Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-12-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-399-506/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-31
Bylos Nr.
II-399-506/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02201-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
Skundas Nr. II-399-506/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02201-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. (toliau ir – pareiškėja),

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – institucija), priėmusio nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K., nurodžiusios adresą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės-komisarės Rasos Levišauskaitės 2019-04-02 nutarimo Nr. 07-19-9492863, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė-komisarė Rasa Levišauskaitė nustatė, kad 2019-02-20 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje gautas advokatės A. K. pranešimas dėl eismo įvykio ir žalos padarymo (reg. Nr. 10-G-19864), kuriame pranešėja nurodė, kad 2018-12-17 apie 02.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė, važiuodama šaligatviu, galiniu padargu kliudė Advokatų kontorai priklausančius laiptus, dėl ko nuskilo laiptų akmuo; prie pranešimo pridėjo vaizdo įrašą bei laipto apgadinimo nuotraukas.

Institucijos įgaliotoji pareigūnė atliko tyrimą, kurio metu apklausė liudytojus A. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus liudytojus D. M. ir S. D., peržiūrėjo vaizdo įrašą, įvertino tyrimo metu surinktą medžiagą ir 2019-04-02 priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Šalies argumentai

A. K., nesutikdama su nutarimu, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti 2019-04-02 nutarimą. Pareiškėja skunde nurodo, kad nutarimas nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) administracinių nusižengimų tyrimo veiksmus reglamentuojančias normas, taip pat administracinių bylų nagrinėjimo ne teismo tvarka procesą reglamentuojančias normas, šališkai ir paviršutiniškai tiriant pareiškėjos pateiktas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai neištyrus bei neįvertinus visų bylai svarbių aplinkybių. Pareiškėja cituoja ANK 615 straipsnio 4 dalies, 619 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 593 straipsnio nuostatas ir nurodo, kad institucijos įgaliotoji pareigūnė, pažeisdama šias nuostatas, pati tyrė nusižengimą, pati ne teismo tvarka nagrinėjo nusižengimo bylą ir pati priėmė skundžiamą nutarimą. Be to, skunde pareiškėja nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas, pažymi, kad įstatymas įpareigoja tiriantį pareigūną imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, tyrimą atlikusi specialistė neatliko įvykio vietos apžiūros, transporto priemonės apžiūros, nepašalino prieštaravimų, neturėdama specialių žinių padarė išvadą, jog pagal vaizdo įrašą nustatyta, kad nei traktorius, nei galinis padargas laipto nekliudė, nors iš įrašo akivaizdžiai matosi, kad tarp traktoriaus galinio padargo ir laipto tam tikru pravažiavimo pro laipto kampą momentu nėra jokio tarpo, tai yra, traktoriaus padargas liečiasi su laiptu. Kadangi įvykį tirianti specialistė neapžiūrėjo transporto priemonės, tad neįvertino, kad galinis padargas yra įstrižos formos, nors vaizdo įraše atrodo kaip stačiakampis. Tyrimo metu neatlikta jokių atstumų matavimų, laipto įskėlimo dydžio santykio su transporto priemonės gabaritais. Pareiškėja nurodo, kad tokias eismo įvykį apibūdinančias aplinkybes, kaip transporto priemonių padėtis kelio elementų (laiptų) atžvilgiu skirtingu eismo įvykio momentu, transporto priemonių susidūrimo vietą ir užvažiavimo ant kliūčių vietą nustatyti gali specialių žinių turintys asmenys – ekspertai; nufotografuotą (nufilmuotą) kelio dangos paviršių transformuojant į plokštuminį vaizdą taip pat reikalinga speciali kompiuterio programa. Pažeidžiant ANK 567 straipsnio 1 dalį, nebuvo atliktas išsamus, visapusiškas ir objektyvus pažeidimo tyrimas.

Atsiliepimas

Institucija teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareigūnė pagrįstai administracinio nusižengimo bylą nutraukė iš esmės išnaudojusi visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, nutarime nurodė motyvus, kuriais vadovavosi priimdama sprendimą. Tyrimo metu nenustatyta objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadinti laiptai. Taip pat atsiliepime pažymėta, kad ANK 608 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarką, o teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000-09-22 konsultacija Nr. 4-93, Administracinių teismų praktikos biuletenis Nr. 1, 328-329 p.) ši nuostata išaiškinta išsamiau, pažymint, kad protokolas gali būti surašomas, kai nustatytas pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė); žinomas pažeidimą padaręs asmuo; galima konstatuoti būtinus pažeidimo sudėties elementus. Aptariamo eismo įvykio byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių traktoriaus ar padargo kontaktą su laiptais vyresnioji specialistė nenustatė. Pagal surinktus įrodymus nenustačius pažeidimo sudėties, administracinio nusižengimo protokolas asmeniui negalėjo būti surašomas, todėl specialistė pagrįstai bylą nutraukė. Prašė skundo netenkinti.

Teismo posėdyje A. K. palaikė skundo argumentus, prašė nutarimą panaikinti. Papildomai nurodė, kad byloje yra dvi specialistų išvados – vieną pateikė 2019-09-24 ekspertas Vytautas Šakėnas, kitą – ekspertas Valentinas Mitunevičius. Prašė vadovautis eksperto Valentino Mitunevičiaus išvada, kadangi ji yra išsamesnė, nuoseklesnė, joje aiškiau atsakyta į pateiktus esminius klausimus.

