- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-25
- Bylos Nr.
- A-556-383-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Artimiausias talkininkas“
- Trečiasis asmuo
- G. J.
- Advokatai
- Saulius Zališauskas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Artimiausias talkininkas“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. J. personalinei įmonei ,,Magma“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Artimiausias talkininkas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Artimiausias talkininkas“) skundu (b. l. 10-13), kurį patikslino (b. l. 2-6), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2008 m. sausio 23 d. rašto Nr. A33-423-(4.15) „Dėl Pašilių žvyro telkinio planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“ dalį, kurioje išdėstytos nemotyvuotos ir atsakovo kompetencijai nepriskirtinos išvados.
Pareiškėjas nurodė, kad rengiant Pašilių žvyro telkinio planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (toliau – ir Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita), atlikus nustatytas procedūras, gauta aiški, bet nevienareikšmė visuomenės nuomonė dėl minėtos ataskaitos ir dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos. Viena visuomenės dalis minėtiems dokumentams pritarė, kita – ne, tačiau, pareiškėjo teigimu, į visas motyvuotas visuomenės atstovų pastabas bei pasiūlymus Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pateikti išsamūs atsakymai. Pažymėjo, kad žvyro telkinio sanitarinės apsaugos zonos nustatymas bei Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita grindžiama ne visuomenės nuomone, o atliktais poveikio visuomenės sveikatai rodiklių skaičiavimais, kurie lyginami su higienos normomis gyvenamajai aplinkai. Būtent tokie veiksmai buvo atlikti ir jų rezultatai pateikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje. Todėl atsakovo išvada, kad yra neaiški visuomenės nuomonė, yra nemotyvuota ir peržengia atsakovo kompetencijos ribas, nes sanitarinės apsaugos zonos nustatomos pagal atliktus poveikio visuomenės sveikatai rodiklių skaičiavimus, kurie lyginami su higienos normomis gyvenamajai aplinkai ir tai kontroliuoja Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Pažymėjo, kad ne atsakovo, o Vilniaus visuomenės sveikatos centro kompetencijai priskirta kontroliuoti, ar 2004 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-511 patvirtintos procedūros yra atliktos ir ar jos atliktos tinkamai. Nurodė, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita nėra Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai tapatus dokumentas. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą pagal savo kompetenciją nagrinėja Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Šiais klausimais teikti tam tikras išvadas atsakovas neturi kompetencijos. Pažymėjo, kad, dalyvaudami Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymo procese, visuomenės atstovai, visų pirma, vertino planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai bei jų sveikatai, o tokia planuojama ūkinė veikla yra žvyro karjerų veikla, todėl, pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad pasisakydami dėl žvyro karjerų atidarymo, visuomenės atstovai pirmiausiai pritarė ir pačiai Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai, kurios objektu ir buvo karjerų veiklos galimas poveikis aplinkai bei jų sveikatai. Atsakovo pastaba, kad rengiant Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą turi būti atsižvelgiama į gyventojų prašymus dėl nuosavybės atkūrimo, negali būti pareiškėjo įgyvendinta, nes poveikio aplinkai dokumentų rengėjas ar užsakovas nesprendžia nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 36-37) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo nuomone, nebuvo atliktos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo taisyklių II skyriaus 13 punkte ir IV skyriaus 38 ir 39 punktuose poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos derinimo ir tvirtinimo procedūros, todėl ataskaitos rengėjas ne visai įvykdė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pagal 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-586 patvirtintas Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles smėlio ir žvyro karjerams nustatyta 300 m sanitarinė apsaugos zona. Ataskaitos rengėjas nustatė daug mažesnę sanitarinę apsaugos zoną, todėl atliko poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kurį turėjo suderinti su Visuomenės sveikatos centru. Vilniaus visuomenės sveikatos centrui nepritarus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai, iš esmės keisis ataskaitos rengėjo parengta ataskaita, nes, atsakovo nuomone, laikantis minėto įsakymo reikalavimų, turės būti nustatyta 300 m sanitarinė apsaugos zona. Pažymėjo, kad iš pateikto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymo su visuomene protokolo matyti, kad nė vienas iš dalyvavusių svarstyme visuomenės atstovų nepritarė minėtai ataskaitai. Atsakovas gavo tik pritarimus karjerui įrengti. Nurodė, kad Vilniaus r., Riešės sen., Pašilių, Gegliškių, Paežerių, Raudondvario, Didžiosios Riešės k., taip pat Širvintų r. ir Vilniaus m. gyventojai prieštarauja Pašilių žvyro karjero atidarymo planams ir atsakovas negali neatsižvelgti į minėtų savivaldybių gyventojų nuomonę.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu (b. l. 47 – 51) pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008 m. sausio 23 d. raštą Nr. Nr. A33-423-(4.15) „Dėl Pašilių žvyro telkinio planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“ ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti Pašilių žvyro telkinio planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos derinimo klausimą. Teismas priteisė pareiškėjo UAB „Artimiausias talkininkas“ naudai iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 100 Lt.
