Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto V. V. atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) vyr. darbo inspektorius darbo teisei D. J. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, jog 2011 m. sausio 20 d. 11.45 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atstovo (duomenys neskelbtini) tarnybos vadovas V. V., esant įtarimui dėl girtumo, atsisakė pasitikrinti neblaivumą (girtumą), kai atvykus policijos pareigūnams – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialistui A. I. ir vyr. patruliui A. D. buvo paprašyta. 2011 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnyba rašte Nr. 39-2207 nurodė, kad tarnybos vadovas V. V. 2011 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini) vardu telefonu buvo paprašytas pasitikrinti neblaivumą, tačiau to nepadarė. Šiais veiksmais tarnybos vadovas V. V. vengė pasitikrinti girtumą, kuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimą Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ IX skyriaus nuostatas.

V. V. 2011 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus darbo teisei D. J. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41¹² straipsnio 1 dalį paskirta 200 litų bauda.

Nesutikdamas su paskirta nuobauda V. V. atstovas advokatas Arūnas Koskus minėtą nutarimą apskundė Šiaulių miesto apylinkės teismui. Skundu V. V. atstovas advokatas A. Koskus prašė minėtą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. V. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

2011 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi V. V. atstovo advokato A. Koskaus skundas tenkintas iš dalies. 2011 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus darbo teisei D. J. nutarimas pakeistas: pašalintas iš nutarimo motyvuojamosios dalies teiginys, kad V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ IX skyriaus nuostatas. Kitoje dalyje nutarimas paliktas nepakeistu.

Apeliaciniu skundu V. V. atstovas advokatas Arūnas Koskus prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-08-24 nutartį dalyje, kurioje paliktas Lietuvos Respublikos VDI 2011-05-31 (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus darbo teisei J. J. nutarimas nepakeistas ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ši Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis dalyje, kurioje nutarimas paliktas nepakeistas, yra nepagrįsta ir dėl to naikintina. Mano, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei jų skundo motyvus dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo V. V. veikoje. Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė, jog „skundo argumentai, jog atvykę policijos pareigūnai V. V. pasiūlė, o ne pareikalavo pasitikrinti girtumą bylai teisinės reikšmės neturi". Su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi, apelianto nuomone, būtent ši aplinkybė turi esminės reikšmės sprendžiant V. V. administracinės atsakomybės klausimą. Nurodo, kad vengimas pasitikrinti girtumą, kaip neteisėta veika ATPK 41¹² straipsnio 1 dalies prasme laikytinas bet koks siekis nevykdyti tam tikros pareigos, šiuo atveju pareigos pasitikrinti blaivumą. Iš 2011-01-20 Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto A. I. ir to paties būrio, vyr. patrulio A. D. tarnybinių pranešimų nubaustojo asmens atstovas mato, kad V. V. buvo pasiūlyta, o ne pareikalauta pasitikrinti neblaivumą. Jeigu atsisakymą pasinaudoti policijos pareigūnų siūlymu teismas vertina kaip vengimą pasitikrinti blaivumą, tokiu atveju policijos pareigūnai sutinkamai su ATPK 259 straipsniu turėjo vietoje surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 41¹² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kadangi ATPK 41¹² straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas nėra priskirtas ATPK 262 straipsnyje numatytiems atvejams, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas. Būtent toks protokolas, apelianto nuomone, vadovaujantis ATPK 256 straipsniu būtų įrodinėjimo priemonė šioje byloje, kurios pagrindu būtų galima daryti išvadą apie pažeidimo sudėties buvimą V. V. veikoje. Tačiau, pasak atstovo, byloje nėra pateikta policijos pareigūnų surašyto protokolo, patvirtinančio inkriminuojamo pažeidimo padarymą, taip pat kaip liudytojai neapklausti policijos pareigūnai, buvę kartu su V. V.. Taigi teigia, kad nutarimas priimtas vadovaujantis kitu, t. y. Lietuvos Respublikos VDI (duomenys neskelbtini) skyriaus surašytu protokolu Nr. 0617-0157, kuris, atstovo teigimu, surašytas neteisėtai, kadangi pagal ATPK 259¹ straipsnį, valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai neturi teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41¹² straipsnio 1 dalyje. Taip pat nurodo, kad nepagrįstas teismo motyvas, jog byloje esantis (duomenys neskelbtini) tarnybos raštas laikytinas leistina įrodinėjimo priemone, kurioje užfiksuota reikšminga bylos nagrinėjimui informacija. Nurodo, jog rašte minimas telefoninis pokalbis nėra niekaip užfiksuotas, todėl negalima daryti jokių išvadų apie pokalbio turinį, o juo labiau apie konkrečių (duomenys neskelbtini) nurodymų V. V. davimą. Teigia, kad teismas taip pat atmetė jų skundo argumentą, jog dėl V. V. veiksmų 2011-02-07 buvo parengta ir surašyta Lietuvos Respublikos VDI (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. darbo inspektoriaus išvada, pagal kurią konstatuota, kad V. V. veiksmuose nėra ATPK 41¹² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, todėl Lietuvos Respublikos VDI Šiaulių skyriaus vedėjui buvo pasiūlyta V. V. atžvilgiu administracinės procedūros nepradėti ir nepaaiškėjus jokių naujų aplinkybių, vėliau buvo nepagrįstai nuspręsta pradėti administracinę procedūrą dėl tos pačios veikos. Taigi nurodo, kad teismas atmeta šį argumentą motyvuodamas tuo, jog „išvada neva susijusi tik su asmens patraukimu atsakomybėn už buvimą darbo vietoje galimai esant neblaiviam, o ne su šios asmens vengimu pasitikrinti neblaivumą." Atstovas pažymi, kad ATPK 41¹² straipsnio 1 dalies sudėties elementas - neteisėta veika - gali pasireikšti alternatyviomis veikomis, t. y. buvimu apsvaigus darbo vietose, įmonių, įstaigų, organizacijų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba darbui pasibaigus arba vengimu pasitikrinti neblaivumą. Nurodo, jog D. J. išvadoje aiškiai nurodyta, jog V. V. veikoje nėra ATPK 41¹² straipsnio 1 dalies numatyto pažeidimo sudėties, taigi įskaitant ir vengimo pasitikrinti neblaivumą. Mano, kad visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog byloje esantys įrodymai buvo netinkamai ir nevisapusiškai įvertinti, tuo pažeidžiant ATPK 7 straipsnio 2 dalį, pagal kurią administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Atstovo teigimu, byloje nėra akivaizdžių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo sudėties V. V. veikoje buvimo, ko pasėkoje skundžiama teismo nutartis dalyje, kuria skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas, naikintina, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, laiko, kad padarytas pažeidimas įrodytas, pažeidėjo V. V. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41¹² straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniu skundu V. V. atstovas ginčija nubaustojo asmens padaryto administracinės teisės pažeidimo buvimą, teigia, kad byloje esantys įrodymai įvertinti netinkamai ir nevisapusiškai bei nurodo, kad V. V. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tačiau apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad V. V. veikoje visgi yra ATPK 41¹² straipsnio 1 dalies sudėtis ir, kad jo veika visiškai teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal aptariamą straipsnį.

Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad nutarimas priimtas vadovaujantis kitu, t. y. Lietuvos Respublikos VDI (duomenys neskelbtini) skyriaus surašytu protokolu Nr. 0617-0157, kuris, atstovo teigimu, surašytas neteisėtai, kadangi pagal ATPK 259¹ straipsnį, valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai neturi teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41¹² straipsnio 1 dalyje, atmestinas. ATPK 233 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Valstybinė darbo inspekcija nagrinėja šio kodekso 41, 41¹ straipsniuose, 41⁴ straipsnio pirmojoje dalyje, 41⁵ straipsnio pirmojoje dalyje, 41⁷, 41⁸, 41⁹, 41¹⁰, 41¹¹, 41¹² straipsniuose, 84¹ straipsnio pirmojoje dalyje, šeštojoje dalyje (išskyrus tolesnio naudotojo pareigų pateikti informaciją Europos cheminių medžiagų agentūrai nevykdymą) ir dvyliktojoje dalyje, 142⁸ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 142⁹ straipsnyje, 167³ straipsnio pirmojoje dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Taigi ATPK 41¹² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nagrinėjimas priskiriamas Valstybinė darbo inspekcijos kompetencijai. Be to, aptariamo straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad vienas iš asmenų, kuris turi teisę Valstybinės darbo inspekcijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas – skyrių vyriausieji darbo inspektoriai. O iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ATP protokolą, tiek nutarimą surašė ir priėmė (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius (14-15, 16). Taigi, minėtos aplinkybės patvirtina, kad tiek nutartis, tiek protokolas priimtas tinkamo, t. y. tam įgalioto organo, bei tai, kad šis organas turi teisę tiek nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, tiek skirti administracines nuobaudas.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, netyrė galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Ne visada administracinės teisės pažeidimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidimo sudėties buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, ją išanalizavo visų byloje esančių įrodymų kontekste, pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu apygardos teismas nenustatė.

Apygardos teismas konstatuoja, kad bylos duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas (16 b. l.), iš dalies paties V. V. paaiškinimas (17-18 b. l.), (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnų A. I. ir A. D. tarnybiniai pranešimai (20-21, 29-30 b. l.), Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos 2011-05-16 raštas Nr. 39-2207 (32 b. l.) POLIS pažyma apie policijos pareigūnų iškvietimą (36 b. l.), patvirtina, kad 2011-01-20 V. V., būdamas (duomenys neskelbtini) atstovo (duomenys neskelbtini) apskrityje tarnybos vadovu, darbo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) atstovo (duomenys neskelbtini) apskrityje tarnybos patalpose (duomenys neskelbtini), atvykusiems policijos pareigūnams pasiūlius pasitikrinti neblaivumą specialiąja technine priemone (alkoholio matuokliu) arba vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tai daryti atsisakė, nurodydamas, jog pasitikrinti neblaivumo nepageidauja. Esant aptartoms aplinkybėms, nubaustojo asmens kaltė, padarius ATPK 41¹² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta.

Kiti nubaustojo asmens atstovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra teorinio pobūdžio, jais apeliantas išdėsto savo įrodymų vertinimo kriterijus, kurie, apygardos teismui nenustačius pagrindo abejoti apylinkės teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu, nėra privalomi, todėl apie juos plačiau nepasisakytina.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. V. kaltė padarius ATPK 41¹² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta, veika kvalifikuota teisingai, todėl ir nuobauda skirta pagrįstai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama