- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-168-449/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00226-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys, Linas Šiukšta (pran.)
- Kaltinamasis
- M. T.
- Nukentėjusysis
- D. V., R. V., N. D.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės ir nukentėjusiųjų D. V., R. V. ir N. D. atstovo advokato Irmanto Ruželės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pagal BK 129 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusiųjų D. V., R. V. ir N. D. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.
Jis buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. gegužės 27 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, apsvaigęs nuo alkoholio, iš pykčio, kilusio tarpusavio konflikto metu, nustumdamas nukentėjusįjį G. V. nuo antro aukšto laiptų, taip padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairiame petyje, krūtinės kairėje pusėje, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje, abiejuose keliuose, kaktoje, nosyje, abiejuose smilkiniuose, dešinės ausies kaušelyje, muštinę žaizdą galvos plaukuotos dalies dešinėje pusėje, kraujosruvas minkštuose audiniuose, kaukolės skliauto linijinį lūžį, nusitęsiantį į pamatą, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, dėl ko nuo galvos sumušimo nukentėjusysis mirė, tokiu būdu tyčia nužudė G. V.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas M. T. pagal BK 129 str. 1 d. išteisino, padaręs išvadą, kad jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendyje teismas nurodė, kad M. T. neigė nustūmęs nuo laiptų G. V., tačiau pripažino, jog jį pagriebė virtuvėje nuo kėdės ir išstūmė į koridorių. Teismo nuomone, atsižvelgus į sunkų G. V. girtumą ir byloje surinktų duomenų visumą, negalima paneigti, kad po to, kai M. T. G. V. išstūmė į laiptinę, G. V. dėl sunkaus girtumo neišlaikė pusiausvyros ir pats nugriuvo nuo laiptų, taip patirdamas sužalojimus, sukėlusius jo mirtį. Tokia galimybė byloje surinktais įrodymais nepaneigta, todėl kaltinime nurodyta aplinkybė, jog M. T. G. V. nustūmė nuo laiptų, yra tik prielaida, pagrįsta liudytojo L. A. nuomone, o prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Teismas nurodė, kad byloje objektyviai nenustatyta tokių kaltinamojo M. T. veiksmų, kurie būtų buvę būtinąja sąlyga G. V. nugriūti nuo laiptų ir patirti sužalojimus, sukėlusius jo mirtį. Nenustačius būtinojo priežastinio ryšio tarp M. T. veiksmų ir pasekmių – G. V. mirties, M. T. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas. Teismas neteisingai įvertino liudytojo L. A. parodymus kaip nenuoseklius ir turinčius prieštaravimų. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi liudytojos O. Š. parodymais, kaip nuosekliais ir nešališkais, ir jais sukritikavo liudytojo L. A. parodymus. Liudytoja O. Š. teisme parodė, kad ji matė, kaip ištempus G. V. į lauką, M. T. su L. A. dar kalbėjosi ir vaikščiojo aplink. Liudytojos parodymai iš viso kelia abejonių, nes pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu apklausiama tuoj pat po įvykio 2014-05-28 ji parodė, kad išgirdo M. T. bute triukšmą, atrodė, kad vyrai barasi, vėliau išgirdo bildesį ir suprato, kad kažkas nukrito stačiais laiptais. Toje pačioje apklausoje O. Š. ir teigia mačiusi, kaip M. su jaunesniu vaikinu ištempė vaikiną, nukritusį nuo laiptų, ir tuoj pat tai paneigia, sakydama, kad gerai neatkreipė dėmesio. Parodė, kad M. T. atsisėdo ant suoliuko ir užsnūdo, apie jokius L. A. pokalbius prie gulinčio G. V. su M. T. neparodė (1 t. b.1.122). Papildomos apklausos metu 2013-12-05 liudytoja O. Š. jau išsakė savo manymą apie G. V. kūno atsiradimą kieme „aš manau, kad <...> jaunuolį ant pievos ištempė T. su kitu jaunuoliu, kadangi tam reikėjo daugiau jėgos“ (l t., b.1. 123). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad M. T. vienas arba su L. A. išvilko ant pievos trečiąjį žmogų. O. Š. parodė, kad ji padarė išvadas, jog jie visi susirinko gerti, nors ir nematė, kaip įvykio dalyviai gėrė, tačiau padarė išvadą, kad „ko jie susirinko visi (pas M. T.), jei negerti“. Tai rodo, kad liudytoja O. Š. daro išvadas savaip interpretuodama įvykius, pateikia juos kaip tikrai buvusius, nors paties fakto ir nėra mačiusi, todėl tokių jos parodymų negalima laikyti nei nuosekliais, nei patikimais.
Žemesnės instancijos teismas
Skirtingai nuo L. A. parodymų, kuriuos teismas išsamiai išanalizavo ir padarė išvadą, kad jie yra nenuoseklūs dėl jo išsakytų įvairių versijų iš karto po įvykio įvairiems liudytojams, teismui nesukėlė abejonių kaltinamojo M. T. parodymai ir jo pasirinkta gynybos taktika. Atliekant ikiteisminį tyrimą, tuoj po įvykio, 2013-05-28 įtariamojo apklausos metu M. T. parodė nieko neprisimenąs, netgi to fakto, kad V. su A. buvo pas jį atėję, nei sulaikymo aplinkybių, nurodydamas, kad įvykio dieną buvo labai girtas, nuo ankstesnės traumos ir nuo išgerto alkoholio kiekio nieko neprisimena.
Pabaigus tyrimą ir susipažinus su bylos medžiaga, 2014-02-11 M. T. davė itin išsamius parodymus apie visas įvykio dieną įvykusias aplinkybes, kas ką darė, ką kalbėjo, kokie žodžiai buvo pasakyti, nurodė netgi atstumus tarp įvykio dalyvių, parodė, kad G. V. atsisveikino su juo eidamas į laiptinę, kas visiškai prieštarauja L. A. nurodytai aplinkybei, jog G. V. iš virtuvės išėjo ne savo noru, o buvo M. T. pakeltas nuo taburetės už rūbų krūtinės srityje ir ištemptas į laiptinę. Dėl parodymų išsamumo M. T. paaiškino, kad po ekspertizės gavo raminamųjų vaistų ir pradėjo viską atsiminti. Tai jo pasirinkta gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jei kaltinamojo atmintis pagerėjo po teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės, kuri buvo baigta jau 2013-12-06, neaišku, kodėl M. T. nesikreipė į tyrėją su prašymu apklausti jį papildomai. Tik susipažinęs su bylos medžiaga ir pamatęs įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas, M. T. priderino savo parodymus prie kitų byloje esančių duomenų, tokiu būdu siekdamas sudaryti vaizdą, kad G. V. pats nukrito nuo laiptų, o nebuvo jo nustumtas.
M. T. ir L. A. būseną po įvykio apibūdino liudytojai D. S. ir R. M.. Liudytoja D. S. teisme parodė, kad L. A. buvo neblaivus, susijaudinęs, verkė, tačiau į klausimus, kuriuos ji jam uždavinėjo, atsakinėjo normaliai. Apie M. T. parodė, kad pastarasis sėdėjo ant suoliuko visiškai girtas, nereagavo nei į ją, nei į klausimus.
Liudytojas R. M. teisme parodė, kad L. A., kurį jis įvardija kaip pranešėją, pakankamai rišliai kalbėjo, kai tuo tarpu M. T. nieko neaiškino, buvo sunkaus girtumo laipsnio, sėdėdamas net šlapinosi, negalėjo atsistoti.
Šių liudytojų parodymai paneigia M. T. aiškinimą, kad po ekspertizės jis geriau prisiminė įvykius, nes, kaip matyti iš liudytojų parodymų po įvykio, jis buvo visiškai neadekvatus ir nereagavo į aplinką.
Šalies argumentai
M. T. teigia, kad jis tyčia nenustūmė G. V. nuo laiptų, tai buvo nelaimingas atsitikimas. Tačiau visos aplinkybės iki G. V. ištempimo į laiptinę: kilęs konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, M. T. agresija, jo pagrasinimas G. V. „užmušiu ...“, G. V. girtumas, G. V. paskutiniai žodžiai skirti M. T. „ką čia darai“, neabejotinai nurodo buvus M. T. veiksmą, priešišką G. V., laiptų statumas ir aukštis, ką patvirtino ir pats M. T., kad jis ir patėvis yra kritę nuo tų laiptų, suponuoja, jog M. T. tyčia siekė ištempti G. V. į laiptinę ir numesti nuo laiptų, nes buvo žadėjęs jį išvyti iš savo namų. Nors M. T. parodė, kad tyčia nenužudė G. V., tačiau nuosekliai sekant įvykius virtuvėje prieš patenkant abiems į laiptinę, garsus, sklidusius iš laiptinės, kuriuos girdėjo liudytojas L. A. ir juos vertinant susietai, matyti, jog M. T. panaudojo aktyvius ir tyčinius veiksmus prieš G. V., kurių pasėkoje G. V. buvo nustumtas nuo laiptų. Pagal savo amžių ir gyvenimišką patirtį M. T. turėjo suprasti ir numatyti, kad G. V. esant tokioje būklėje, bet koks pašalinis postūmis jį gali nuversti nuo stačių laiptų ir nuo patirtų sužalojimų žmogus gali mirti. Galbūt M. T. ir nenorėjo konkrečiai tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Taigi tarp M. T. veiksmų ir G. V. mirties yra būtinasis priežastinis ryšys, nes būtent nuo M. T. pastūmimo G. V. mirė.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. BPK 20 str. 1 d. nustatyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 str. 5 d. prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma (2K-32/2010). Netiesioginis yra toks įrodymas, kuriuo įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Visais atvejais būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje esantys netiesioginiai įrodymai sudaro sistemą, todėl nėra jokių abejonių, kad būtent dėl M. T. aktyvių veiksmų buvo nužudytas G. V.
Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, teismo išteisinamasis nuosprendis M. T. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, parenkant bausmės rūšį ir dydį M. T., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. T. kaltinamas vienos nusikalstamos veikos padarymu, veika yra tyčinė, baigta, priskiriama prie labai sunkių veikų. Teisiamas 4 kartą, yra nedirbantis ir turintis II grupės neįgalumą, administracinių nuobaudų neturi. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Civilinis ieškinys, pareikštas R. V. bendrai su D. V. 6 626 Lt turtinei žalai atlyginti, civiliniai ieškiniai, pareikšti R. V. 117 400 lt neturtinei žalai atlyginti ir D. V. 117 400 Lt neturtinei žalai atlyginti, N. D. 90 000 Lt civilinis neturtinei žalai atlyginti tenkintini pilnai ir pripažinus M. T. kaltu priteistini iš jo žalos atlyginimui.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, pripažinti M. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d., ir skirti jam laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Tenkinti pilnai R. V. bendrai su D. V. pareikštus civilinius ieškinius 6626 Lt turtinei žalai atlyginti, R. V. 117 400 Lt, D. V. 117 400 Lt, N. D. 90 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir, pripažinus M. T. kaltu, priteisti iš jo.
Nukentėjusiųjų D. V., R. V., N. D. atstovas advokatas I. Ruželė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, nepagrįstai konstatavo, jog objektyviai nenustatyta, kad prieš nugriūnant G. V. nuo laiptų, jam M. T. būtų sudavęs smūgius ar būtų jį nustūmęs nuo laiptų.
Aplinkybę, kad M. T. nustūmė G. V. nuo laiptų, patvirtina liudytojo L. A. parodymai, kuris teigė, jog G. V. krentant girdėjo tik vieną stiprų ir duslų garsą, kas vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, kad prieš G. V. buvo panaudota fizinė jėga, kuri nubloškė kūną kristi į tolį, todėl G. V. nukrito iš karto laiptų apačioje, sukeldamas L. A. apibūdintą girdėtą kritimo garsą – vieną stiprų, duslų garsą. Priešingu atveju, teigiant, kad G. V. paslydo pats antrame aukšte esančioje aikštelėje, kūnas, krisdamas visu laiptų ilgiu žemyn, būtų sukėlęs daugkartinių atsitrenkimų garsus, tuo tarpu tokių duomenų byloje nenustatyta.
Be to, nevertinant teismo padarytos išvados dėl G. V. nustūmimo teisingumo, kitos įvykio aplinkybės teismo buvo konstatuotos kaip įvykusios, o būtent – tyčinis prievartinis G. V. ištempimas iš virtuvės į aikštelę. Tačiau dėl šios nustatytos byloje faktinės aplinkybės teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė tik tiek, kad „nenustatyta, jog dėl to, kad kaltinamasis nukentėjusįjį išstūmė į laiptinę, nukentėjusiojo mirtis buvo dėsningas šių kaltinamojo veiksmų rezultatas”. Šios išvados teismas plačiau neargumentavo. Apelianto manymu, padaryta teismo išvada, dėl priežastinio ryšio tarp M. T. veikos ir kilusių pasekmių nebuvimo, yra neteisinga, nes būtent M. T. veiksmai sąlygojo įvykusią G. V. mirtį.
Paprastai apie priežastinio ryšio pobūdį sprendžiama atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo vietos ypatumus, kaltininko galimybę numatyti, kad nukentėjusysis gali kristi ir mirtinai susižaloti. Atsižvelgus į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad padariniai yra dėsningi, t. y. iš anksto buvo numatomi šioje situacijoje. Bylos duomenimis išaiškinta objektyvi įvykio seka leidžia teigti, kad priežastinio ryšio pobūdis, dėl kilusių padarinių, nebuvo atsitiktinis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neišsiaiškino, ar dėl sunkaus neblaivumo G. V. apskritai dar galėjo savarankiškai, laisvai, nepavojingai sau judėti (vaikščioti), nes iš bylos duomenų matyti (1 t., b.l. 100,101), kad M. T. virtuvėje čiupo G. V. šiam sėdint ir pakėlęs jį stumdė nepaleisdamas iki G. V. atsidūrė laiptinės aikštelėje. Sunkiai neblaivaus G. V. paleidimas laiptinės aikštelėje, kuri yra mažesnė nei vieno kvadratinio metro, savaime laikytinas pavojingu veikimu, todėl darant prielaidą, kad prieš pat kritimą G. V. neveikė M. T. fizine jėga, sunkiai neblaivaus asmens priešpastatymas į tokią aplinką, kuri nustatytomis bylos aplinkybėmis G. V. yra savaime pavojinga ir lemia buvus priežastiniam ryšiui, tarp M. T. veikos ir kilusių pasekmių (G. V. mirties). Be to, M. T. neturi savo gyvenimo ypatumų, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo pavojingo veikimo bei nenumatyti susijusių su jo aktyviais veiksmais padarinių. Priešingai, tokios byloje nustatytos aplinkybės, kaip G. V. sunkus neblaivumo laipsnis, iki nukritimo prieš G. V. panaudota fizinė jėga, laiptinės aikštelės labai mažas dydis bei tokios asmeninės M. T. savybės kaip ilgalaikis gyvenimas bute, kur įvyko nusikalstama veika ir geras žinojimas patalpų išplanavimo (statūs ir siauri laiptai iš pirmo į antrą aukštą), iš anksčiau žinojimas, kad nuo šių laiptų yra kritę kiti asmenys, pats yra kritęs nuo jų ir pakankamai sunkiai susižalojęs, leido M. T. suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį bei pasekmes.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. T., paleisdamas stipriai girtą G. V. laiptinės aikštelėje, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė, kad dėl jo jėga atitemptas G. V. gali kristi nuo prie pat jo prasidedančių stačių laiptų į pirmą aukštą bei susižeisti, ir dėl to gali kilti labai sunkūs padariniai, ir nors nenorėjo tokių padarinių (nukentėjusiojo mirties), bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia. M. T. privalo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 129 str. už kilusius padarinius (mirtį).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neišsamus, nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nuostatų, dėl kurių buvo nepagrįstai išteisintas M. T. pagal BK 129 str. l d., esant pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių M. T. kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Apeliantas apeliaciniu skundu prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažinti M. T. kaltu pagal BK 129 str. 1 d. Iš M. T. priteisti D. V., R. V. ir N. D. pareikštus civilinius ieškinius.
Teismo posėdyje prokurorė prašo patenkinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą. Nukentėjusiųjų atstovas, taip pat nukentėjusieji D. V. ir R. V. prašo patenkinti nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundą. Išteisintasis M. T. ir jo gynėjas prokurorės ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimtas skundžiamas išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir M. T. pagrįstai išteisino pagal BK 129 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Išteisinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nepažeidžiant BPK 305 str. 3 d. reikalavimų, joje išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai, taip pat ir išsamiai motyvuotos teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Naikinti šį nuosprendį ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti M. T. kaltu pagal BK 129 str. 1 d. nėra pagrindo.
Iš bylos matosi, kad nors išteisintasis M. T. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino iš dalies ir tik dėl to, kad išvijo G. V. iš namų. Kaltinamajame akte jo kaltė buvo grindžiama nukentėjusiųjų R. V., D. V. bei N. D., liudytojų L. A., G. M., M. K., R. U., R. Z., V. V., D. O. Š., D. S., R. M., N. V., Z. K. parodymais, specialisto išvadomis ir kitais rašytiniais bylos duomenimis.
Iš byloje esančių teisiamojo posėdžio protokolų ir skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai išnagrinėjo ne tik kaltinamajame akte išdėstytus, tačiau ir papildomus bylos duomenis. Teisme buvo apklaustas kaltinamasis, nukentėjusieji, liudytojai, ekspertas R. Ž., taip pat išnagrinėti ir rašytiniai bylos duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis M. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jaučiasi kaltas, jog išvijo iš namų G. V., bet jo nenustūmė nuo laiptų. Jis taip pat parodė, kad girtavo pas G. M., po to pas jį namuose. Su G. V. kilo konfliktas, nes G. V. ir L. A. norėjo važiuoti su jo mašina. Jis jiems pasakė, kad girtiems važiuoti neduos. G. V. sakė, kad vis tiek važiuos. Tada jis pasakė nukentėjusiajam keiksmažodžius ir tai, kad durys atidarytos, nešdintųsi. Paėmė G. V. už atlapų ir su pasistumdymais abu išėjo iš virtuvės. G. V. nemušė ir jam smūgių nesudavė. Kai jis atidarė duris į laiptinę, G. V. atlapus buvo paleidęs. G. V. susvirduliavo ir nukrito. Paties kritimo nematė, nes jau ėjo atgal į virtuvę.
Kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu M. T. kaltu neprisipažino, todėl pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 12; 14-15). Jis ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d. po pietų atvyko į R. Susitiko su G. V. miesto centre. Prieš tai rašinėjosi žinutėmis su juo ir G. V. minėjo, kad jam bloga, nes prieš tai gėrė. Su G. V. buvo vaikinas, kurį matė pirmą kartą, vardu L. Jis ( M. T.) pardavė G. V. telefoną „Nokia X2“ už 50 Lt ir už tuos pinigus nupirko 3 butelius vyno ir 3 butelius, po litrą, alaus. Gerti nuvažiavo pas G. M. Pas G. M. nuėjo jis, G. V., L., po to atėjo R. Z. ir M., pavardės nežino. Pas G. M. pasiginčijo su R. Z., tačiau muštynių nebuvo, draugiškai gėrė. Dar išgėrė R. Z. atsineštą vyno butelį. Nuo išgerto kiekio buvo apsvaigęs, nes neprisimena, kas vyko po to. Neprisimena iki kelintos valandos buvo pas G. M., taip pat neprisimena, kaip grįžo į namus, (duomenys neskelbtini). 2012 m. turėjo galvos traumą, po to ir nuo mažesnio alkoholio kiekio apsvaigsta, dažnai ką nors pamiršta. Neprisimena, kad pas jį į namus būtų atėję G. V. ir L. Neprisimena ir tai, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai, sulaikymo aplinkybių. G. V. pažinojo seniai, netoli vienas nuo kito gyvena, buvo klasiokai, gerai sutardavo, niekada su juo nekonfliktuodavo, taip pat ir įvykio dieną neprisimena, kad būtų su juo konfliktavęs (2 t., b.l. 12).
Papildomos įtariamojo apklausos metu M. T. kaltu neprisipažino ir parodė tokias pat aplinkybes kaip pirmos apklausos metu, tačiau patikslino, kad iš G. M. jis, L. ir G. V. nutarė eiti pas jį (M. T.) į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuėję į butą, virtuvėje trise gėrė atsineštą alkoholį. Begeriant tarp jo ir G. V. kilo lengvas konfliktas, nes jis priekaištavo G. V., kad šis per mažai davė už telefoną, kurį jam buvo pardavęs. Konflikto metu nesimušė, tik vartojo necenzūrinius žodžius. Konflikto metu jis supyko ant G. V., norėjo, kad šis išeitų ir pasakė jam „varyk iš čia“. Konfliktas vyko virtuvėje. Virtuvėje stovintį G. V. sugriebė už drabužių, krūtinės srityje, ir stumtelėjo jį į buto koridorių, išėjimo, laiptinės link. Stumdamas G. V. laiptinės durų link, išėjo kartu su G. V. į buto koridorių, prieškambarį. Koridoriuje, prie pat laiptinės durų, paleido G. V.. Laiptinės durys tuo metu buvo uždarytos. Atidarė laiptinės duris ir G. V. išėjo į laiptinę. G. V., eidamas į laiptinę, atsisveikino. Nusisuko eiti į virtuvę, žengė žingsnį ir užgirdo garsus iš laiptinės – G. V. lyg ir nusikeikė, dar pasigirdo trinktelėjimas „bum“. Grįžo prie laiptinės durų, jos uždarytos nebuvo, ir pažiūrėjo į laiptinę žemyn. Pamatė laiptų apačioje gulintį G. V., jis nejudėjo. Nuėjo į svečių kambarį, nes pro duris matė, kad tame kambaryje yra L. L. paprašė atnešti alaus iš virtuvės. L. išėjo iš svetainės ir nebegrįžo, suprato, kad jis išėjo iš buto. Atsigėręs alaus nulipo laiptais į apačią, išėjo į lauką, atsisėdo ant suolo prie namo ir sėdėjo iki tol, kol atvažiavo greitoji pagalba ir policijos pareigūnai. Lipdamas laiptais žemyn G. V. nebematė, kai išėjo į lauką, matė jį gulintį lauke. Galvojo, kad G. V. guli dėl girtumo. Negali pasakyti, kaip gulėjo G. V., ar jis judėjo ar ne. Pirmomis dienomis po įvykio neprisiminė įvykio aplinkybių, tačiau vėliau, gulėdamas U., kur buvo atliekama ekspertizė, gavo raminamųjų vaistų ir pradėjo atkurti įvykio detales. Neprisipažįsta nužudęs G. V., nes pastarasis pats nukrito nuo laiptų, susižalojo ir todėl mirė. Ir jis pats yra nukritęs nuo tų laiptų ir jo patėvis J. K.. Mano, kad G. V. įvyko nelaimingas atsitikimas (2 t., b.l. 14-15).
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas išdėstė ir įvertino taip pat ir nukentėjusiųjų R. V., D. V., N. D., liudytojų L. A., G. M., R. Z., V. V., O. D. Š., D. S., R. M., N. V., Z. K. parodymus.
Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. V. parodė, kad jo sūnus G. V. ir kaltinamasis M. T. buvo geri draugai nuo vaikystės, tačiau prieš tris mėnesius iki nagrinėjamo įvykio sūnus sakė, kad M. T. jį primušė. Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje. Jis ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, kad 2013 m. gegužės 27 d. vakare L. A. pasakojo, kad M. T. namuose buvo kilęs konfliktas, kurio metu M. T. griebė G. V. už krūtinės ir apsukęs sviedė laiptais žemyn, taip pat L. A. minėjo, jog M. T. G. V. sakęs, jog jį užmuš (1 t., b.l. 50).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji D. V. parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d., apie 20 val. su policijos darbuotojais nuvykus į įvykio vietą prie M. T. namų, atpažino sūnaus lavoną. Įvykio vietoje buvęs L. A. sakė, kad viską matė ir tai, jog M. T. užmušė G. V., pagriebė už atlapų ir numetė. G. V. ir M. T. draugavo, buvo kaip broliai. Tačiau paskutiniu metu du kartus M. T. buvo primušęs G. V.. G. V. buvo primuštas prieš tris mėnesius. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios D. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė, kad L. A. pasakojo, jog M. T. griebė G. V. už krūtinės ir apsukęs sviedė laiptais žemyn, taip pat minėjo, kad M. T. G. V. sakęs, jog jį užmuš (1 t., b.l. 61). Ji taip pat parodė, kad 2013 m., galbūt kovo mėnesį, M. T. buvo sužalojęs G. V., tačiau po šio įvykio jie dar bendravo, nesipyko (1 t., b.l. 62).
Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji N. D. parodė, kad per jos brolio G. V. laidotuves L. A. pasakojo, kad geriant pas M. T., G. V. norėjo važiuoti pas merginas, bet M. T. neleido. M. T. paėmė G. V. už atlapų, apsuko ir numetė nuo laiptų. L. A. taip pat sakė, kad kai jis pasakė M. T., jog reikia kviesti greitąją pagalbą, M. T. stvėrė peilį ir puolė jį vytis. Ikiteisminio tyrimo metu N. D. parodė tokias pačias aplinkybes apie byloje nagrinėjamą įvykį (1 t., b.l. 75).