Teismas konstatavo, kad byloje turi būti sprendžiamas ginčas, ar Vilniaus rajono savivaldybės administracija pagrįstai atsisakė derinti pareiškėjo pateiktą Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, remdamasi 2008 m. sausio 23 d. rašte Nr. A33-423-(4.15) pateiktomis išvadomis. Teismas iš skundžiamo rašto nustatė, kad pastabos, dėl kurių buvo atsisakyta derinti Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, pateiktos ne tik dėl Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, bet ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos. Teismas pažymėjo, kad Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir Poveikio visuomenės sveikatai ataskaita gali būti laikomi arba vienu dokumentu arba atskirais dokumentais. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 6.1 punktas. Poveikio aplinkai vertinimo ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos nagrinėjamu atveju laikytinos atskirais dokumentais. Tai patvirtina ataskaitose nurodyti skirtingi užsakovai, be to, abi ataskaitas rengė skirtingi subjektai. Teismas vadovavosi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-511 patvirtintų Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimo taisyklių (toliau – ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo taisyklės) I skyriaus 4.1 punktu, II skyriaus 5 punktu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas privalo įrengti planuojamo žvyro karjero sanitarines apsaugos zonas. Dėl šios priežasties buvo parengta Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita. Teismas taip pat vadovavosi Taisyklių IV skyriaus 34, 37, 38, 39 punktais, Taisyklių II skyriaus 6 punktu. Teismas nustatė, kad pareiškėjo planuojama vykdyti ūkinė veikla yra vienos apskrities teritorijoje (Vilniaus), todėl parengta Poveikio visuomenės sveikatai ataskaita privalėjo būti pateikta Vilniaus visuomenės sveikatos centrui. Teismas nurodė, kad iš paminėtų Taisyklių nuostatų matyti, jog jokioje Poveikio visuomenės sveikatai ataskaitos rengimo proceso stadijoje savivaldybės nedalyvauja ir joms nėra suteikta kompetencija spręsti dėl pateiktų Poveikio visuomenės sveikatai ataskaitų pagrįstumo ir kontroliuoti, ar buvo laikomasi visų Taisyklių nuostatų, rengiant minėtas ataskaitas. Dėl paminėtų priežasčių atsakovas, atsisakydamas derinti pareiškėjo pateiktą Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, pateikdamas pastabas dėl kitos - Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos, peržengė jam suteiktos kompetencijos ribas ir 2008 m. sausio 23 d. rašte Nr. A33-423-(4.15) nepagrįstai nurodė Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos trūkumus. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimai nepriklauso pareiškėjo kompetencijai (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2007-07-05 redakcija Nr. VIII-359) 17 str.). Teismas konstatavo, kad visuomenės dalyvavimo Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų vertinimo procese tvarką nustato 2005 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-370 patvirtintas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Teismas vadovavosi Aprašo IV skyriaus 31 punktu. Teismas nurodė, kad iš byloje pateikto 2007 m. lapkričio 19 d. viešojo svarstymo Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos protokolo negalima nustatyti, kad Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai vienbalsiai nepritarta. Tačiau byloje pateiktame suinteresuotų visuomenės atstovų kreipimesi į įvairias valstybines institucijas nurodyta, jog vienbalsiai pritarta iš esmės nepritarti Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir nutarta, kad ją reikia iš esmės taisyti ir pateikti suinteresuotos visuomenės motyvuoti pasiūlymai. Remiantis Aprašo IV skyriaus 33 punktu, užsakovas ar poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dokumentų rengėjas