- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-09
- Bylos Nr.
- e2-115-272/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui A. P. 350,54 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, prašo priteisti iš atsakovo A. P. 350,54 Eur skolą, kurią sudaro 257,21 Eur skola ir 93,33 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.
Atsakovas neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Pagal 2008-03-22 A. P. ir pradinio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarytą Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 803743602 (toliau – Sutartis), pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktas prekes, o atsakovas įsipareigojo vykdyti Sutarties sąlygas ir laiku atsiskaityti pagal sulygtą mokėjimų grafiką (b.l. 4-5). Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl liko skolingas pradiniam kreditoriui 257,21 Eur.
2011-02-02 Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimipradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido ieškovui (b.l. 6-11).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).
CK 6.109 str. 1 d. numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas, kaip nurodyta ieškinyje, buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka, tai yra viešo paskelbimo būdu, taigi, atsakovui įteiktas ieškinys, kuriame taip pat nurodoma apie reikalavimo perleidimo sutartį. Laikytina, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovą.
Atsakovas Sutarties neįvykdė, todėl ieškovo reikalavimas dėl 257,21 Eur skolos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Sutarties 11.1.punktas nustato, kad pažeidus mokėjimų grafiką vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, Nuomininkas įsipareigoja mokėti Lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl netesybų priteisimo, nurodė, kad netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku realiai patyrė nuostolių tiek, kiek prašoma priteisti delspinigių, nėra, todėl teismas konstatuoja, kad sprendimas, kuriuo būtų patenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių priteisimo, aiškiai prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.
Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.228⁴ str. nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio (lot. pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK6.228⁴ str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK6.228⁴ str. 2 d. įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.
Sutarties 11.1. punkte numatytos netesybos, mokamoskiekvieną dieną, sudaro net 73 procentus per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovo kaip vartotojo teises ir teisėtus interesus CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 p. ir 6.228⁴ str. 3 d. prasme.
Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais darytina išvada, kad tokios netesybos yra aiškiai per didelės, todėl siekiant apsaugoti atsakovo kaip vartotojo interesus ieškovo reikalavimas dėl delspinigių (baudos) priteisimo negali būti tenkintinas visa apimtimi, taigi priteistini delspinigiai mažintini.
2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad šalys Sutartį sudarė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Tačiau teismas konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl įvertinus byloje esančius duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.
Iš byloje esančių duomenų (b.l. 3) matyti, kad pagal Sutarties 11.1. punktą skaičiuojant 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų piniginių sumų už kiekvieną uždelstą dieną jų suma sudaro 93,33 Eur, kurią ieškovas ir prašo priteisti. Sumažinus delspinigių dydį iki 0,05 procento, iš atsakovo ieškovui priteistina 23,33 Eur delspinigių.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t.y. 12,00 Eur (15,00 Eur x 80,03 proc.) bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis).
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 1,33 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasisLietuvos RespublikosCPK 5, 79, 88, 93, 96, 98 str., 142 str. 4 d., 262, 270 str., 279 str. 2 d., 285-288 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą, iš A. P. 280,54 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 280,54 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016-11-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.