Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-362/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-28
Bylos Nr.
1A-362/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Viktoras Kažys, Kęstutis Jucys (pran.)
Nuteistasis
K. B.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-362/2010Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. ( S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų: Viktoro Kažio, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,nuteistajam K. B.,gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo K. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad XXXX m. rugpjūčio XX d., apie XX val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) kaime esančiame sąvartyne, (duomenys neskelbtini) rajone, konflikto dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų su I. M. (I. M.) metu tyčia, ne mažiau kaip šešis kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam į kaklą, nugarą ir krūtinę, taip padarė jam pjautinius nekiauryminius kairės ausies ir kaklo, kaklo kairės pusės, nugaros kairės pusės, krūtinės kairės pusės sužalojimus, durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su širdies kairiojo skilvelio pažeidimu, lydimu kraujo susikaupimu širdplėvėje bei širdies tamponados krauju, dėl ko nukentėjusysis mirė.

Šalies argumentai

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės: nuteistojo K. B. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jam paskirti penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas K. B. nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį motyvavo tuo, jog atsižvelgus į sužalojimų pobūdį ir sunkumą, visiškai tikėtina, kad jie galėjo gautis ir kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, todėl nukentėjusiajam I. M. padaryti šeši sužalojimai negali būti vertinami kaip daugybiniai kūno sužalojimai padaryti itin žiauriai. Panevėžio apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad K. B. padarė kirstines muštines žaizdas kaktoje ir dešinio smilkinio srityje, kurie, kaip nustatyta teismo medicinos specialisto išvadoje, padaryti po nukentėjusiojo mirties, ir nuteistasis suvokė, kad nukentėjusysis yra miręs, todėl visos abejonės, nesant galimybės jas pašalinti, traktuojamos nuteistojo naudai. Be to specialisto išvada nustatyta, kad poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje galėjo būti padarytos paveikiant kietu buku daiktu, galimai įspiriant ar panašiai, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad šiuos sužalojimus padarė būtent nuteistasis.

Prokuroro nuomone, tokia teismo išvada yra klaidinga, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 17 punkte nurodyta, kad veiksmai su lavonu, kai kaltininkas suvokia, jog nukentėjusysis yra miręs, negali būti vertinami kaip nužudymo tąsa. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis suvokė, jog daro pomirtinius sužalojimus. Prokuroro nuomone, nusikaltimo padarymo būdas, panaudoti įrankiai, nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų lokalizacija ir skaičius neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir to siekė, todėl nesvarbu nuo kurio sužalojimo nukentėjusysis I. M. mirė.

Šalies argumentai

Prokuroras skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas nuosprendyje K. B. iš kaltinimo nepagrįstai pašalino du spyrius, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytos kraujosruvos juosmens srityje, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad šiuos sužalojimus padarė būtent nuteistasis. Prokuroras pažymi, kad nė vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad prieš įvykį I. M. buvo sužalotas, o specialisto išvadoje konstatuota nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti neužilgo iki mirties. Prokuroro nuomone, atsižvelgus į aukščiau nurodytus motyvus, K. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Prokuroras skunde taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 30 punktą nurodyta, kad skiriant bausmes pagal BK 129 straipsnį, teismai turi atsižvelgti į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis neatstatomus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Jei byloje yra vien sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnyje arba nužudymas kvalifikuojamas pagal kelis BK 129 straipsnio 2 dalies punktus, skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų būti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Panevėžio apygardos teismas K. B. nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį ne tik tinkamai neįvertino aukščiau nurodytų aplinkybių, bet ir neatsižvelgė į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Teismų praktikoje didesnio pavojingumo laipsnio nužudymas paprastai laikomas toks nužudymas, kuris padaromas tiesiogine tyčia, intensyviai naudojant smurtą prieš nukentėjusįjį, dėl menkavertės priežasties. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 2 dalį, todėl paskyrė per švelnią laisvės atėmimo bausmę. Todėl, pasak prokuroro, K. B. turėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė didesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, nes nukentėjusiojo I. M. (įvardija jį kaip J.) nenužudė. Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo neišsamiai, todėl jį nuteisė neteisingai. Prašo atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir atlikti įrodymų tyrimą.

Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo atlikti kraujo tyrimai, kurie patvirtintų alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų kiekį jo kraujyje, todėl jį kažkas galėjo apnuodyti, nes visiškai neatsimena įvykio aplinkybių. Teigia, kad pareigūnai jį nuvežė į įvykio vietą, kur jis patvirtino, jog dūrė peiliu I. M. Tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo kūnas buvo rastas dvidešimt metrų atstumu nuo tos vietos, kur jie gėrė. Be to, vietoje, kur jie gėrė taip pat buvo daug kraujo, tačiau to niekas netyrė. Pasak apelianto, jei jis nužudė nukentėjusįjį, tai kaip jo lavonas galėjo atsirasti kitoje vietoje, o jeigu jis tempė kūną, tai kodėl ant jo rūbų nebuvo rasta kraujo dėmių. Apeliantas taip pat pažymi, kad jei jis būtų nužudęs I. M., tai jo lavoną būtų paslėpęs, o nužudymo įrankių tikrai nebūtų parsivežęs į namus.