pagal nustatytą formą turi parengti argumentuotą suinteresuotos visuomenės motyvuotų pasiūlymų įvertinimą ir raštu atsakyti motyvuotus pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams, kaip įvertinti jų pasiūlymai. Teismas atkreipė dėmesį, kad suinteresuotos visuomenės atstovai savo pastabas adresavo įvairioms valstybinėms institucijoms, bet ne pareiškėjui. Todėl pareigos į jas atsižvelgti ir į jas atsakyti pareiškėjas neturėjo. Teismas, vadovaudamasis Aprašo IV skyriaus 34 punktu, padarė išvadą, jog pareiškėjas privalėjo atsižvelgti į suinteresuotų asmenų pasiūlymus ir atitinkamai pakoreguoti ataskaitą tačiau tik tuomet, jeigu tokie pasiūlymai jam nustatyta tvarka būtų buvę pateikti. Kadangi viešo svarstymo metu ar nustatytu terminu po jo pareiškėjui nustatyta tvarka nebuvo pateiktos rašytinės pastabos, todėl pareiškėjas galėjo pateikti Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai derinimui. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 100 Lt žyminį mokestį.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 55–57) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių.
2. Pagal 1995 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 451 „Dėl vietos savivaldos institucijoms įstatymais nedeleguotų funkcijų perdavimo apskričių valdytojams“ žemės reformos vykdymo ir žemėtvarkos klausimai nuo 1995 m. balandžio 15 d. perduoti spręsti apskričių administracijoms, todėl, atsakovo manymu, ataskaitos rengėjas ar užsakovas, sutikdamas su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 10 d. rašte Nr. A33-2956-(4.15) nurodytu reikalavimu, privalėjo kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją gauti atitinkamą informaciją ir ją įvertinti. Priešingu atveju, nesutikdamas su raštu, pareiškėjas 2006 m. spalio 10 d. savivaldybės sutikimą su pastabomis turėjo skųsti teismui, minėtą raštą panaikinti visą arba iš dalies arba gauti besąlygišką savivaldybės administracijos pritarimą.
3. Kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 10 d. raštas Nr. A33-2956-(4.15) yra galiojantis ir nepanaikintas, todėl nėra pagrindo naikinti 2008 m. sausio 23 d. raštą, kuriame personalinei įmonei „Magma“ yra primenama apie neišspręstą iš esmės klausimą.
4. Aprašo IV skyriaus 31 punkte numatyta, jog suinteresuota visuomenė per 10 darbo dienų po viešo visuomenės supažindinimo su Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita turi teisę pateikti užsakovui ar poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dokumentų rengėjui motyvuotus pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo. Byloje pateiktame suinteresuotų visuomenes atstovų kreipimesi į įvairias valstybines institucijas nurodyta, jog vienbalsiai pritarta iš esmės nepritarti Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir nutarta, kad ją iš esmės reikia taisyti ir yra pateikti suinteresuotos visuomenės motyvuoti pasiūlymai. Teismas nepagrįstai nustatė, jog suinteresuotos visuomenės atstovai savo pastabas adresavo įvairioms valstybinėms institucijoms, bet ne pareiškėjui ir pareigos į jas atsižvelgti ir į jas atsakyti pareiškėjas neturėjo.
5. Atsakovo manymu, visuomenės pasiūlymai dėl ataskaitos koregavimo ataskaitos rengėjui buvo pateikti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pastarasis šių pasiūlymų nevertino, nepateikė nustatytos formos argumentuotos suinteresuotų visuomenės pasiūlymų įvertinimo, apsiribojo tik komentarais.
6. Atsakovas cituoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 8 punktą, 6 straipsnio 4 dalį. Atsakovo manymu, visuomenės atstovai teisėtai ir pagrįstai informavo kitus poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dėl galimų pažeidimų nustatant, apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, o savivaldybė, vadovaudamasi pateiktais argumentais, pateikė neigiamą išvadą dėl ataskaitos derinimo.
