Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų K. V., O. V., K. V. ieškinio atsakovams J. V. ir K. U., trečiasis asmuo notarė R. I., dėl skolos padengimo ir įkeitimo sandorių pripažinimo niekiniais priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovė K. V., kuri ieškinį kaip įstatyminė atstovė pateikė ir savo nepilnamečių vardu, taip pat nurodo, kad 2020-02-14 teismo posėdžio metu sužinojo, kad jos sutuoktinis J. V. pagal 2020-01-16 skolos padengimo sutartį, patvirtintą Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarės R. I. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą žemės sklypą ir jame esančius statinius gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kitus inžinerinius statinius, adresu (duomenys neskelbtini), savo seseriai K. U.. J. V., nei įkeisdamas šeimos turtą, jam priklausantį asmeninės nuosavybės teise, pagal 2019-07-08 sudarytą įkeitimo (hipotekos) sutartį, patvirtintą Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarės R. I. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), nei perleisdamas jį K. U. skolos padengimo sutarties pagrindu, jokio sutuoktinės K. V. rašytinio sutikimo neprašė ir negavo, maža to, sutuoktinės apie savo ketinimus nei veiksmus neinformavo ir K. V. apie juos nebuvo žinoma iki pat 2020 m. vasario 14 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė nustato, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

6. Teismo vertinimu, šiuo ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (niekiniais) yra tiesiogiai susiję su šeimos teisiniais santykiais bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civiline byla dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų iš to kylančių teisinių pasekmių.

7. Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, jog, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad įstatyme imperatyviai nustatyta, jog, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.59 str., 3.118 str., CPK 385 str. 1 d.), nes tik sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai teismas nesilaikė bendrojo CK 3.59 straipsnyje įtvirtinto principo, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami vienoje civilinėje byloje, ir šiuos klausimus išskyrė į atskiras bylas, toks šių klausimų išskyrimas gali būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, jeigu šie pažeidimai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009).

8. Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimas negali būti išnagrinėtas neišsprendus sutuoktinių turto teisinio režimo klausimo, o būtent ar vieno iš sutuoktinių turimas nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pripažintinas turtu skirtu nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.120 straipsnis). Tik išsprendus šį klausimą ir pripažinus ieškovės reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, skirto nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, pagrįstu, būtų pagrindas teismui spręsti šio turto padalijimo klausimą, tame tarpe dėl santuokos nutraukimo byloje prašomo pripažinti vienam iš sutuoktinių priklausiusio nekilnojamojo turto, skirto nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, įkeitimo ir skolos padengimo sandorių galiojimo (CK 1.80 straipsnis).

9. Todėl, konstatuojant, kad ieškovų ieškinys neteismingas Kauno apygardos teismui, šį ieškinį priimti atsisakoma ir išaiškinama ieškovams jų teisė kreiptis su atitinkamo turinio ieškiniu (patikslintu priešieškiniu) į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus tam, kad reiškiami reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais santuokos nutraukimo siekiančioms bylos šalims būtų išnagrinėti jų santuokos nutraukimo byloje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovų K. V., O. V., K. V. ieškinį atsakovams J. V. ir K. U., trečiasis asmuo notarė R. I., dėl skolos padengimo ir įkeitimo sandorių pripažinimo niekiniais.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.