Pirmosios instancijos teisme liudytojas L. A. parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d. su G. V., R. U., M. T., R. Z. ir M. T. kaimynu vartojo alkoholį pastarojo namuose, po to su M. T. ir G. V. vartojo alkoholį M. T. namuose. G. V. jį pasikvietė, tam, kad su M. T. automobiliu nuvežtų pas merginas. G. V. buvo labai girtas, kalbėjo nelabai rišliai ir sunkiai laikėsi ant kojų. M. T. irgi buvo girtas, tik kiek blaivesnis. Kai G. V. pasiūlė M. T. važiuoti, M. T. neleido, atsakydamas G. V. necenzūriniais žodžiais. G. V. atsikirto M. T. taip pat necenzūriniais žodžiais. Tada M. T., vartodamas necenzūrinius žodžius pasakė, kad „užmuš“ ir sugriebęs G. V. nuo kėdės, stūmė jį iš virtuvės į koridorių nugara link buto durų. Jis tuo metu sėdėjo virtuvėje, iš telefono klausė muzikos ir rašė žinutę. Kas vyko koridoriuje ir laiptinėje jam nesimatė, tačiau iš koridoriaus prie laiptų jis girdėjo garsą, lyg kažkas atsitrenkė į sieną, G. V. paklausė, ką tu čia darai, ir tuojau po to pasigirdo duslus garsas. Visa tai įvyko labai greitai, užtruko keletą sekundžių. M. T. tuojau pat sugrįžo į virtuvę lyg pasimetęs ir liudytojui pasakė „paimk alų ir einam“. Išeinant liudytojas pamatė G. V. laiptinės apačioje gulintį ant pilvo ir pasiūlė kviesti jam greitąją pagalbą, į ką M. T. atsakė „čia tau dar liudytojų reikia?“ Jis tai pasakė ramiai, negrasindamas. Kadangi M. T. eidamas link jo atrodė agresyviai, išbėgo iš M. T. buto ir nubėgęs prie V. parduotuvės iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po to sulaukęs greitosios pagalbos automobilio, automobilį palydėjo iki įvykio vietos. Kai atvyko prie M. T. namų, G. V. jau buvo ištemptas iš laiptinės į lauką ant pievelės, o M. T. sėdėjo greta ant suolo. Jis teigia, kad tai, ką papasakojo teismui, tą patį pasakojo ir G. V. artimiesiems. Kad M. T. būtų nustūmęs G. V. nuo laiptų, jis nematė, tačiau taip sprendžia iš to, ką girdėjo būdamas virtuvėje. Be to, R. U. jį buvo perspėjęs, kad girto M. T. elgesys būna neprognozuojamas, o G. V. jam anksčiau yra sakęs, kad M. T. jį buvo sumušęs be priežasties. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti liudytojo L. A. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. gegužės 29 d. liudytojas parodė, kad jis paragino G. V. važiuoti greičiau, o jis M. T., kuris G. V. pasiuntė keiksmažodžiu, po to G. V. M. T. atsakė tą patį. M. T. supyko, atsistojo, sugriebė G. V. už drabužių ties krūtine ir iš virtuvės ištempė į laiptinę, sakydamas, kad dingtų, keikėsi. Jis girdėjo, kad G. V. pasakė „ką tu čia darai?“. Jis tuo metu sėdėjo virtuvėje prie stalo, į juos nebuvo atsisukęs, junginėjo telefoną, klausėsi muzikos. Kai sėdėjo virtuvėje prie stalo, girdėjo tokį garsą lyg jie abu ar vienas remtųsi į sieną, dar girdėjo kažkokį bumbtelėjimą. Po kelių minučių grįžo M. T. ir pasakė „imk „bambalį“ ir einam“. Jis paėmė „bambalį“ ir išėjęs į laiptinę pamatė apačioje kniūbščią gulintį G. V.. Praėjęs pro G. V. matė ant jo galvos ties smilkiniu kraują. Jis pasakė M. T., kad reikia kviesti greitąją pagalbą, o jis atsakė „ar tau dar liudytojų reikia?“. Jis nubėgo, iškvietė greitąją pagalbą, policijos pareigūnus. Kai atvažiavo greitoji pagalba, jis sugrįžo, matė, kad G. V. lavonas buvo ištemptas ir paguldytas ant žolės, M. T. sėdėjo ant suoliuko prie namo. Kaip G. V. nukrito nuo stačių laiptų, jis nežino, nematė (1 t., b.l. 92-93). Liudytojas L. A. davė parodymus ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šie parodymai taip pat buvo perskaityti teismiamajame posėdyje. Jis parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d. apie 15.30 vai. pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atėjo G. V., kuris rašinėdamas žinutes pasakė, kad atvažiuos M. T.. Pas jį dar buvo R. U.. Prieš 17 valandą prie jo namų atvažiavo M. T. a/m VW Golf. .Visi keturi važinėjosi po miestą, nes norėjo parduoti M. T. telefoną, tačiau nepavykus, G. V. iš M. T. nupirko mobilų telefoną Nokia X2 už 50 litų. Nusipirko 4 litrus alaus ir 4 butelius vyno ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie M. T. namų. Nuėjo pas M. T. kaimyną M., kur gėrė alkoholinius gėrimus. Dar atėjo R. Z. ir M., kurio pavardės nežino. Kilo žodinis konfliktas tarp M. T. ir R. Z.. R. U. pasiūlė jam ir G. V. eiti namo, nes M. T. išgėręs būna neprognozuojamas. G. V. pasakė, kad dar pabus, o jis su R. U. išėjo j namus. Po 15-20 minučių jam paskambino G. V. ir paprašė pavairuoti M. T. automobilį. Jis grįžo į M. T. namus, ten buvo ir G. V.. Atėjęs išgėrė dar dvi ar tris stiklines alaus ir pasakė G. V., kad važiuotų. G. V. pakvietė M. T. važiuoti, tačiau M. T. atkirto G. V. keiksmažodžiu. G. V. irgi atkirto keiksmažodžiu. M. T. puolė G. V. už drabužių, ties krūtine, sugriebęs G. V. už atlapų išstūmė į laiptinę. Jis tuo metu sėdėjo virtuvėje, telefonu rašė žinutę. Išgirdo G. žodžius „ką tu čia darai“, o po to išgirdo duslų garsą, lyg kažkas bumbtelėjo. M. T. atėjo į virtuvę, buvo pasimetęs, liepė pasiimti alaus pūslę ir eiti. Laiptinėje pamatė apačioje gulintį G. V., kuris nejudėjo. Jis pasiūlė kviesti greitąją, tačiau M. T. atsakė, kad čia dar ir liudininkų reikia ir ėjo link jo. Jis išsigando, kad nesusidorotų su juo ir išbėgo. Prie parduotuvės „S“ prašė žmogaus, kad iškviestų greitąją. Patikslino, kad nematė, kas tarp M. T. ir G. V. vyksta, nes buvo virtuvėje. Suprato, kad jis pats (G. V.) negalėjo nukristi iš M. T. veiksmų ir žodžių bei G. V. pasakymo „ką tu čia darai?“. Anksčiau G. V. yra sakęs, kad M. T. išgėręs puola, G. V. ir anksčiau buvo M. T. sumuštas. Kai įvykio dieną M. T. išgėrė, pasimatė jo agresyvumas, prieš tai buvo linksmas, bendraujantis (1 t., b.l. 97-99). 2013 m. rugpjūčio 21 d. papildomos apklausos metu liudytojas L. A. patikslino, kad konfliktą pradėjo M. T., kuris elgėsi agresyviai, jo balso tonas buvo pakeltas. Prieš šį konfliktą M. T. vartodamas necenzūrinius žodžius pasakė „Užmušiu“. Nesuprato, kuriam iš jų M. T. tai sakė. Tuo metu nebuvo jokio konflikto, M. T. dar nebuvo piktas. Nežino, kodėl M. T. pasakė „užmušiu“. Kilus konfliktui M. T. sugriebė ant kėdės sėdėjusį G. V. už drabužių krūtinės srityje ir truktelėjo jį aukštyn, dėl ko G. V. atsistojo. Tada M. T. apsukęs G. V., tebelaikydamas jam už drabužių, išstūmė G. V. (atbulą) į koridorių. Kas toliau įvyko, nematė, paskui juos į koridorių išėjęs nebuvo; liko virtuvėje, maigė savo mobilųjį telefoną, kažkam rašė žinutę. Iš karto po to, kai M. T. išstūmė G. V. į koridorių, iš karto po to, kai jie abu dingo iš akiračio, išgirdo G. V. šaukiant: „Ei, ką tu čia darai?!“ ir iš karto išgirdo bumbtelėjimą. Viskas įvyko labai greitai, M. T. koridoriuje išbuvo apie 10-15 sekundžių. Po bumbtelėjimo M. T. grįžo į virtuvę, pasakė paimti alų. Išėjęs į koridorių pamatė laiptinėje (apačioje), prie lauko durų gulintį G. V.. G. V. nejudėjo, garsų neskleidė, buvo ne gyvybės ženklų. Išsigando dėl G. V., suprato, kad tai M. T. darbas, t. y., kad M. T. numetė G. V. nuo laiptų (1 t., b.l. 100-101).
Pirmosios instancijos teisme liudytojas G. M. parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d. apie 18 val., pas jį į namus atėjo M. T., L. A., G. V. ir dar vienas žmogus. Pas jį vartojo alkoholinius gėrimus, didesnių konfliktų nebuvo kilę, tik M. T. žodžiais apsipyko su R. Z.. Išsiskirstant G. V. išėjo paskutinis ir nuėjo pas M. T.. Įvykio aplinkybės liudytojui nėra žinomos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė tokias pačias aplinkybes. Jis parodė, nežino, nematė, ar M. T. konfliktavo su R. Z. (1 t., b.l. 113). Jo parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. Z. parodė, kad su M. K. buvo užėję pas G. M., kur dar buvo M. T., R. U., G. V. ir L. A.. M. T. pasakė, kad neduos alaus, jis atsakė, kad turi savo. Jiems esant pas G. M., kitokių ginčų ar konfliktų nebuvo kilę. Jis buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė tokias pat aplinkybes, jo parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teisme liudytojas V. V. parodė, jog gyvena M. T. kaimynystėje. M. T. prieš 2 m. turėjo galvos traumą, po kurios pasikeitė jo elgesys – kartais nebeatpažindavo žmonių. M. T. bute buvo mažai, dažniausiai jis būdavo kaime pas tetą. Konfliktų su M. T. liudytojas neturėjo. Matė, kad įvykio dieną M. T., G. V. ir kiti asmenys atvažiavo automobiliu, buvo užėję pas G. M.. Po to girdėjo, jog M. T. parėjo namo. Didesnio triukšmo iš M. T. buto nesigirdėjo. Vėliau matė, kaip atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. G. V. negyvas gulėjo ant žolės, M. T. sėdėjo ant suolo, o L. A. šūkavo „užmušei mano tėvą“. M. T. į tai nereagavo, atrodė girtas ir rankose laikė alų. Liudytojas tokius pat parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu.