7. Atsakovo manymu, į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti suinteresuotos visuomenės atstovai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 66-68) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neatribojo dviejų skirtingų dokumentų – Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos ir Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, kurios, kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismas, yra skirtingi dokumentai. Atsakovas gali pasisakyti tik dėl Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir tik dėl tų jos dalių, kurios pagal reguliavimo sritį priskirtos savivaldos vykdomosioms institucijoms, kaip tai nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Prie tokių, atsakovo kompetencijai nepriskirtinų klausimų, yra ir piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas. Teismas išsprendė klausimą iš esmės, ne formaliai, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir iškeldamas turinio viršenybės prieš formą principą, kuris įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje ir administracinių bylų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A146-270/2008, Nr. A2-2268/2006). Atsakovo prašymas į bylos nagrinėjimą įtraukti suinteresuotos visuomenės atstovus grubiai pažeidžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą normą, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas skunde dėsto aplinkybes, kurios iš viso nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas neįsigilino į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnį, kuris nustato poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių funkcijas. Minėto įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta poveikio aplinkai vertinimo subjektų atsakomybė, kur pabrėžiama, kad subjektas atsako už savo kompetencijos ribose padarytas išvadas ir sprendimus. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog suinteresuotos visuomenės atstovai būtų pareiškę savo pasiūlymus būtent pareiškėjui, t. y. UAB „Artimiausias talkininkas“, o ne rengėjui, t. y. personalinei įmonei „Magma“, todėl visiškai pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neturi pareigos atsakyti į tai, ko negavo. Antra vertus, ne atsakovas, o būtent atsakinga institucija, šiuo atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą motyvuotus suinteresuotos visuomenės prašymu. Atsakovo kompetencijos ribas aiškiai nustato Vietos savivaldos įstatymas (konkrečiai antrasis įstatymo skirsnis), todėl vertindamas poveikį aplinkai (teikdamas išvadas) turėtų jomis vadovautis, o nesiimti suinteresuotos visuomenės atstovų „advokato“ vaidmens. Tik tokiu būdu bus įgyvendinti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai, įskaitant nepiktnaudžiavimo valdžia principą, kuris nustato, kad ir viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008 m. sausio 23 d. rašto Nr. A33-423-(4.15) (b. l. 15), kuriuo atsakovas atsisakė derinti pareiškėjo užsakymu parengtą Pašilių žvyro telkinio planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.
Teisinius santykius, susijusius su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimu, ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-258 redakcija; toliau – ir Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas), kurio 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektais laikomos valstybės ir savivaldybės institucijos, nagrinėjančios poveikio vertinimo programas bei ataskaitas ir pagal savo kompetenciją teikiančios išvadas. Tai valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ūkio plėtrą ir žemės ūkio plėtrą, ir savivaldybės institucijos (Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal savo kompetenciją nagrinėja programas bei ataskaitas ir teikia išvadas dėl programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių (Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 str. 4 d.).
Poveikio aplinkai vertinimo subjektų (nagrinėjamu atveju – ir atsakovo) teises ir pareigas tikrinant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas numato Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnis, be kita ko nustatantis, kad gavę poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pagal motyvuotus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus patikslintą ataskaitą poveikio aplinkai vertinimo subjektai patikrina, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti jų kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai (Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 str. 3 d.) bei pateikia savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 str. 4 d.). Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams, kurie, išnagrinėję ataskaitą, rengėjui pateikia motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių (Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 str. 5 d.). Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai įstatymų nustatyta tvarka atsako už Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatų vykdymą, teisingos informacijos pateikimą ir pagal savo kompetenciją padarytas išvadas ir sprendimus (Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 14 str.).
Iš paminėtų įstatymo nuostatų yra aiškiai matyti, jog poveikio aplinkai vertinimo subjektai poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą turi teisę tikrinti tik ta apimtimi, kiek tai yra susiję su jų kompetencijai priklausančiais ir programoje numatytais klausimais.
Nagrinėjamu atveju, atsakovas be kita ko atsisakė derinti Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą motyvuodamas aplinkybe, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas nevykdė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 10 d. rašto Nr. 433-2956-(4.15) „Dėl Poveikio aplinkai vertinimo programos“ (II priedas, b. l. 185), kuriuo (su pastabomis) buvo pritarta Pašilių žvyro telkinio poveikio aplinkai vertinimo programai, 3 punktą, nustatantį pareigą atsižvelgti į gyventojų prašymus dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo. Šią pareigą Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjui iš esmės nustatė ir atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas – 2006 m. spalio 25 d. raštu Nr. 1.7-2913 „Dėl Pašilių žvyro telkinio naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programos“ (II priedas, b. l. 182) tvirtindama parengtą Pašilių žvyro telkinio naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programą bei nurodydama parengti Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Pirmosios instancijos teismas atsakovo sprendimą nederinti pateikto Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą dėl minėtų reikalavimų nevykdymo pripažino neteisėtu, iš esmės motyvuodamas aplinkybe, jog pareiškėjo kompetencijai nepriklauso spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl minėtą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos reikalavimą galėtų įvykdyti tik tuo atveju, jei jam būtų pateikta informacija apie paduotus prašymus atkurti nuosavybės teises pareiškėjo planuojamos vykdyti ūkinės veiklos teritorijoje (b. l. 50). Atsakovas, nesutikdamas su šia teismo išvada, apeliaciniame skunde (b. l. 54–57) nurodo, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas (užsakovas), siekdamas įvykdyti minėtą reikalavimą, turėjo kreiptis į minėta informacija disponuojančias kompetentingas institucijas ir ją įvertinti, arba teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti atsakovo 2006 m. spalio 10 d. raštą, kuriame minėtas reikalavimas įtvirtintas.
Kaip jau buvo minėta, įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė poveikio aplinkai vertinimo subjektų teisės teikti išvadas dėl Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ribas – teikti išvadas tik dėl subjekto kompetencijai priklausančių klausimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi piliečių prašymus nagrinėja ir sprendimus dėl nuosavybės teises į žemę atkūrimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. apskrities viršininkas, o ne vietos savivaldos institucijos.
Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007) pripažįstama, kad viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar jo dalies teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip, kaip nėra leidžiama.
Kadangi administracinis aktas (ar jo dalis), priimtas viešojo administravimo subjektui viršijus savo įstatyminės kompetencijos ribas (lot. – ultra vires), yra besąlygiškai neteisėtas ir naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 2 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamo atsakovo sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta derinti Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą motyvuojant aplinkybe, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas neatsižvelgė į gyventojų prašymus dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo ir jų nevertino.
Šios išvados nepaneigia ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas neskundė minėto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 10 d. rašto, kurio 3 punkte ir buvo įtvirtintas reikalavimas rengiant Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą „atsižvelgti į gyventojų prašymus dėl žemės nuosavybės atkūrimo“. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos derinimo, todėl vien ta aplinkybė, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese nebuvo skundžiama atsakovo išvada dėl Poveikio aplinkai vertinimo programos, savaime neužkerta kelio skųsti vėlesnius šiame procese kompetentingų institucijų priimtus administracinius aktus. Pažymėtina ir tai, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso objektas, vadovaujantis Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Taigi, juo nesiekiama spręsti klausimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, šis klausimas nepatenka ir į šio proceso tikslus – nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai, sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems aukščiau išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti bei nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 str. 1 d.).
V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog būtent skundo dalykas ir pagrindas iš esmės apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1832/2005; 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-747/2007; 2009 m. vasario 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-66/2009). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, jo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Kaip matyti iš skundžiamo atsakovo rašto, atsisakymą suderinti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą Vilniaus rajono savivaldybės administracija taip pat motyvavo aplinkybe, jog pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neatliko Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos (I priedas, b. l. 103–148; toliau – ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita) derinimo ir tvirtinimo procedūrų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą atsakovo sprendimą šioje dalyje panaikino, motyvuodamas aplinkybe, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija neturėjo kompetencijos vertinti ir teikti išvadą dėl Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos, be to nurodė, jog nagrinėjamu atveju Poveikio aplinkai vertinimo ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos laikytinos atskirais dokumentais (b. l. 48–49).