Apeliantas akcentuoja tai, kad ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti liudytojai su kuriais apeliantas dirbo (duomenys neskelbtini) sąvartyne, taip pat nebuvo apklausta liudytoja, kuri ikiteisminio tyrimo pareigūnams parodė vietą, kurioje gulėjo lavonas bei vietą, kur buvo girtaujama.

Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai Z. J. K. bei jo žmona A. B. davė išgalvotus, melagingus bei realybės neatitinkančius parodymus. Liudytojas Z. J. K. neteisingai parodė, kad jis (nuteistasis) anksčiau buvo sumušęs J. (I. M.) už tai, kad nukentėjusysis gulėjo su jo (nuteistojo) žmona. Apelianto nuomone, žmona jį taip pat apkalba arba ją kažkas primokė taip kalbėti, už tai galbūt jai sumokėjo. Pažymi, kad jis sodo kaimynui neva sakė, jog nužudė savo žmoną A. B. Tai, anot apelianto, yra nesąmonė ir įrodo, kad tuo metu jis galėjo būti kažkuo apnuodytas.

Nuteistasis skunde pažymi, kad nusikaltimo įrankiai, kurie buvo paimti iš įvykio vietos, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nufotografuoti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jam iš 7-10 metrų atstumo parodė peilį ir paklausė, ar tai jo peilis. Tačiau iš toli jis peilį sunkiai matė, jis (peilis) buvo labai sulankstytas, tai patvirtino ir liudytoja, kuri teisme pažymėjo, kad peilis nebuvo taip sulankstytas, kai jį perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Teigia, kad kirvukas taip pat jam nepriklauso, taip sakė ir teisme.

Šalies argumentai

K. B. skunde nurodo, kad ikiteisminiame tyrime pirmą kartą jį apklausė nedalyvaujant gynėjui. Šios apklausos metu parodė, jog prisimena tik tiek, kad kartu su žmona, ryte, apie 9 val. išvažiavo iš sodo „XXXX“ dirbti į (duomenys neskelbtini) sąvartyną. Pusiaukelėje užsuko pas J. (I. M.), kuris pavaišino alumi, vėliau visi gėrė sąvartyne. Po to I. M. davė 15 Lt ir paprašė nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės nupirkti alaus, vėliau, grįžus iš parduotuvės, toliau visi girtavo. Teigia, kad neprisimena, kada jo žmona A. B. išvažiavo į namus. Prisimena, kad jis su I. M. susipyko, nukentėjusysis jam trenkė kumščiu į veidą, o jis dūrė peiliu J. (I. M.) ir nuėjo. Pasak apelianto, tolimesnių įvykio aplinkybių nebeprisimena, teigia, kad galbūt į alų buvo pridėta nuodų ar kitokių atmintį slopinančių medžiagų.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad vežant jį papildomai apklausti į Panevėžio rajono policijos komisariatą iš pareigūnų sužinojo, jog jis nužudė I. M., o policijos pareigūnus iškvietė žmona A. B. Teigia, kad dėl tokio žmonos poelgio labai supyko, jam aptemo sąmonė, todėl jis davė išgalvotus parodymus.

Šalies argumentai

K. B. prašo atsižvelgti į tai, kad jeigu jis buvo toks neblaivus, kas nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, o ne apnuodytas nenustatytomis psichotropinėmis ar kitomis medžiagomis, kodėl jis visiškai neatsimena įvykio aplinkybių bei kaip galėjo dviračiu važiuoti apie 7,5 kilometrus ir nuo jo nenugriūti, nesusižaloti ar neužmigti, o grįžęs namo viską papasakoti žmonai, jog jis neva nužudė I. M.

Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad po sulaikymo jam labai smarkiai nusilpo regėjimas, pasak apelianto, tai galėjo atsirasti dėl to, kad jis buvo apnuodytas nenustatytomis nuodingomis medžiagomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis gėrė raminamuosius vaistus, buvo nestabilios psichikos, piktas, o jis (apeliantas) nėra konfliktiška asmenybė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis K. B. ir jo gynėjas prašo skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, ar nuteistasis turi psichinių, psichologinių sutrikimų, ar nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apnuodytas tam tikromis medžiagomis, todėl buvo praradęs atmintį ir apkalbėjo save.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. ir jo gynėjo prašymas skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos ekspertizę tenkinamas iš dalies.