Pirmosios instancijos teisme liudytoja O. D. Š. parodė, jog gyvena M. T. kaimynystėje. Su M. T. konfliktų neturėjo, jis su ja elgėsi mandagiai. 2013 m. gegužės 27 d. su kaimyne sėdėjo kieme ant suolelio. Ji pati matė, kaip su kitu asmeniu dviese namo parėjo M. T., po to atėjo ir trečias asmuo. Iš M. T. buto sklido girtų žmonių garsi kalba. Trenksmų ar kitokio triukšmo liudytoja negirdėjo. Ikiteisminio tyrimo protokole neteisingai įrašyta, jog ji girdėjo bildesį, kažkam nukrentant nuo laiptų. Po kurio laiko M. T. vienas arba su L. A. išvilko ant pievos trečiąjį žmogų. Durų jai nuo suoliuko gerai nesimatė, tačiau M. T. ir L. A. po to abu kalbėjosi, kartu vaikščiojo, apėjo krūmus ir dar paėjo gatve. L. A. skubėdamas nuėjo tolyn gatve, o M. T. grįžo prie namo ir atsisėdo ant suoliuko. Po to atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, su šiuo automobiliu taip pat atvyko L. A., kuris raudojo. L. A. atrodė neblaivus. Ji arčiau priėjusi prie jų nebuvo ir atvykus greitosios pagalbos automobiliui parėjo namo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojos O. D. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2013 m. gegužės 28 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad girdėjo M. T. bute triukšmą, atrodė, kad vyrai barasi, girdėjo M. T. balsą, girdėjosi kalbėjimai, rėkimo, šaukimo nebuvo. Po girdėto triukšmo, išgirdo bildesį, suprato, kad kažkas nukrito stačiais laiptais. Po to sėdėdama ant suoliuko, pamatė, kad M. T. su jaunesniu vaikinu ištempė vaikiną, nukritusį nuo laiptų. Neatkreipė dėmesio, ar vaikiną tempė ant žolės (1 t., b.l. 122). Kitos apklaustos metu 2013 m. gruodžio 5 d. ji parodė, kad neprisimena, ar matė, kaip M. T. su jaunesniu vaikinu ištempė vaikiną, nukritusį nuo laiptų. Jai atrodo, kad jie ištempė nukritusįjį į kiemą ant žolės. Ji, sėdėdama ant suoliuko, įdėmiai nežiūrėjo į tą pusę, kur nukrito vaikinas nuo laiptų. Nebuvo priėjusi prie gulinčio jaunuolio. Ji matė, kad gulėjo ant pievos kniūbsčias. Ji matė M. T. ir jaunesnį vaikiną stovint, vaikštant prie gulinčio jaunuolio, todėl ji pagalvojo, kad jie abu ištempė nukritusįjį nuo laiptų ant pievos. M. T. ir jaunesnis vaikinas tarpusavyje kalbėjosi, buvo pasimetę. Jaunesnis vaikinas išėjo, o po to jis atvažiavo kartu su greitąja pagalba, M. T. liko sėdėti ant suoliuko prie namo (1 t., b.l. 123).
Pirmosios instancijos teisme liudytoja D. S. parodė, jog 2013 m. gegužės 27 d. dirbant policijoje pagal pranešimą išvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur prie namo gulėjo žmogaus lavonas. Greta ant suoliuko sėdėjo girtas M. T., jis į klausimus neatsakinėjo, nereagavo. Įvykio vietoje buvęs L. A. atrodė neblaivus, buvo labai susijaudinęs. L. A. aiškino, jog kad išgertuvių metu bute pas M. T. G. V. su M. T. susiginčijo. L. A. išgirdo bildesį koridoriuje ir išėjęs pamatė laiptais į pirmą aukštą nukritusį G. V.. M. T. jam sakęs, kad ir jam taip nutiks, todėl jis pabėgęs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė parodymus (1 t., 124), kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Ji parodė tokias pat aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. M. parodė, jog su policijos pareigūnu V. K. atvyko į įvykio vietą, kurioje jau buvo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Vėliau atvyko ir tyrėja D. S.. Prie namo gulėjo žmogaus lavonas, ant suoliuko sėdėjo M. T.. Jis buvo labai girtas ir nieko neaiškino. Apie įvykį pranešęs L. A. įvykio vietoje atrodė neblaivus, buvo susijaudinęs, verkė, tačiau kalbėjo rišliai. L. A. paaiškino, kad išgertuvių metu M. T. susipyko su G. V., trenkė G. V. į galvą ir žuvusysis nukrito nuo laiptų. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad nuvažiavęs į įvykio vietą pamatė prie namo stovinčią greitosios pagalbos automobilį, taip pat kieme buvo pranešėjęs – jaunas vaikinas. Jis sakė, kad M. T. iš niekur nieko į nosį davė jo draugui „K“, kuris dėl to nuvirto nuo laiptų iš antro aukšto. Ant suoliuko sėdėjo M. T., kuris buvo stipriai neblaivus, nerišliai kalbėjo, nesiorientavo aplinkoje. Buvo atėję du kaimynai, vienas iš jų V., kito pavardės nežino. Ar V., ar pranešėjas pasakė, kad M. T. ištempė „K“ iš laiptinės į lauką (1 t., b.l. 126). Liudytojo parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teisme liudytojas N. V. parodė, jog vyko pagal greitosios pagalbos iškvietimą. Prie parduotuvės juos pasitiko jaunuolis, kuris palydėjo iki įvykio vietos, kur be gyvybės ženklų gulėjo žmogus. Lavonas gulėjo galva į žemę, kelnės buvo pasmukę. Jaunuolis, kuris pasitiko greitosios pagalbos automobilį, buvo neblaivus, verkė ir aiškino, kad žmogus, sėdėjęs ant suoliuko, užmušė, nuvertė nuo laiptų jo draugą. Sėdėjęs ant suolo kaltinamasis buvo labai girtas, nekalbėjo, beveik snaudė. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad gavo iškvietimą, nuvažiavo prie parduotuvės „S“, prie kurios laukė apsiverkęs jaunuolis. Jaunuolis kalbėjo apie tai, kad užmušė jo draugą. Nuvažiavę pamatė gulintį žmogų, kuris gulėjo dviaukščio namo kiemelyje ant žolės, priešais įėjimą į namą. Vyras gulėjo ant pilvo. Kieme ant suoliuko, netoli gulinčiojo, sėdėjo vyras. Jis buvo girtas, nesusikalbėjo su juo. Jaunuolis, kuris parodė kelią, sakė, kad tas vyras, sėdėjęs ant suoliuko, nustūmė jo draugą nuo laiptų (1 t., b.l. 128-129). Jo parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teisme liudytoja Z. K. parodė, kad M. T. yra jos sūnėnas. Jis turėjo širdies ligų, dėl ko jo nešaukė į kariuomenę. Vėliau jis buvo patyręs galvos traumą, kai nukrito nuo tų pačių buto laiptų. Po traumos pablogėjo jo atmintis. M. T. važinėjo mėlynos spalvos automobiliu. Įvykio dieną jis išvažiavo blaivus. Kad M. T. sulaikytas sužinojo sekančią dieną. Kai ji ryte atvažiavo prie M. T. buto, ten ant suolo sėdėjo girti asmenys, kurie jai nieko nepasakojo. Ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kurios parodymai buvo perskaityti teismo posėdyje, parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d., apie 16 val., jai nežinant, M. T., tikriausiai susiskambinęs su draugais, išvažiavo į R. Ji pažinojo M. T. draugą G. V. (1 t., b.l. 132). Kitos apklausos metu parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d., apie 16 val. M. T. išėjo iš namų nesakė kada grįš. Vėliau pastebėjo, kad kieme nėra automobilio „VW Golf“. M. T. paskambino ir jis pasakė, kad išvažiavo į R., dėl to jie susipyko. Kitą dieną sužinojo, kad jis sulaikytas dėl nužudymo. Rytojaus dieną ji kalbėjo su kaimyne D. S., kuri pasakojo, kad tądien (kai mirė G. V.) į R. T. priklausanti butą pirma atėjo M. T. su kažkokiu jaunu draugu (vėliau sužinojau jo vardą – L.), o po kiek laiko i tą butą atėjo G. V.. Kas buvo toliau, D. Š. man nepasakojo (1 t., b.l. 133-134).
Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo apklaustas ir ekspertas R. Ž., kuris patvirtino savo duotas išvadas ir parodė, kad iš sužalojimų galima pasakyti, jog tikėtina, kad pirminis smūgis buvo į kaktos kairę pusę, į smilkinio pusę. Tai nurodo pats nubrozdinimas, nes kaktos kairėje pusėje nubrozdinimai yra keli. Taip pat yra kraujosruva minkštuose audiniuose. Dar ir kaktikaulio lūžis, kuris leidžiasi žemyn tai rodo, kad smūgis buvo stiprus. Šiuo lūžiu galima paaiškinti susiformavusią kraujosruvą. Kraujosruva galėjo susiformuoti nuo lūžio, o ne nuo trauminio poveikio. Kiti nubrozdinimai yra kaktos dešiniame smilkinyje nuo ausies kaušelio. Šie nubrozdinimai yra su išilginėmis trasomis, tai rodo, kad buvo slysta šiurkščiu paviršiumi. Ekspertas parodė, kad smūgio nelabai buvo, bet slydimas buvo. Nosyje buvo nubrozdinimas be lūžio. Tai rodytų kryptį krintant laiptais kaire puse, nes yra nubrozdinimas ties šonkaulių lanku, ties klubakaulio sparnu ir šlaunies vienoje linijoje. Pagal padarytus sužalojimus negalima pasakyti, ar buvo šalutinis postūmis, ar poveikis. Nes tai yra nubrozdinimai. Kaktoje padaryti nubrozdinimai šiurkščiu paviršiumi griūnant, o ne kumščiu ar kuo kitu suduodant. Kraujosruvą galima paaiškinti, kad lūžo akiduobė. Ekspertas parodė, kad pagal sužalojimus kokioje padėtyje jis buvo prieš griūnant, pirminės pozos pasakyti negali. Laiptai buvo statūs gal jis kelis kartus apsisuko griūdamas. Tik parodė, kad jis griuvo kairiąja puse, tai parodo nubrozdinimai. Kai griuvo, tai pirmiausia kaktoje lūžis, laiptai statūs ir virto, slydo, tai rodo tas pobūdis, kad yra dešinėje galvos pusėje. Pirminis stipriausias smūgis buvo virš kaktos, kaktos kairėje pusėje. Sužalojimų, kurie pagal pobūdį galėjo būti padaryti suduodant ranka, koja ar būtų būdingi ne griuvimui, bet smūgių sudavimui ranka ar koja, nėra. Visi sužalojimai yra nubrozdinimai. Nes suduodant ranka tai gali būti muštinė žaizda ar kraujosruva. Šiuo atveju yra vienintelė kraujosruva veide, bet tą kraujosruvą galima paaiškinti dėl lūžio ir negalima teigti kategoriškai, kad nuo trauminio poveikio. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti šiurkščiu paviršiumi krentant. Žaizda muštinė su kraujosruva, jei jis slinko ir atsimušė viršutinėje galvos dalyje į briauną. Tokių sužalojimų, kurie butų būdingi mušant rankomis ar kojomis nėra. Yra sužalojimai būdingi griūnant šiurkščiu paviršiumi. Buvo sunkus girtumas, tai galėjo turėti netiesioginės įtakos dėl mirties. Pagal tai, kad yra sumuštos smegenys tai rodo, kad kakta sužalota, smegenų pabrinkimas yra, žmogui buvo alkoholio poveikis. Jo nuomone, turėjo būti koma, o ne iš karto mirtis. Tačiau kiek laiko truko koma, negali pasakyti, nes tai individualu. Tai, kad jis gulėjo ant pilvo, rodo, jog ir nosis galėjo būti sužalota. Patvirtintų tai, kad jis slydo ir dešinės pusės nosies nubrozdinimas. Jei nukritimo vieta ir radimo vieta skiriasi, kūno patraukimo mechanizmas galėjo sukelti kokius nors požymius, jei žmogus buvo komoje, nemiręs. Galėjo būti padaryti daugiau nubrozdinimų tempiant, bet atskirti kurie nubrozdinimai krentant, o kurie tempiant dabar sunku (3 t., b.l. 76-77).
Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas patikrino bei išnagrinėjo ir rašytinius bylos duomenis.
Iš 2013-05-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo kieme, 3 m nuo buto Nr. 1 lauko laiptų, žolėje guli vyriškos lyties lavonas. Lavonas guli aukštielninkas, kojomis į namą, galva į tvorą, rankos ištiestos ir atmestos šiek tiek į šonus, galva tiesi. Lavono apranga: mėlynos spalvos apatinės kelnaitės, mėlynos spalvos šortai, kurie yra nusmukę nuo sėdmenų, laikosi ant šlaunų, raudonos spalvos marškinėliai, mėlynos spalvos su baltomis juostomis džemperis, baltos spalvos bateliai. Ant lavono kaklo ir kairiojo peties kabo juodos spalvos odinė vyriška rankinė. Ant lavono galvos, kairėje ir dešinėje kaktos pusėse matyti sužalojimai su kraujo pėdsakais, ant liemens kairės pusės matyti sužalojimas su kraujo pėdsakais. Kieme prie garažo stovi mėlynos spalvos automobilis „VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Einant buto link, ant betoninio laiptelio, taip pat ant lauko durų iš vidinės pusės, ant laiptinėje esančio kilimėlio matyti biologinės kilmės pėdsakai. Įėjus į butą ant grindų matyti subruktas kilimėlis. Prieškambario kairėje pusėje yra virtuvė, joje yra stalas, taburetės. Prieškambario dešinėje pusėje yra kambarys (1 t., b.l.11).
Iš 2013-05-29 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad namas yra (duomenys neskelbtini) kampe. Įėjimas į butą Nr. 4 yra nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Įėjimas į butą pirmame aukšte. Priešais buto duris yra cementiniai laiptai. Užlipus laiptais yra laiptų aikštelė. Apžiūros metu paimami biologiniai pėdsakai ir kilimėlis (1 t., b.l. 22-23).
Iš 2013-05-28 specialisto išvados Nr. M 205/13(05) matosi, kad G. V. mirė nuo galvos sumušimo. G. V. lavone nustatyta: odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, abiejuose smilkiniuose, dešinės ausies kaušelyje, muštinė žaizda galvos plaukuotos dalies dešinėje pusėje, kraujosruvos minkštuose audiniuose, kaukolės skliauto linijinis lūžis, nusitęsiantis į pamatą, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, odos nubrozdinimai kairiame petyje, krūtinės kairėje pusėje, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje, abiejuose keliuose. G. V. kraujyje rasta 3,69 promilės, o šlapime 4,19 promilės etilo alkoholio (1 t., b.l. 31-32).
Iš 2013-07-19 specialisto išvados Nr. pM 205/13(05) matosi, kad G. V. mirė nuo galvos sumušimo. G. V. lavone nustatyta: odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, abiejuose smilkiniuose, dešinės ausies kaušelyje, muštinė žaizda galvos plaukuotos dalies dešinėje pusėje, kraujosruvos minkštuose audiniuose, kaukolės skliauto linijinis lūžis, nusitęsiantis į pamatą, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, odos nubrozdinimai kairiame petyje, krūtinės kairėje pusėje, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje, abiejuose keliuose. Įvertinus visų nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, atmesti galimybės, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti krisdamas nuo laiptų, negalima (1 t., b.l. 37-38).
Iš 2013-08-01 specialisto išvados Nr. S 165/13(01) matosi, kad nuoplovose nuo betoninio laipto, nuo buto durų vidinės pusės, ant kilimėlio rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas G. V. DNR profilis. Ant M. T. marškinėlių, sportinių kelnių, batų, G. V. marškinėlių dėmių ir sutepimų tinkamų tyrimui nerasta (1 t., b.l. 42-43).
Iš 2013-08-01 garso įrašo apžiūros protokolo matosi, kad L. A. paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad atrodo matė, kaip užmušė žmogų, kad paėmė ir nuo laiptų numetė (1 t., b.l. 145-146).
Iš 2013-05-27 asmens blaivumo testo matyti, jog nustatytas M. T. girtumas- 2,48 prom. (2 t., b.l. 2).
Iš 2013-06-04 specialisto išvados Nr. T-N 1205/13(01) matosi, kad M. T. šlapime rasta 3,52 promilės etilo alkoholio ir piracetamo pėdsakų (2 t., b.l. 7).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas, papildomai apklaustas išteisintasis M. T., liudytojai L. A., S. O. Š.
Apeliacinės instancijos teisme išteisintasis M. T. parodė, kad kaltu neprisipažįsta pagal BK 129 str. 1 d. Iš pradžių įvykio aplinkybių negalėjo paaiškinti, nes buvo apgirtęs ir susijaudinęs. Ginčas kilo prieš įvykį. Ginčas kilo, nes G. V. su jo automobiliu norėjo važiuoti pas merginas, o jis nesutiko, pasakė, kad nevažiuos. Jis pareikalavo, kad G. V. išeitų, atidarė duris ir negražiais rusiškais žodžiais liepė jam išeiti. Jis nukentėjusiojo netempė į koridorių. Po išsiskyrimo su G. V. jokio bumbtelėjimo negirdėjo. Tuo metu, kai nukentėjusysis krito nuo laiptų, jis turėjo būti kambaryje. Jis taip pat parodė, kad liudytojui L. A. negrasino (3 t., b.l. 115-116).
Apeliacinės instancijos teisme liudytojas L. A. parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d. M. T. bute gėrė trise – jis, M. T. ir G. V.. Gėrė, po to norėjo važiuoti su M. T. automobiliu. Jis pasakė G. V., o jis pasakė M. T., bet M. T. jam atsakė keiksmažodžiu. Tada G. V. jam atkirto panašiais žodžiais. M. T. pasidarė agresyvus, pasakė G. V., kad jį užmuš, griebė jam už atlapų ir pradėjo tįsti į koridoriuką. Nematė, kas vyko tarp M. T. ir G. V. koridoriuje, girdėjo tik vieną duslų trinktelėjimą į sieną. Tada G. V. pasakė „ei, ką tu čia darai“. Tada išgirdo dar vieną labai stiprų bumbtelėjimą. Po to M. T. grįžo ir liepė pasiimti iš po stalo bambalį alaus. Paėmė alų ir ėjo link koridoriaus, pamatė G. V. gulintį laiptų apačioje. Tada atsisukęs į M. T. pasakė „kvieskime greitąją“. M. T. agresyviai nusiteikęs ėjo link jo ir pasakė „ei, čia man liudininkų reikia“. Jis pradėjau bėgti, bėgo iki parduotuvės „S“, kuri yra gal už 100 metrų nuo M. T. namo. Paprašė nepažįstamo žmogaus, kad surinktų greitosios numerį ir pats pasakė, jog gali būti miręs žmogus. Kai atvažiavo su greitąja, M. T. jau sėdėjo ant suoliuko ir gėrė alų. Tada atvažiavo policija, jį apklausė. Kai M. T. išsitempė G. V., buvo bumbtelėjimas, jis norėjo atsikelti nuo kėdės ir eiti pasižiūrėti, kas ten vyksta, bet viskas įvyko labai greitai, per kelias sekundes. Jis parodė ir tai, kad po to, kai G. V. pasakė „ei, ką tu čia darai“, girdėjo vieną duslų smūgį. Bumbtelėjimą, kuris įvyko laiptinės aikštelėje, suprato kaip smūgį nugara į sieną. Liudytojas parodė, kad nors jis sakė R. V., kad M. T. griebė jo sūnų už krūtinės ir numetė nuo laiptų, taip pat, jog M. T. sakė G. V., jog jį užmuš, tačiau taip nebuvo. Jis tik pats taip galvojo. Tos pačios apklausos metu, jis parodė, kad kai M. T. ištempė G. V., pasigirdo duslus bumbtelėjimas, tada G. V. sušuko „ei, ką tu darai“. Jis pirmą bumbtelėjimą suprato kaip trenkimas nugara į sieną, antras bumbtelėjimas buvo kaip duslus smūgis, suprato, kad M. T. numetė G. V. nuo laiptų. Tarp bumbtelėjimų galėjo būti 2 sekundžių pertrauka. Įvykis vyko laiptų aikštelėje, kurią vadina koridoriumi. Jis neatsimena, ar M. T. jam grasino. Jis parodė, kad matė, kaip M. T. stūmė G. V. iš virtuvės, o kai jį stūmė į laiptinę, nematė. Jis parodė ir tai, kad M. T., griebęs G. V., pasakė, kad jį užmuš. Neatsimena, ar įėjęs į M. T. butą uždarė duris (3 t., b.l. 127-129).