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-511, vadovaujantis jų 3 punktu, taikomos tik planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro arba, kai atlikus atranką pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimus nustatoma, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, bet vykdant veiklą galimas poveikis visuomenės sveikatai. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-50, nustatyta, kad sąrašas netaikomas, kai poveikis visuomenės sveikatai vertinamas pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą.
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo planuojama vykdyti ūkinė veikla atitinka Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo ,‚Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas“ 2.4 punkte nurodytą veiklą, minėti poįstatyminiai aktai vertinant pareiškėjo planuojamos vykdyti veiklos poveikį visuomenės sveikatai negalėjo būti taikomi. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog skundžiamu raštu atsakovas nepagrįstai atsisakymą derinti pateiktą Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą motyvavo aplinkybe, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas neįvykdė Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo taisyklių 13, 38 ir 39 punktų reikalavimų.
Poveikio aplinkai vertinimas be kita ko atliekamas siekiant nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 str.). Vadovaujantis Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje be kita ko privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai bei pateikta informacija apie galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai. Tai, kad Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje turi būti pateikiama informacija dėl galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, nustatyta ir Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636, 10.3.4 punkte.
Pareiškėjo užsakymu parengtos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos skyriuje „Visuomenės sveikata“ (II priedas, b. l.72–73) nėra pateikiama informacija apie planuojamos ūkinės veiklos tiesioginį ir netiesioginį poveikį visuomenės sveikatai, tačiau pateikiama nuoroda į Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimų centro parengtą Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau apžvelgtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog minėta Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, laikytina ne atskiru dokumentu, bet sudedamąja pareiškėjo užsakymu parengtos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalimi, nepriklausomai nuo to, kad šias dvi ataskaitas rengė skirtingi subjektai.
Pastarosios išvados nepaneigia pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo nurodoma Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 (toliau – ir Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo taisyklės), 6.1 punkte įtvirtinta nuostata, kad sanitarinių apsaugos zonų ribos nustatomos, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, sanitarinių apsaugos zonų tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis.
Kadangi Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo taisyklių tikslas, vadovaujantis jų 1 punktu, ne reglamentuoti planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, bet saugių gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką bei šių zonų režimo reikalavimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, minėta poįstatyminio akto nuostata nagrinėjamos bylos kontekste turi būti aiškinama atsižvelgiant į poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo procesą reglamentuojančius teisės aktus. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tam tikrais atvejais, kai nėra atliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 2 d.), vadovaujantis Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo taisyklių 3 ir 4 punktais, privalo būti atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, ir šio vertinimo metu parengta ataskaita laikytina atskiru dokumentu. Be to, sisteminė Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, poveikio visuomenės sveikatai ataskaita, jeigu informacija apie planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai nėra pateikiama poveikio aplinkai ataskaitoje, yra laikytina poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis.
Vadovaujantis Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal motyvuotus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pateikia patikslintą ataskaitą poveikio aplinkai vertinimo subjektams (Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 str. 3 d.).
Iš šių nuostatų yra aiškiai matyti, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), prieš kreipdamasis į poveikio aplinkai vertinimo subjektus, privalo teisės aktų nustatyta tvarka supažindinti visuomenę su parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektas, nagrinėjamu atveju – atsakovas, turi teisę įvertinti, ar buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų procedūrų, susijusių su visuomenės informavimu, ir nustatęs esminius šių procedūrų pažeidimus, motyvuotu sprendimu atsisakyti pateikti išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.
Kadangi, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo taisyklių nuostatos nėra taikomos, o Poveikio visuomenės sveikatai ataskaita laikytina sudedamąja Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, buvo kompetentingas vertinti ar rengiant šias abi ataskaitas buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų procedūrų, susijusių su visuomenės informavimu ir dalyvavimu poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymo ir derinimo procese.
