt turinę žalą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. paradė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Priverčiamos medicinos priemonės yra ir asmens gydymo, ir valstybės prievartos visuma. Nors savo forma ir esme priverčiamos medicinos priemonės skiriasi nuo bausmės, tačiau jomis siekiama iš dalies labai panašių tikslų. Šios priemonės yra taikomos asmeniui, kuris padarė baudžiamajame įstatyme numatytą pavojingą veiką, tačiau teismo yra pripažintas nepakaltinamu. Įstatymas nenumato kokios priverčiamos medicinos priemonės turi būti skiriamos už konkrečias pavojingas veikas, todėl parinkdamas nepakaltinamu pripažintam asmeniui taikytiną priverčiamąją medicinos priemonę, teismas atsižvelgia tiek į asmeniui nustatytą psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, tiek į padarytos pavojingos veikos pobūdį ir pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ar kitiems visuomenės nariams. Vadovaudamasis ekspertės paaiškinimais teisme ir pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-49/2012, kurio išvadose nurodyta, jog G. V. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ir negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, teismas konstatuoja, kad G. V. darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, buvo nepakaltinamas; kadangi jis yra socialiai pavojingas, todėl darytina išvada, kad būdamas neizoliuotas jis ir vėl darys naujas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 17 str. nuostatomis, G. V. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog G. V. būtinas priverstinis gydymas, nes jo mąstymas žymiai sutrikęs, samprotavimai nenuoseklūs, padriki, sprendimai nelogiški, elgsena kartotina ir pavojinga. Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, teismas konstatuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 98 str. nuostatomis, G. V. yra būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Įvertinus tai, kad G. V. padarė įstatymo uždraustą pavojingą visuomenei veiką, į tai, jog kaltinamasis nėra kritiškas savo būsenos atžvilgiu, pas gydytojus nesilanko, nerodo noro ir iniciatyvos gydytis, tokiu atveju ambulatorinis stebėjimas nebus įmanomas, todėl jam skirtinas priverstinis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina (BPK 139 straipsnis), sprendimui įsiteisėjus.

Nukentėjusysis J. K. pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti jam padarytą turtinę žalą (b.l. 15-16). Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. G. V. šioje baudžiamojoje byloje nėra kaltinamasis. Byloje sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Todėl jis pats civiliniu atsakovu būti negali. Byloje nėra duomenų, kad G. V. būtų nustatyta globa ir paskirtas globėjas, todėl nėra asmens, kuris materialiai atsako už jo veiksmus. Priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo procesas yra reglamentuotas BPK 29 skyriuje ir taikant asmeniui priverčiamąsias medicinos priemones, civilinio ieškinio nagrinėjimą BPK nenumato. Kadangi pareikštas civilinis ieškinys šiuo atveju nėra baudžiamojo proceso dalykas, todėl paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str., BPK 401, 403, 404 str., teismas, -

nutaria:

Pripažinti G. V. nepakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo skyriuje.

G. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, sprendimui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo civilinio ieškovo J. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.