- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-05
- Bylos Nr.
- AS-63-382-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl raginimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir atsakovas) Žemės tvarkymo departamento 2009 m. balandžio 3 d. raštą Nr. (30)-6.15-92-(24.25) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimo“. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2009 m. balandžio 3 d. rašte Nr. (30)‑6.15-92-(24.25) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimo“ nurodyto prašymo (įpareigojimo), kuriuo jis prašomas iki 2009 m. gegužės 1 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, galiojimą ir vykdymą.
Pareiškėjas nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir jam įvykdžius prašymą atlaisvinti valstybinę žemę, remiantis raštu, kurio teisėtumą ir pagrįstumą jis ginčija, jis patirtų nuostolius ir šis veiksmas būtų beprasmiškas, jei teismas vėliau priimtų jam palankų sprendimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsniu, proceso dalyvių prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti motyvuotas, t. y. jame turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės ir faktai, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad yra reali grėsmė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pastarosios aplinkybės konstatavimas yra būtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga. Teismas nurodė, jog pareiškėjo nurodytas motyvas dėl galimų nuostolių atsiradimo ateityje negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ABTĮ 71 straipsnio prasme. Pabrėžė, jog iš pareiškėjo pateikto prašymo negalima daryti besąlygiškos išvados, kad panaikinus skundžiamą aktą, būtų kliūtys atkurti iki ginčijamo akto priėmimo buvusią padėtį. Pažymėjo, jog kitų aplinkybių, leidžiančių teigti, kad neužtikrinus skundo reikalavimo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, pareiškėjas nenurodė.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartį dalyje, kurioje atmestas jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Jei teismas patenkintų pareiškėjo skundą ir panaikintų skundžiamą raštą, pareiškėjui nebeliktų pareigos įvykdyti rašte nurodyto prašymo (įpareigojimo) atlaisvinti valstybinę žemę ir būtų atkurta iki ginčijamo rašto priėmimo buvusi padėtis. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės – rašte nurodyto prašymo (įpareigojimo) atlaisvinti valstybinę žemę galiojimo sustabdymo iki įsiteisės sprendimas byloje – pareiškėjas butų priverstas atlaisvinti valstybinę žemę, dėl ko teismo sprendimo, jei jis būtų palankus pareiškėjui, įvykdymas pasidarys praktiškai nebeįmanomas ir neteks jokios prasmės, nes rašte nurodytas prašymas (įpareigojimas) jau bus įvykdytas.
2. Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl paminėtos reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, de facto sukuria tokią situaciją, kuri prilygsta pareiškėjui nepalankiam galutiniam teismo sprendimui, t. y. kai dar net neišnagrinėjus bylos ir nesant jokio teismo sprendimo, realiai pareiškėjas turi elgtis taip, lyg sprendimas jau būtų priimtas pareiškėjo nenaudai (atsakovo naudai).
3. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, laikinai sustabdant rašte nurodyto prašymo (įpareigojimo) galiojimą, būtų tikslingas ir adekvatus šioje byloje siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principų. Pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, būsimo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir išliktų nepakitęs bet kuriai šaliai palankaus sprendimo atveju, o tuo pačiu būtų išlaikoma šalių interesų pusiausvyra. Tuo tarpu nepritaikius tokių reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas aiškiai pasunkėtų.
4. Pareiškėjas gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsakymą dėl ginčijamo žemės ploto, kuriame yra pateiktas pareiškėjui palankus sprendimas, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštarauja, kad būtų formuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kas leis pareiškėjui šį žemės plotą įsigyti savo nuosavybėn.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, objektyviai įvertino galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Vadovaujantis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kt. principais, teismas atsižvelgė į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.
2. Teismas pagrįstai netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių, kadangi patenkinus pareiškėjo prašymą ir panaikinus ginčijamą raštą, toks sprendimas iš principo nereikalauja jokio vykdymo.
3. ABTĮ apibrėžiami reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslai nėra padėti pareiškėjui ateityje išvengti galimų teisminių ginčų, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos nagrinėjamos bylos ribose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. AS5‑155/2005, AS5-230/2005.
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti ir pareiškėjo teismui pateikto skundo, pareiškėjas prašė teismo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamame akte (Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2009 m. balandžio 3 d. rašte Nr. (30)-6.15-92-(24.25) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimo“) nurodyto prašymo (įpareigojimo)), kuriuo jis prašomas iki 2009 m. gegužės 1 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, galiojimo laikinąjį sustabdymą iki įsiteisės šioje byloje priimtas teismo sprendimas.
Pažymėtina, jog jeigu nagrinėjamoje byloje būtų patenkintas pareiškėjo reikalavimas ir panaikintas ginčijamas raštas, iki teismo sprendimo priėmimo buvusi padėtis turėtų būti atkuriama tokiu būdu, jog pareiškėjo teisės ir teisėti interesai turėtų būti atkurti į padėtį, buvusią iki ginčijamo akto priėmimo.
Skundžiamame akte nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), aptvertas metaline tvora su betoniniais stulpeliais ir pamatais už žemės sklypo ribų vakarų pusėje ir taip užimta valstybinė žemė. Į valstybinę žemę patenka dalis įrengtos krepšinio aikštelės su plastikine danga, krepšinio stovu, išklotomis trinkelėmis, už tvoros valstybinėje žemėje įrengti metaliniai laipteliai, kalno papėdėje ir ant kalno pasodinti medeliai (b. l. 9 – 11).
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą aktą, juo nustatytą reikalavimą, pareiškėjo skundą bei faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad, nagrinėjamoje byloje nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir patenkinus pareiškėjo skundą, pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas bei sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Konstatuotina, kad skundžiamo atsakovo reikalavimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo reikalavimo galiojimo sustabdymas, t. y. nevykdymas, kadangi priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su nugriautų, išardytų įrenginių atstatymu, aplinkos pertvarkymu. Be to, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš esmės ir ginčija rašte numatytą įpareigojimą, todėl šio įpareigojimo galiojimo sustabdymas yra būtinas, siekiant tinkamai įvykdyti būsimą teismo sprendimą.
Atsižvelgdama į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmestas, yra naikintina ir pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo A. M. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmestas, panaikinti.
Pareiškėjo A. M. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti, sustabdyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2009 m. balandžio 3 d. rašte Nr. (30)-6.15-92-(24.25) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimo“ nurodyto prašymo (įpareigojimo)), kuriuo pareiškėjas prašomas atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, galiojimą iki įsiteisės šioje byloje priimtas teismo sprendimas
Nutartis neskundžiama.