Visuomenės informavimą apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir jos dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūras, atsakingus už visuomenės informavimą asmenis, jų funkcijas nustato Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarko aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370.
Suinteresuota visuomenė per 10 darbo dienų po viešo visuomenės supažindinimo su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita turi teisę pateikti užsakovui ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui motyvuotus pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo (Aprašo 31 p.). Užsakovas ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal nustatytą formą turi parengti argumentuotą suinteresuotos visuomenės motyvuotų pasiūlymų įvertinimą ir raštu atsakyti motyvuotus pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams, kaip įvertinti jų pasiūlymai (Aprašo 33 p.). Atsižvelgiant į motyvuotus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pataisyta Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita pateikiama planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektams (Aprašo 34 p.).
Atsakovas atsisakymą pateikti išvadą dėl pareiškėjo užsakymu parengtos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos motyvuoja aplinkybe, jog poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas teisės aktų nustatyta tvarka neįvertino ir nepateikė motyvuotų atsakymų į suinteresuotos visuomenės po viešo visuomenės supažindinimo su parengta Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita pateiktas pastabas ir siūlymus. Apeliaciniame skunde šią poziciją atsakovas konkretizuoja, nurodydamas, kad pareiškėjas ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas raštu suinteresuotos visuomenės atstovų neinformavo, kaip buvo įvertintos jų 2007 m. lapkričio 19 d. raštu (I priedas, b. l. 76–83) pateiktos pastabos ir pasiūlymai.
Iš minėto suinteresuotos visuomenės atstovų rašto matyti, jog jis nebuvo adresuotas pareiškėjui ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui – PĮ „Magma“ –, be to, byloje nėra duomenų leidžiančių vienareikšmiškai daryti išvadą, jog suinteresuotos visuomenės atstovai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, būtų minėtiems subjektams pateikę pasiūlymus dėl viešai apsvarstytos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalis, 57 straipsnis įtvirtina proceso šalių teisę teikti įrodymus pagrindžiančius jų reikalavimus bei atsikirtimus. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 str. 3 d.).
Atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų leidžiančių daryti priešingą išvadą. Be to, šios išvados nepaneigia ir atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas vietos gyventojų atsakymas (b. l. 58–60), kuris, net ir pripažinus, kad pateiktas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies reikalavimus, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų pakankamu pagrindu konstatuoti, jog poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui minėtas 2007 m. lapkričio 19 d. raštas tikrai buvo išsiųstas teisės aktuose nustatytais terminais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
VI.
Atsisakymą derinti Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą atsakovas skundžiamu sprendimu taip pat motyvavo aplinkybe, jog nei vienas iš viešame svarstyme dalyvavusių visuomenės atstovų nepritarė šiai ataskaitai ir nurodė būtinybę ją taisyti.
Taigi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Teismas pažymi, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti suderinti pareiškėjo užsakymu parengtos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos motyvuodamas aplinkybe, jog šiai ataskaitai nepritarė visi viešo svarstymo metu dalyvavę suinteresuotos visuomenės atstovai. Priešingai, laikydamasis paminėtų vietos savivaldos principų, atsakovas privalėjo įvertinti, ar suinteresuotos visuomenės atstovų nurodomos ir vietos savivaldos institucijų kompetencijai priklausančios aplinkybės, dėl kurių jie išreiškia nesutikimą su parengta Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, yra teisėtos ir motyvuotos, kartu atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo organizatoriaus (užsakovo) ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo šiais klausimais pateikiamus argumentus, bei, priimdamas neigiamą sprendimą, aiškiai nurodyti tokio sprendimo aplinkybes, argumentus bei teisinį pagrindą.
Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas atsakovo sprendimas dalyje, kuria buvo atsisakyta suderinti pateiktą Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą dėl to, kad suinteresuotos visuomenės atstovai jai nepritarė, pripažintinas neteisėtu ir yra naikintinas, o klausimas dėl ataskaitos derinimo grąžintinas atsakovui spręsti iš naujo.
VII.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjas nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šis prašymas paliktinas nenagrinėtu, kartu atkreipiant pareiškėjo dėmesį, jog jis turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į teismą dėl išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.