Panevėžio apygardos teismas teisiamojo posėdžio metu nutarė teismo psichiatrinės ekspertizės K. B. neskirti, kadangi byloje nėra duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl K. B. psichinės būsenos (t. 2, b. l. 96). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu specialistas Virginijus Diktanas susipažinęs su pateikta bylos medžiaga bei K. B. medicinine dokumentacija pateikė 2009 m. rugsėjo 23 d. Nr. XX XXX-XX specialisto išvadą, kurioje pažymėjo, kad K. B. psichiškai sveikas ir skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nėra tikslinga (t. 2, b. l. 30).

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis K. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų su I. M. tyčia, ne mažiau kaip šešis kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam į kaklą, nugarą ir krūtinę. Iš nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad įvykio dieną buvo girtaujama. K. B. 2009 m. rugpjūčio 18 d. apklausos metu duodamas parodymus prisipažino, kad dūrė peiliu I. M. į krūtinę po to, kai nukentėjusysis jam trenkė į nosį. Taip pat pažymėjo, kad vėliau grįžo į tą vietą kur buvo girtaujama, susirinko krepšį su įrankiais ir dviračiu išvažiavo į namus. Kaip grįžo į namus ir kaip buvo sulaikytas neprisimena, nes buvo labai girtas. Ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad alkoholį vartojo beveik kiekvieną dieną (dažniausiai geria alų), kažkuriuo metu galbūt prarado atmintį, nes nuo didelio alkoholio kiekio ir anksčiau taip yra jam buvę (t. 1, b. l. 138-139, 114). 2009 m. rugsėjo 30 d. K. B. parodymų patikrinimo vietoje nurodė, kurioje vietoje nužudė nukentėjusįjį I. M. (t. 1, b. l. 143). 2010 m. kovo 8 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu, K. B. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad prisimena tik kaip įvykio dieną girtavo, tačiau tolimesnių įvykio aplinkybių visiškai neprisimena, nes pasak apelianto, galbūt į alų buvo pridėta psichotropinių vaistų, nuodų ar kitokių atmintį slopinančių medžiagų (t. 2, b. l. 4-5). Tokią poziciją nuteistasis K. B. išsakė pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu duodamas pirminius parodymus ir prisipažindamas, jog nužudė I. M., save apkalbėjo (t. 2, b. l. 90, 98, 124).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir spręsdama nuteistojo K. B. kaltės klausimą, vienareikšmiškai negali atsakyti, kokios psichinės būsenos buvo nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu, ir įvertinti, kokią įtaką ši būsena padarė jo elgesiui. Abejonės dėl K. B. psichinės būsenos, turinčios įtakos jo veiksmų suvokimui ir galimybei juos valdyti, sustiprina tvirtinimas, kad dėl per daug išgerto alkoholio kiekio jis galėjo nesuvokti daromų veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Atkreipiamas dėmesys, kad nors ikiteisminio tyrimo metu specialistas pateikė išvadą, jog K. B. netikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, tačiau ši išvada nėra pakankamai išsami ir pagrįsta, nepašalina abejonių dėl nuteistojo psichinės būsenos nusikalimo padarymo metu, taip pat gebėjimą atkurti iš atminties aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas teisingus parodymus. Pažymima, kad šioje byloje siekiant pilnai, objektyviai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą byloje, apeliacinės instancijos teismas privalo imtis visų priemonių, kad būtų pašalintos kylančios abejonės.

Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant patikrinti nuteistojo K. B. psichinę būseną nusikaltimo padarymo metu bei nustatyti, ar nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas patologinio girtumo būsenos, kas galimai turėjo įtakos jo veiksmų suvokimui ir galimybei juos valdyti, reikalingos specialios žinios, todėl skirtina ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos, narkologijos ekspertizė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 208, 209, 286, 287 straipsniais, 324 straipsnio 6 dalimi,

nuta r i a:

Skirti šioje byloje ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, narkologijos ekspertizę, kurią pavesti atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikiniam teismo psichiatrijos skyriui (Kojelavičiaus g. 121, LT-11106, Vilnius).

Ekspertams pavesti atsakyti į šiuos klausimus:

1. Ar K. B. nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu serga kokia nors psichine liga ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu? Jei taip, tai kokia ir koks ligos pobūdis?

2. Ar K. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo ir dabar gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti?

3. Ar K. B. atsižvelgiant į jo psichinę būseną, asmenybės ypatumus, gali teisingai atkurti iš atminties ir suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie tai teisingus parodymus teismo posėdyje?

4. Ar atsižvelgiant į K. B. psichikos ypatumus, jis galėjo save apkalbėti?

5. Ar K. B. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas patologinio girtumo būsenos?

6. Ar K. B. reikalingas priverstinis medicininio pobūdžio priemonių taikymas, ar kitoks gydymas?

Ekspertams pateikti šią nutartį ir baudžiamąją bylą Nr. 1A-362/2010 (II tomai).

Byloje skelbti pertrauką, iki bus atlikta ši ekspertizė.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis JucysTeisėjai Viktoras KažysAloyzas Kruopys