Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , našlys, pensininkas, neteistas.

Kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui, o būtent: 2024-07-07 apie 11.35 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė puodeliu į galvos sritį J. P., taip dėl kirstinės žaizdos kaktoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam J. P. sveikatą.

Kaltinamasis G. P. perskaičius kaltinamąjį aktą pareiškė, kad kaltės nepripažįsta. Apklausiamas iš esmės kaltę pripažino. Parodė, kad įvykis buvo seniai, aplinkybių neprisimena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024-07-26, kad įtarimą suprato, kaltę pripažįsta, gailisi. Gyvena (duomenys neskelbtini). J. P. nepažinojo, anksčiau su juo nebendravo iki 2024-07-07. Įvykio laiku jie bendroje patalpoje žiūrėjo televizorių. Sukonfliktavo dėl televizoriaus, tiksliai, kaip prasidėjo konfliktas jis nepamena, bet žino, kad J. jam pradėjo mojuoti su savo turėtu puodeliu link galvos. Jis prisidengė ranka ir jis jam į galvą nepataikė. Supykęs jis iš jo rankos atėmė puoduką ir juo jam trenkė į galvos sritį. Jis tuo metu neatkreipė dėmesio, ar jam bėgo kraujas. Išgirdę konfliktą atėjo darbuotojos, kurios po to iškvietė medikus ir policiją. J. elgėsi pats provokuojančiai, vaidino baisų asą, kad turi daugybę įtakingų pažįstamų, pats kėlė konfliktą ir pirmas jam užsimojo puodeliu, jis jam tik po to atėmęs trinktelėjo tuo puodeliu. Po įvykio su juo nebendravo. Jis gailisi, kad jam padarė sužalojimą, tačiau jis pats išprovokavo konfliktą ir pirmas norėjo jam trenkti. Jis jam žalos atlyginti neturi kaip, mano jis žalą nurodo per didelę, tiesiog nori pasipelnyti. Dėl perskaitytų parodymų paaiškino, kad tiksliai neprisimena, galimai taip ir buvo. Pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Dėl pareikšto civilinio ieškinio paaiškino, kad tokių pinigų neturi, jo pajamos gaunama apie 100 eurų pensija. Anksčiau su nukentėjusiuoju susitaikyti nebandė, atsiprašo nukentėjusiojo jeigu įžeidė.

Nukentėjusysis J. P. parodė, kad įvykio laiku ir vietoje, žiūrint televizorių, kaltinamasis išsireiškė, kad per didelis garsas ir kad televizorių išjungti. Nesitikėjo, kad gali kirsti. Kaltinamasis kirto į kairę galvos sritį, sužalojo. Buvo mėlyna akis, prakirsta pakaušyje. Nori, kad atlygintų padarytą veido žalą. Kaltinamasis kirto su aštriu daiktu, kažkokiu dubeniu, po sudavimo pasruvo kraujas, po to dar spyrė į staliuką, staliuką pakėlė ir vertė. Kaltinamajam atleidžia, bet nori, kad atlygintų padarytą žalą. Šiai dienai žala neatlyginta visiškai. Prieš kaltinamajam suduodant, pats puoduko negalėjo turėti, G. P. puoduko neatėmė. Alkoholio nebuvo vartoję, tokios galimybės nėra. 900 eurų neturtinę žalą patyrė dėl sukelto skausmo, dešinė akis buvo juoda, buvo galva susiūta, siūlus išėmė (duomenys neskelbtini)dirbanti medicinos seselė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltė ir faktinės aplinkybės taip pat įrodyta: 2024-07-11 J. P. protokolu-pareiškimu, kuriuo jis pareiškė, kad 2024 07 07 prieš pietus tiksliai valandos nepamena, jis buvo (duomenys neskelbtini) . Būnant patalpose jam su puodeliu į galvą trenkė (duomenys neskelbtini)gyventojas G. P.. Jis jam sužalojo galvą ir ausį. Konflikto tarp jų nebuvo, nežino kodėl trenkė. Po įvykio jis buvo pristatytas į Marijampolės ligoninę, kur jam susiuvo žaizdas. Jis prašo pradėti tyrimą dėl jo sužalojimo ir nubausti G. P..