Apeliacinės instancijos teisme liudytoja S. O. Š. parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d. matė, kad visi atėjo į M. T. butą, G. V. atėjo vėliau. Po to ji pamatė G. V. paguldytą ant žolės. Lauke L. A. ir M. T. ginčijosi, tada nuėjo prie sandėliukų, po to L. A. nuėjo į pagrindinę gatvę, o M. T. grįžo link buto. Ji tuo metu buvo lauke ir kalbėjo su girtu kaimynu. L. A. dingo, M. T. lauke snaudė ant suoliuko, o tas žmogus gulėjo ant žemės, pagalvojo, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Iš M. T. girdėjosi dusliai sklindantys garsai, girdėjo tik kalbančius žmones, nei riksmų, nei grasinimų negirdėjo. Ji lygtai girdėjo kažkokį bildesį. Ji parodė, kad L. A. ir M. T. išėjo kartu, jie ginčijosi, po to L. A. nuėjo, o M. T. grįžo. Ji patvirtino parodymus, duotus 2013 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ji nesakė „po girdėto triukšmo išgirdau bildesį, supratau, kad kažkas nukrito stačiai laiptais“. Ji nežino, ar G. V. buvo nustumtas nuo laiptų, ar pats nugriuvo (3 t., b.l. 130-131).
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, vadovaujantis BPK 256 str. nuostatomis, išteisintasis M. T. buvo įspėtas ir apie galimybę būti pripažintu kaltu ne tik pagal BK 129 str. 1 d., bet ir pagal BK 132 str. Išteisintasis M. T. parodė, kad kaltu neprisipažįsta nei pagal BK 129 str. 1 d., nei pagal BK 132 str. Jis neigia bet kokį kontaktą su nukentėjusiuoju laiptinėje (3 t., b.l. 135).
Iš to, kas jau buvo išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visi bylos duomenys, kurie gali turėti reikšmės teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui, jau buvo betarpiškai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo teisiamajame ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Prašymų tirti kokius nors papildomus duomenis nebuvo gauta. Todėl nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes kiek tik įmanoma išsamiau, buvo išnaudotos.
Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad išnagrinėtų įrodymų visuma nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir priimto skundžiamo išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumo. Naikinti šį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad visuma išnagrinėtų įrodymų nepatvirtina M. T. kaltės ne tik pagal BK 129 str. 1 d. dėl G. V. nužudymo, tačiau ir jo kaltės pagal BK 132 str. 1 d. dėl gyvybės atėmimo kitam žmogui dėl neatsargumo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Todėl, kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.
Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas, ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 129 str. Jei žmogaus gyvybė atimta dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str.), veika kvalifikuojama pagal BK 132 str. kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tuo tarpu nusikalstama veika, numatyta BK 132 str., gali būti padaroma tik dėl neatsargumo.
Tačiau bet kuriuo atveju, atsakomybė ir už nužudymą, ir už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.
Pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį būtent todėl, kad tarp M. T. veikos ir G. V. mirties kaip tik ir nenustatė priežastinio ryšio, t. y. būtino nusikalstamų veikų, numatytų tiek BK 129 str. 1 d., tiek BK 132 str. 1 d., sudėčių požymio.
Kolegija dar kartą įvertinusi visumą šioje byloje išnagrinėtų įrodymų, tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko pagrįsta.
Visi pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose išnagrinėti įrodymai išsamiai jau buvo išdėstyti ir skundžiamame nuosprendyje, ir šioje nutartyje. Vertinant išnagrinėtus įrodymus, o taip pat atsakant į paduotų apeliacinių skundų argumentus, dar kartą būtina atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių aplinkybių.
Pirmiausia konstatuojama, kad skundžiamame nuosprendyje teismas jau išdėstė tas įvykio aplinkybes, kurios išnagrinėtais įrodymais yra nustatytos neabejotinai, ir kurios nagrinėjamos netgi apeliaciniuose skunduose. Taigi byloje neabejotinai nustatyta įvykio dieną, t. y. 2013 m. gegužės 27 d., M. T. ir G. V. kartu girtavo iš pradžių M. G., o po to ir paties M. T. bute. Šiame bute išgertuvėse dalyvavo ir liudytojas L. A.. Girtaujant M. T. bute G. V. siūlė M. T. automobiliu važiuoti pas merginas, važiuoti siūlė L. A., tačiau M. T. niekur važiuoti nesutiko, tarp jo ir G. V. kilo žodinis konfliktas ir jie vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu M. T. rankomis sugriebė prie virtuvės stalo sėdėjusį G. V. už drabužių, pakelė jį ir išstūmė iš virtuvės į koridorių prie buto durų, vedančių į laiptinės aikštelę. Byloje taip pat neabejotinai nustatyta, kad G. V. iš laiptinės aikštelės nukrito laiptais žemyn ir liko gulėti ant laiptinės apačioje patiesto kilimėlio, tai patvirtina ir ten rasti nukentėjusiojo kraujo pėdsakai. Kad toje vietoje matė gulintį G. V., parodė tiek išteisintasis M. T., tiek liudytojas L. A.. M. T. parodė, kad po to iš laiptinės į lauką jis išnešė G. V. kartu su L. A., pats L. A. tai neigia, tačiau iš apžiūros protokolų ir kitų liudytojų parodymų matosi, kad atvykus policijai ir medikams jau negyvas G. V. buvo rastas netoli M. T. namo lauko durų gulintis ant žemės. Teismo medicinos specialisto išvados jau buvo išsamiai išdėstytos, jų esmė ta, jog nustatyta, kad G. V. mirė nuo galvos sumušimo ir nebuvo atmesta aplinkybė, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti krisdamas nuo laiptų. Teisiamajame posėdyje teismas labai išsamiai apklausė tas specialisto išvadas pateikusį teismo medicinos ekspertą, kurio paaiškinimai apie kai kurias G. V. mirtino sužalojimo aplinkybes yra vienareikšmiški. Ekspertas teisme paaiškino, kad G. V. kūne nėra nei vieno sužalojimo, kurie pagal pobūdį galėjo būti padaryti suduodant smūgius ranka, koja ar kokiu nors daiktu. Labiausiai tikėtina, kad visi nustatyti sužalojimai padaryti šiukščiu paviršiumi, krentant. Šioje dalyje pažymėtina, kad ir pačiame kaltinime M. T. nieko nenurodoma apie jo suduotus kokius nors smūgius nukentėjusiajam. M. T. buvo kaltinamas tuo, kad nustūmė G. V. nuo antro aukšto laiptų. Byloje taip pat nustatyta, kad įvykio metu išteisintasis, žuvusysis ir liudytojas L. A. buvo apsvaigę nuo alkoholio. G. V. lavono kraujyje buvo rasta 3,69 prom., o šlapine – 4,19 prom. etilo alkoholio, išteisintojo M. T. nustatytas 2,48 prom. girtumas, o šlapime rasta 3,52 prom. etilo alkoholio, liudytojui L. A. irgi nustatytas 2,11 prom. girtumas.
Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo apklausti nukentėjusieji ir daug liudytojų, visų jų parodymai jau buvo išdėstyti. Pažymėtina, kad nei nukentėjusieji, nei liudytojai, išskyrus L. A., nebuvo įvykio vietoje, M. T. ir G. V. konflikto ir G. V. nukritimo nuo laiptų nematė. Nukentėjusieji parodė tik apie tai, ką jiems vėliau papasakojo L. A. ir jie parodė, kad šis jiems sakęs, kad matė, kaip M. T. numetė G. V. nuo laiptų. Apie tai parodė ir kai kurie kiti liudytojai, bendravę su L. A.. Kiti liudytojai parodė apie M. T. ir G. V. elgesį iki įvykio, apie M. T. asmenybę ir apie tai, kad išteisintasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgiasi neprognozuojamai, ir anksčiau buvo sumušęs G. V. nors būdami blaivūs jie bendraudavo normaliai ir net draugavo. Visi šie nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai jau buvo išsamiai išdėstyti. Prokurorės apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama liudytojos O. Š. parodymams. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi šios liudytojos parodymais ir jais remdamasis nepatikėjo liudytojo L. A. parodymais. Nurodyta liudytoja teisme irgi buvo apklausta kelis kartus, jos parodymai taip pat jau išdėstyti. Galima sutikti su skundo argumentais, kad šios liudytojos parodymuose yra kai kurių prieštaravimų, skirtingų apklausų metu ji nevienodai parodė apie tai, ką matė būdama namo kieme – ar G. V. pro namo duris išnešė vienas M. T., ar kartu su L. A. ir pan. Vis dėlto pažymėtina, kad ir ši liudytojo nieko neparodė nei apie konflikto M. T. bute aplinkybes, nei apie tai, kokiomis aplinkybėmis G. V. buvo nustumtas ar pats nukrito nuo laiptinės laiptų.
