- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- A6.-31-1035/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02522-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu nuo 2005 m. kovo 30 d. iki 2018 m. spalio 27 d. ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, susidarius 26 314,37 Eur mokestinei nepriemokai (pagal VMI 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto), nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu R. M. pažeidė kreditorės VMI teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje R. M. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo iš esmės pripažino ir paaiškino, kad buvo bendrovės direktorius nuo pat įmonės pradžios, kuomet ji buvo įkurta. Jis buvo bendrovės steigėjas, akcininkas ir direktorius. Dirbo, atėjo krizė, po jos susidarė skolos, apie pusę milijono litų. Prekes vežė iš Šveicarijos, tiekėjams reikėjo pinigų, o neturėjo iš kur jų paimti. Taip veikla ir sustojo. Skolos pradėjo augti šiek tiek vėliau nei įvyko krizė. Bendrovė užsiėmė statybinių medžiagų tiekimu, prekės būdavo vežamos iš Šveicarijos. Bendrovė nustojo vykdyti veiklą maždaug prieš 5–6 metus. Paskutinius metus buvo neapmokamose atostogose. Reikėjo skelbti bankrotą, bet atsirado įvairių problemų su sveikata, gulėjo ligoninėje, buvo priešinsultinė būsena. Buvo pateikęs pažymą VMI. Buvo kažkoks mokestinis patikrinimas, paimtos sąskaitos-faktūros. Šiuo momentu tenka pripažinti kaltę, nes yra bankroto byla, faktas įvykęs. Jei būtų pats kreipęsis dėl bankroto, tai tokios situacijos gal ir nebūtų, bet iš kitos pusės pinigų vis tiek nebuvo. Pagrindinė problema, kad nesikreipė dėl bankroto. Bankrutavo įmonės debitoriai, negavo pajamų, negalėjo sumokėti tiekėjams, taip tas ratas ir užsisuko, nebuvo kur dėtis. Situacija susiklostė natūraliai. Jo finansinė situacija bloga, taip ir nepavyko atsistoti ant kojų. Šiuo metu yra nedirbantis, norėjo važiuoti į užsienį, bet dar neišsprendė problemų dėl asmens dokumento, o jo reikia ir užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Šiuo metu gyvena pas pažįstamus.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui).
ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. spalio 31 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 26 314,37 Eur. VMI vykdė priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Mokestinė nepriemoka susidarė papildomai apskaičiavus mokesčių sumas pagal Mokestinio patikrinimo 2016 m. lapkričio 28 d. aktą Nr. (21.60-31) FR0680-711. Mokestinio patikrinimo metu už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo patikrinta pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, valstybinio socialinio draudimo įmokų, įmokų į Garantinį fondą bei už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo teisingumas. 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-237073 buvo perduotas vykdyti antstolei Daivai Milevičienei, tačiau antstolė lėšų neišieškojo, 2018 m. rugpjūčio 9 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, jame nurodydama, kad vykdomosios bylos metu buvo nustatyta, kad skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi turto ir pajamų, įmonė nerasta, darbuotojų neturi (nevykdo veiklos). VMI teigimu, Bendrovės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia VĮ Registrų centro duomenys, kad Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, VĮ „Regitra“ duomenys, kad Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nerasta, be to, Bendrovė VĮ Registrų centrui nebuvo teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius nei 2009 metus. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“. VMI pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina kartu su pareiškimu pateikti duomenys, t. y. mokestinių prievolių balansas, antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, išieškojimo negalimumo aktas, sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, registro duomenys apie turimą turtą ir vadovą (b. l. 5–13).
Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2005 m. kovo 30 d., R. M. nuo 2005 m. kovo 23 d. yra šios įmonės direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus teikė tik už 2009 metus, aktualių finansinių dokumentų nėra. Iš to laikotarpio įmonės balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 1 020 683 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 153 279 Lt. Nors iš 2013 metų balanso matyti, kad galimai pradelsti įmonės įpareigojimai neviršija pusę į balansą įrašyto įmonės turto vertės, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šie duomenys nėra aktualūs, pagal juos įmonės mokumas negali būti vertinamas. Antstolė D. Milevičienė 2018 m. rugpjūčio 9 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame pažymėjo, kad vykdomosios bylos metu buvo nustatyta, kad skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi turto ir pajamų, įmonė nerasta, darbuotojų neturi (veiklos nevykdo). Nekilnojamojo turto registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nėra registruotų transporto priemonių. Iš SODROS viešai teikiamų draudėjų duomenų matyti, kad įmonėje dirbančių asmenų 2018 m. spalio 10 d. nėra, iš viešai prieinamų rekvizitai.lt duomenų matyti, kad įmonėje nėra darbuotojų nuo 2016 m. liepos mėnesio (b. l. 16–17).
Vertindamas minėtas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip pažeidė kreditorės VMI teises. Įstaigos vadovas R. M., žinodamas įmonės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, nesilaikė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė jau 2017 m. turėjo finansinių sunkumų ir faktiškai buvo nemoki, tačiau jos vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu sudarė pagrindą dar labiau padidėti įsipareigojimams kreditorei VMI. R. M. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes R. M., būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veika padaryta dėl neatsargumo), R. M. asmenybę (nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Teismas, taip pat įvertinęs tai, kad R. M. anksčiau nebuvo baustas už tokio nusižengimo padarymą, nesilaikė minėtos pareigos neturėdamas išankstinių neteisėtų tikslų, pažeidimą padarė ne tiesiogine tyčia, o neatsargumo forma, jo vadovaujamos bendrovės nemokumo būseną iš dalies nulėmė objektyvios priežastys – 2007–2008 m. finansų krizės pasekmės, dėl kurių, kaip matyti iš minėtos apygardos nutarties, turinti turto bendrovė nebesugebėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti R. M. mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam 700 (septynių šimtų) Eur baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-31-1035/2019. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.