2024-07-07 Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta nusikaltimo padarymo vieta, likę pėdsakai. Fiksuojama, jog įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), į teritorija patenkame iš (duomenys neskelbtini)Automobilių stovėjimo aikštelėje stovint, matome dviejų aukštų pilkos spalvos pastatą, medinių lentelių apdaila su baltos spalvos langais. Priėjus prie pastato vidurio matome baltos spalvos stiklines dviejų dalių duris. Iš dešinės pusės, ant stiklo matomas užrašas (duomenys neskelbtini)Užėjus pro minėtas stiklines duris, patenkame į pastato patalpą - koridorių. Pasukus į kairę pusę ir einant tiesiai apie 30 metrų iki patalpos galo, priešakyje matome baltos spalvos duris su užrašu „ Atsarginis išėjimas“. Pasukus į dešinę pusę, ties minėtomis durimis, pro pilkos spalvos medines duris su stiklu, patenkame į koridorių, kur matome po dešinę duris su užrašu viršuje „122“. Tiesiai Žiūrint matome duris su viršuje matomu užrašu „124“. Dešiniajame kampe matome pagalbinę patalpą – tualetą. Ties patalpos viduriu ir tualeto patalpoje ant grindų matosi kraujo pėdsakai ir balos. Kraujo dėmės tęsiasi iki patalpos nr. 124. patenkame į patalpą su užrašu „124“, kuri yra virtuvės patalpa ir joje matome ant žemės daug kraujo. Virtuvės patalpoje tiesiai žiūrint matome stovintį stalą su kėdėmis pilkos ir rusvos spalvos ir dešiniau gulintį apversta stalą ir vieną kėdę. Per visą patalpą matome keramikinio puodelio šviesios spalvos su oranžiniais ornamentais dūžio šukės. Įvykio vieta yra tiesiai nuo koridoriaus durų stovint prie apversto stalo nuo lango apie pusę metro . Įvykio vietoje yra paimama puoduko dūžio šukės ir supakuojamos į plastikinę pakuotę nr. 579185 ir nuo žemės paimamas, naudojant specialisto įrankį biologinio pėdsako paėmimui, paimamas biologinis kraujo pėdsakas, kuris supakuojamas į popierinį voką nr. 1122.

2024-07-22 Kitų objektų apžiūros protokolu nustatytos policijos pareigūnų įvykio vietoje nufilmuotos aplinkybės. Peržiūrėta skaitmeninė laikmena su 2024-07-07 policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašu. Fiksuojama, kad laikmena patalpinama į tarnybinį kompiuterį ir paleidžiama per programą "VLC leistuvė", kompiuterio ekrane matome užrašą PSS-20240707-114533UTC. Matome kaip policijos pareigūnai su tarnybiniu automobiliu atvyksta prie pastato ir išlipę eina į pastatą, pasitinka darbuotoja ir nuveda į patalpą, kur koridoriuje neįgaliojo vežimėlyje sėdi vyriškis ant galvos užsidėjęs laiko rankšluostį, ant kurio matosi dėmės panašios į kraujo. Patalpoje sėdi kitas vyriškis neįgaliojo vežimėlyje. Pareigūnas klausia: kas čia nutiko? Vyriškis nekalba, darbuotoja priėjusi parodo į kitą vyriškį, kuris sako: aš trenkiau, jis šoko su puoduku, aš atėmiau puoduką ir trenkiau. Pareigūnas klausia: tu trenkei tam? Vyriškis sako: jo, jo ir numušiau puoduką. Pareigūnas klausia: už ką trenkei? Vyriškis sako: kad sakiau išjunk televizorių, visą laiką. Pareigūnas klausia: tu trenkei jam iš to puodelio? Vyriškis sako: jo atėmiau puoduką trenkiau. Pareigūnas klausia: kiek kartų trenkei? Vyriškis sako: su ranka. Pareigūnas klausia: tai puoduku ar ranka trenkei? Vyras sako: ne ne puoduku, jis man čia. Pareigūnas klausia: tai tu pirmas jam trenkei? Vyras sako: kad jo, jis čia pradėjo šakotis, triukšmą kelt. Pareigūnas klausia: kurioje vietoje trenkėt? Vyriškis parodo ranka kambaryje vietą netoli radiatoriaus prie stovinčios kėdės, toliau matosi apvirtęs stalas ir kėdė. Vyriškis sako: šičia net puodukas iškrito, jis man trenkė. Po to pareigūnai vyriškį nusiveda prie tarnybinio automobilio. Vyriškis kalba: kad jis man su puoduku pirmas trenkė tai ką aš darysiu. Pareigūnas klausia: tai tu jam iš kėdės ar iš ko trenkei? Vyriškis sako: kad aš atėmiau tą puoduką. Pareigūnas sako: tai tu jam su tuo puoduku trenkei? Vyriškis sako: jo, jis man trenkė į galvą. Pareigūnas atsiveda vyriškį prie tarnybinio automobilio ir klausia: vardas, pavardė? Vyriškis sako: G. P. gim. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas klausia: dėl ko viskas įvyko? G. P. sako: pradėjo triukšmauti, sakiau išjunk televizorių, garsiai paleido, atėmiau puoduką ir dėjau į galvą ir pats prasipjoviau, trenkiau aš jam ir su ranka rodo į savo galvą. Pareigūnas klausia: vieną kartą trenkei iš puodelio? G. P. sako: jo vieną kartą iš puodelio su ranka imituoja sau į galvą smūgį, daugiau nieko nedariau. Po to pareigūnas prieina prie netoliese stovinčio skubios medicininės pagalbos automobilio, kur šalai neįgaliojo vežimėlyje sėdi vyriškis, ant kurio veido yra dėmės panašios į kraujo, šalia yra medikai. Pareigūnas vyriškio klausia: kas čia atsitiko: nieko jis nedarė, nesitikėjau. Pareigūnas klausia: dėl ko viskas tas įvyko? Vyriškis sako: kad žiūriu televizorių ir atėjęs kabinėjasi. Pareigūnas klausia: pretenzijų turėsi? Vyriškis sako: paprasčiausia ieškinį, pareiškimą rašysiu. Toliau pareigūnai atlieka reikalingus veiksmus, tuo vaizdo įrašas baigiasi, trunka 30 min., įrašo apžiūra baigta. Vaizdo įrašas įrašomas į DVD-R diską ir prijungiamas prie bylos.2024-07-22 Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrima skaitmeninė laikmena su 2024-07-07 pranešimo BPC garso įrašu, laikmena patalpinama į tarnybinį kompiuterį ir paleidžiama per programą "Medijos leistuvas". Kompiuterio ekrane matome užrašus 2024/07/07-11:38:26, girdimas BPC darbuotojo ir pranešėjo pokalbis, kuriuo pranešama, kad (duomenys neskelbtini)sumuštas asmuo, kuriam praskelta galva.