Byloje nustatyta, kad apie patį įvykį M. T. bute ir namo laiptinėje ką nors parodyti galėjo tik ten buvę ir viską matę asmenys, t. y. tik išteisintasis M. T. ir liudytojas L. A.. Jų parodymus pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo itin išsamiai ir tų parodymų vertinimo motyvus išdėstė nuosprendyje. Teisėjų kolegija sutinka su šiais įrodymų vertinimo motyvais.
Byloje nustatyta, kad pirmosios ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu M. T., nors ir neprisipažinęs kaltu, tačiau parodė, kad įvykio aplinkybių dėl girtumo ir anksčiau patirtos galvos traumos iš viso neatsimena. Tik vėlesnių apklausų metu, taip pat ir teisme M. T. jau parodė apie įvykio aplinkybes tiksliai ir aiškiai. Jis parodė, kad tikrai supykęs ant G. V., sugriebė jį už rūbų, išstūmė iš virtuvės į koridorių prie buto durų, pro atidarytas buto duris netgi pats buvo įkišęs koją į laiptinės aikštelę. Tačiau M. T. kategoriškai parodė ir parodo, kad nesudavė G. V. nei vieno smūgio, ne tik nenustūmė G. V. nuo laiptų, bet ir nepastūmė jo į laiptinės aikštelę. Jis parodė, kad G. V. iš buto išėjo pats ir paskui pats nugriuvo nuo laiptų. Nors paties nugriuvimo išteisintasis ir nematė, parodė, kad po to matė G. V. jau gulintį laiptinės apačioje. Prokurorės skunde plačiai dėstoma apie tai, kad M. T. tokius parodymus davė tik tada, kai jau susipažino su byla ir taip priderino savo parodymus prie kitų aplinkybių, taip siekdamas išvengti atsakomybės atmeta. Pirmiausia, M. T. aiškinimai apie tai, kad jis įvykio aplinkybes prisiminė tik vėliau ir tik po to, kai ekspertizės atlikimui buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę, nėra visiškai neįtikinantys.
Tačiau apeliacinių skundų argumentai dėl M. T. parodymų nenuoseklumo, atmetami. Pirmiausia dėl to, kad skunduose faktiškai bandoma perkelti savo nu kaltumo įrodinėjimo pareigą pačiam kaltinamajam ir išteisintajam. Pagal galiojančią teisminę praktiką įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam ir nuosprendyje negali būti užuominų apie tai, kad kaltinamasis neįrodė savo nekaltumo. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Nors M. T. savo parodymus tikrai keitė, tačiau pažymėtina, kad nei vienos apklausos metu jis nebuvo parodęs apie tai, kad buto koridoriuje ar laiptinėje būtų G. V. mušęs arba jį nustūmė nuo laiptų. Kaltinimas iš esmės grindžiamas tik vienintelio liudytojo L. A. parodymais, tačiau jis, kolegijos nuomone, išteisintojo M. T. parodymų nepaneigia. L. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo apklaustas keletą kartų. Ko parodymuose tikrai yra prieštaravimų. Vis dėlto kolegija pažymi, kad net ir tikint bet kuriais L. A. parodymais, taip pat apie tai, kad jis girdėjo koridoriuje ar laiptinėje kažkokį „bumbtelėjimą“, kad M. T. elgesys buvo agresyvus, kad jis netgi grasino G. V. užmušti (buvo taip pasakęs virtuvėje ), tų šio liudytojo parodymų vis tiek nepakanka apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui. Jų nepakanka pirmiausias dėl to, kad ir pats liudytojas L. A. nematė nei G. V. ir M. T. konflikto tęsinio jiems išėjus iš virtuvės, nei įvykių buto koridoriuje ir juo labiau, laiptinėje. Šis liudytojas tai pats pripažįsta, be to, parodo, kad įvykio metu ne tik liko sėdėti virtuvėje, bet dar ir sėdėjo ten nugara į durų pusė ir klausėsi muzikos.
Skundžiamame nuosprendyje, kaip jau buvo paminėta, teismas labai išsamiai išanalizavo liudytojo L. A. parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad šis liudytojas apie G. V. nukritimą ar nustūmimą nuo laiptų tiesiog spėlioja, dėsto savo subjektyvią nuomonė ir įspūdžius. Tuo tarpu faktinių bylos duomenų ir įrodymų, patvirtinančių kaltinimą M. T., byloje nėra.
Dėl to teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. T. kaltė neįrodyta ir kad nebuvo paneigta galimybė, kad G. V., beje, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nuo laiptų nugriuvo pats ir be jokio pašalinio poveikio.
Prokurorė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tiek tiesioginiais, bet ir tiek netiesioginiais įrodymais. Su tuo kolegija visiškai sutinka, tačiau šioje byloje nesurinka net ir tokių ne tik tiesioginių, bet ir netiesioginių įrodymų visumos, kuri leistų pagrįsti M. T. kaltę ir pripažinti jį kaltu tiek dėl tyčinio M. T. nužudymo, tiek ir dėl jo gyvybės atėmimo dėl neatsargumo.
Nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde dar nurodoma ir apie tai, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad liudytojas L. A. girdėjo tik vieną „bumbtelėjimą“, o G. V. nukrito nuo stačių laiptų iki pačios žemutinio aukšto aikštelės. Apelianto nuomone, taip nukristi G. V. galėjo tik pastumtas M. T.. Apeliantas nurodo ir apie tai, kad M. T., net ir tik paliesdamas stipriai pirštu G. V. laiptinės aikštelėje, jau nematė, kad G. V. gali kristi nuo laiptų ir mirtinai susižaloti. Apelianto nuomone, toks M. T. veikimas irgi vertinamas kaip nužudymas netiesiogine tyčia. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta.
Pirmiausia dar kartą pažymėtina, kad įvykius buto koridoriuje ir laiptinės aikštelėje, niekas, išskyrus M. T., neigiantį savo kaltę, nematė, to nematė ir liudytojas L. A.. Todėl kaip ir kokiomis aplinkybėmis G. V. nukrito nuo laiptų, išsiaiškinti, išnaudojus visas galimybes, nepavyko. Neatmetamos įvairios galimybės, taip pat ir tai, kad G. V., būdamas girtas ne tik pats nugriuvo ir nukrito, bet ir kad jis pargriuvo ne laiptinės aikštelėje, o jau leisdamasis laiptais, todėl ir nugriuvo iki pačios laiptų apačios. Tuo tarpu neįrodžius, kad M. T. ne tik nustūmė G. V. nuo laiptų, bet neįrodžius netgi to, kad jis jėga išstūmė G. V. į laiptinės aikštelę, M. T. negali būti pripažintas kaltu ne tik pagal BK 129 str. 1 d., bet ir pagal BK 132 str. 1 d.
Pagal galiojančią teismų praktiką, nagrinėjant baudžiamąsias bylas abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojamos visos galimybės, nepavyksta jų pašalinti, kolegijos nuomone, ši byla buvo išnagrinėta išsamiai ir nešališkai, tačiau abejonių dėl M. T. kaltės pašalinti nepavyko, nors ir buvo išnaudotos visos galimybės. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. T. buvo išteisintas pagrįstai ir naikinti skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį pagrindo nėra.
Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matosi, kad išteisindamas M. T. pagal BK 129 str. 1 d., šioje nuosprendžio dalyje teismas nenurodė išteisinimo pagrindo. Galima sutikti, kad tokiu būdu surašant nuosprendį buvo pažeisti BPK 607 str. 4 d. 2 p. reikalavimai. Vis dėlto šį BPK pažeidimą laikyti esminiu ir dėl to skundžiamą nuosprendį naikinti arba keisti nėra pagrindo, nes tikrasis M. T. išteisinimo pagrindas aiškiai nurodytas skundžiamojo nuosprendžio motyvuojamosios dalies pabaigoje. Joje nurodoma, kad M. T. išteisinamas nepadaręs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Jokių kitų esminių baudžiamojo proceso kodekso įstatymų pažeidimų šioje byloje kolegija taip pat nenustatė.
Priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), teismas taip pat pagrįstai paliko nenagrinėtus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinis ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti gali būti išieškotos tik iš kaltinamojo pripažinus jį kaltu. Šioje byloje M. T. skundžiamu nuosprendžiu išteisintas, apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio atmetami, todėl nukentėjusiųjų atstovo paslaugų išlaidos iš išteisintojo M. T. negali būti išieškomos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės ir nukentėjusiųjų D. V., R. V. ir N. D. atstovo advokato Irmanto Ruželės apeliacinius skundus atmesti.