- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- AS-349-552/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00426-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 1SS-3693-(9.5), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. 49SF-1898-(14.49.104), įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių priimti sprendimą ir įsakymu įtraukti bei patvirtinti Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal savininką B. S. ir suteikti naują žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėja Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui padavė skundą dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 49SF-1898-(14.49.104). Tarnybos vadovo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1SS-3693-(9.5) pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas. Teismas rėmėsi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi ir darė išvadą, kad, remiantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtą Tarnybos vadovo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 1SS-3693-(9.5) pareiškėja turėjo teisę apskųsti teismui per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėja skunde nurodė, jog Tarnybos vadovo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 1SS-3693-(9.5) ji gavo 2015 m. gruodžio 29 d., todėl paskutinė diena paduoti skundą teismui dėl šio sprendimo buvo 2016 m. sausio 18 diena. Pareiškėja skundą teismui padavė 2016 m. sausio 27 d., praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pareiškėjos skundo reikalavimus dėl Tarnybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 1SS-3693-(9.5) ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 49SF-1898-(14.49.104) panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, atitinkamai atsisakė priimti išvestinius iš minėtų reikalavimų skundo reikalavimus, kuriais prašoma įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių priimti sprendimą ir įsakymu įtraukti bei patvirtinti Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal savininką B. S. ir suteikti naują žemės sklypą.
II.
Pareiškėja J. S. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti jos skundą. Nustačius, kad yra praleistas terminas skundui paduoti, pareiškėja prašo jį atnaujinti.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne iš Žemės reformos įstatymo taikymo, o iš Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies. Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Pareiškėjos teigimu, Atkūrimo įstatymas yra specialusis teisės aktas Žemės reformos įstatymo atžvilgiu, nes yra skirtas konkretiems siauresnio pobūdžio teisiniams santykiams reguliuoti. Pareiškėja daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikytina Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialųjį reguliavimą, lyginant su Žemės reformos 18 straipsnyje įtvirtinta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Tarnybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 1SS-3693-(9.5.) gautas 2015 m. gruodžio 29 d., jame tik nurodyta, jog šis Tarnybos atsakymas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja daro išvadą, kad Tarnybos sprendime apskundimo terminai nėra nurodyti. Nustačius, kad skundo padavimo terminai yra praleisti, pareiškėja prašo juos atnaujinti, kadangi Tarnyba netinkamai informavo pareiškėją apie skundo padavimo terminus teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kadangi jis paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Asmens procesinės subjektinės teisės kreiptis į teismą prielaidos yra įtvirtintos Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnyje. Viena iš jų yra skundo (prašymo) padavimas per įstatymo nustatytą terminą. Teismas atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu; tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Pareiškėja atskiruoju skundu tvirtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs ne iš Žemės reformos įstatymo taikymo, bet iš Atkūrimo įstatymo reglamentuojamų santykių, todėl taikytinas Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas.
Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Pažymėtina, kad tokiems Atkūrimo įstatyme nurodytiems sprendimams apskųsti nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, šie sprendimai yra skundžiami tiesiogiai teismui ir jiems apskųsti yra taikomas trisdešimties dienų skundo padavimo terminas. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundžiamas Tarnybos 2015 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. 1SS-3693-(9.5.), kuriuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 49SF-1898-(14.49.104.), nėra sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes juo pareiškėjai dar nėra atkuriamos nuosavybės teisės. Pareiškėjos skundžiami Tarnybos 2015 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. 1SS-3693-(9.5.) ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. 49SF-1898-(14.49.104.) yra aktai, priimti nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Tokio pobūdžio aktui apskųsti, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi bei Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktu, yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, o teismui skundas dėl tokio akto turi būti paduodamas per Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatytą dvidešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo ikiteisminio ginčų sprendimo institucijos sprendimo gavimo dienos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja pasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka ir skundą teismui ji turėjo paduoti per dvidešimt dienų nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ikiteisminio ginčų sprendimo institucijos) atsakymo gavimo dienos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Tarnybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 1SS-3693-(9.5.) pareiškėja gavo 2015 m. gruodžio 29 d., taigi ši data laikytina skundžiamo Tarnybos sprendimo nuorašo įteikimo pareiškėjai diena. Pareiškėja skundą teismui padavė 2016 m. sausio 27 d., t. y. praleidusi dvidešimties dienų skundo padavimo terminą.
Pareiškėja, prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, akcentavo tai, kad Tarnybos 2015 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 1SS-3693-(9.5.) nėra aiškiai ir konkrečiai įvardyta jo apskundimo tvarka.
Iš Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. spalio 2 d. rašto Nr. 49SF-1898-(14.49.104) matyti, kad juo buvo atsakyta į pareiškėjos 2015 m. liepos 2 d. prašymą. Šiame rašte nurodyta, kad, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, jis per 20 darbo dienų gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui. Iš Tarnybos 2015 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. 1SS-3693-(9.5.) matyti, kad šis raštas yra atsakymas į pareiškėjos 2015 m. spalio 26 d. skundą dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. spalio 2 d. rašto Nr. 49SF-1898-(14.49.104.), kuriuo Tarnyba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjos skundą. Tarnyba 2015 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 1SS-3693-(9.5.) išaiškino pareiškėjai, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje apskundimo tvarkos nenurodymas administraciniame akte gali būti laikomas pakankamu pagrindu pripažinti, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tik įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. AS525-877/2011). Tarnybos 2015 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 1SS-3693-(9.5.) nurodyta, kad šis Tarnybos atsakymas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad minėto rašto apskundimo tvarka nebuvo nurodyta, nes yra išaiškinimas, nukreipiantis į Administracinių bylų teisenos įstatymą. Pažymėtina, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. spalio 2 d. rašte Nr. 49SF-1898-(14.49.104) išaiškino pareiškėjai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką, tuo pačiu suteikdamas informaciją, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo institucija šiuo atveju yra būtent Tarnyba. Šiuo atveju Tarnyba detalaus išaiškinimo nepateikė, apsiribojo nukreipimu į Administracinių bylų teisenos įstatymą, tačiau tai nereiškia, kad Tarnyba neišaiškino pareiškėjai 2015 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. 1SS-3693-(9.5.) apskundimo tvarkos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas, į kurį nukreipia Tarnybos 2015 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. 1SS-3693-(9.5.), yra viešai skelbiamas teisės aktas. Be to, Tarnybos 2015 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 1SS-3693-(9.5.) nurodyta, kad išsamesnę informaciją pateiktame skunde išdėstytais klausimais pareiškėjai gali suteikti rašte nurodytos jį rengusios specialistės, pateikti jų telefono numeriai ir elektroninio pašto adresai informacijos suteikimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė įtikinamų argumentų ir įrodymų, kad jai veikiant pagal apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą buvo objektyvių kliūčių pačiai ar per įgaliotą asmenį neatidėliojant susipažinti su ABTĮ nuostatomis dėl skundo padavimo termino ir tvarkos, ar kreiptis informacijos į Tarnybą dėl informacijos suteikimo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi į Tarnybą dėl papildomos informacijos suteikimo.
Kaip minėta, pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas per dvidešimt dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje administracinių teismų praktikoje netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime paprastai nelaikytini aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-147/2014, 2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1024/2014, 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1727/2014, 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-129-525/2015 ir kt.).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėja atskiruoju skundu nepagrindė, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas ir kad tikrinamu atveju buvo objektyvių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios ir kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis termino paduoti skundą teismui praleidimo priežastimis. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.