2024-07-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. G 302/2024(09), nustatyta, kad J. P. konstatuojama kirstinės žaizdos kaktoje ir kairėje plaštakoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei G. P. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Kaip matyti iš bylos įrodymų visumos, kaltinamasis G. P. sudavė puoduku nukentėjusiajam į galvos sritį, tokie veiksmai bei poveikiai nukentėjusiajam, atitinka specialisto išvada nustatytą sužalojimo atsiradimo būdą, lokalizaciją. Teismas neabejoja, kad specialisto išvadoje nurodytas sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, yra kaltinamojo veiksmų pasekmė, teismui nekyla abejonių, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių(sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšis.

BK 140 str. 1d. numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas.

Teismas neabejoja, kad savo tikslams pasiekti pasirinkdamas smurtinio pobūdžio veiksmus suduodamas kietu dūžtančiu daiktu nukentėjusiam į gyvybiškai svarbią ir pažeidžiamą kūno vietą, G. P. suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, numatė, jog padarys kūno sužalojimą ir sutrikdys sveikatą, bei to norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1d..

Nenustatytas nuoširdus gailestis, todėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančiu aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra taip pat.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nenustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nustatytą sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes.

G. P. anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), sulaukęs pensinio amžiaus, pajamos minimalios. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, įvertinęs tai, kad nukentėjusiam pasekmės trumpalaikės, jų nelikę, teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, jam turi būti skiriama minimali sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusysis J. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 900 eurų, prašo priteisti iš kaltinamojo (b.l. 42). Ieškovas ieškinį grindė patirtu skausmu, diskomfortu, nurodo, jog liko randas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais. Žmogaus sveikata yra didelė vertybė, todėl asmuo patiria išgyvenimus ją sutrikdžius. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra nedarbingas, iš esmės neturintis pajamų, apgyvendintas (duomenys neskelbtini), galimybė didesnes pajamas gauti ateityje itin ribota arba tokios nėra. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, jam buvo sutrikdyta sveikata. Teismas, nustatydamas žalos dydį atsižvelgia į tai, kad pasekmės neilgalaikės, atsirado dėl tyčinio, tačiau vienkartinio veiksmo, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas veikiant vienam asmeniui. Nėra įrodymų, kad J. P. patyrė sąlyginai didesnius besitęsiančius psichologinius išgyvenimus ir skausmus, teismo posėdžio metu vizualiai nėra matomas randas nukentėjusiojo galvos srityje. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašoma priteisti neturtinė žala, teismo vertinimu neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus, yra per didelė, teismas neturtinę žalą vertina 300 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant draudimą išvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos kontroliuojančios bausmės vykdymą žinios.

Civilinio ieškovo J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareikštą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai 300 (tris šimtus) eurų neturtinės žalos iš G. P..

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: keramikinio puodelio dūžio šukes, biologinį kraujo pėdsaką (saugomi PD prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Marijampolė)), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.