Teismo posėdyje liudytojas A. P. parodė, kad 2018-12-17 dirbo advokatų kontoroje nakties metu, apie 2 val. per langą pamatė pravažiuojantį traktorių, valiusį nuo šaligatvio sniegą, išgirdo stiprų trenksmą. Po kelių dienų pamatė nuskeltą laiptų pakopos dalį, suprato, jog tai jo girdėto trenksmo pasekmė. Jis po kurio laiko kalbėjo su kitu traktoriaus vairuotoju, rodė jam sugadintos pakopos žymes, vairuotojas aiškino, jog traktorių vairavo ne jis. Jam, liudytojui, susidarė įspūdis, kad tas kitas vairuotojas apie įvykį žinojo. Buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau – į policiją dėl kelių milimetrų dydžio nuskeltos pakopos dalelės.

Teismo posėdyje liudytojas D. M. parodė, kad 2018-12-17 apie 2.30 val. dirbo traktoriumi Kioti 35, valė sniegą ir barstė druską (duomenys neskelbtini)gatvėje. Negirdėjo ir nepastebėjo, kad būtų kliudęs laiptų pakopą ir ją apgadinęs. Nėra niekam kalbėjęs, jog sugadino laiptelius, nes taip nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas reglamentuoja atsakomybės už administracinius nusižengimus taikymą. ANK 5 straipsnyje įtvirtinta, kad administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad institucijos įgaliotoji pareigūnė 2019-04-02 nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dėl pareiškėjos pranešimo apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas pareiškėjos turtas – laiptai. Nutarime nurodyta, kad, įvertinus tyrimo metų surinktą medžiagą, konstatuojama, jog nėra galimybės nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis apgadintas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptas.

Teismas atmeta A. K. argumentus, jog institucijos įgaliotoji pareigūnė, atlikusi tyrimą, negalėjo pati priimti nutarimo nutraukti administracinę teiseną. Pareiškėjos skunde nurodytos ANK normos (ANK 590-594 straipsniai, 615-626 straipsniai), kurias, jos nuomone, pažeidė pareigūnė. Teismas tokių pažeidimų nenustatė. ANK 593 straipsnyje reglamentuoti nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai, nurodyti veiksmai, kuriuos tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti. Tačiau šių veiksmų reglamentavimas įstatymo normoje nereiškia, jog pareigūnas privalo atlikti juos visus. Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju pareigūnė atliko visus būtinus veiksmus, kurie leido jai priimti procesinį sprendimą. Tuo tarpu ANK 608 straipsnyje reglamentuota, kad nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą, kuris pagal ANK 613 straipsnio reglamentavimą išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti nusižengimo bylą ne teismo tvarka. ANK 615 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tas pats pareigūnas, kuris atliko tyrimą, paprastai negali priimti nutarimo nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Akivaizdu, kad įstatyme nustatytos sąlygos liečia atvejus, kai nusižengimo tyrimas užbaigiamas nusižengimo protokolo surašymu.

Nagrinėjamoje byloje pareigūnė, pagal pareiškėjos pranešimą pradėjusi ir atlikusi tyrimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nuspręsti, ar yra teisinis pagrindas surašyti nusižengimo protokolą, ar, priešingai, tokio pagrindo nėra, todėl nusižengimo teisena nutrauktina. Pareigūnė priėmė pastarąjį sprendimą nepažeisdama įstatymo reikalavimo.

A. K. argumentai, kad tokias eismo įvykį apibūdinančias aplinkybes, kaip transporto priemonių padėtis kelio elementų (laiptų) atžvilgiu skirtingu eismo įvykio momentu, transporto priemonių susidūrimo vietą ir užvažiavimo ant kliūčių vietą nustatyti gali specialių žinių turintys asmenys – ekspertai; nufotografuotą (nufilmuotą) kelio dangos paviršių transformuoti į plokštuminį vaizdą taip pat reikalinga speciali kompiuterio programa, nagrinėjamu atveju atmestini, nes teismas vertina, jog šios aplinkybės akivaizdžiai matyti byloje esančiame vaizdo įraše. Teismo vertinimu, nėra pagrindo kalbėti apie užvažiavimo ant kliūties vietą, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad tarp laipto ir traktoriaus galinio padargo yra pakankamai žymus tarpas, nėra netgi paliesta sniego danga, esanti (buvusi) tarp laipto ir traktoriaus galinio padargo, taip pat nėra matomos ant sniego jokios laipto nuolaužos, kurios neišvengiamai turėjo atsirasti, jeigu aptariamu laiku būtų nudaužtos.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas pareiškėjos skundą, teismas tenkino pareiškėjos prašymus, apklausė Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus ekspertą K. G., paskyrė atlikti traktoriaus Kioti 35 priekabos, įvykio vietos apžiūras, paskyrė transporto trasologijos ekspertizę; taip pat pačios pareiškėjos iniciatyva buvo atlikta ir pateikta į bylą Valentino Mitunevičiaus eksperto išvada.

Visi šie papildomai atlikti tyrimo veiksmai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog tyrimą atlikusi pareigūnė padarė klaidą nutraukdama administracinio nusižengimo teiseną. Nė vienas iš specialistų kategoriškai negalėjo patvirtinti, jog dėl laipto apgadinimo yra kaltas traktoriaus Kioti 35 vairuotojas. Priešingai, transporto trasologijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad traktorius nebuvo užvažiavęs ant laiptų, pravažiavo šalia jų apie 29 cm atstumu ir jokia dalimi nebuvo atsitrenkęs į laiptus; nustatyti, ar mechaninis valytuvas, pakabintas prie traktoriaus, pastarajam valant sniegą, atsitrenkė į apatinio laipto kairįjį kampą, negalima. Tuo tarpu ekspertas Valentinas Mitunevičius savo išvadoje pasisakė, jog tikėtina, kad laiptų pažeidimas galėjo būti padarytas dėl įrenginio prievado išorinio dangčio apatinio varžto galvutės galimo kontakto su laiptų apatinės pakopos kampine dalimi, kurio metu galėjo nuskilti laiptų kampinės dalies fragmentas.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizę (specialisto išvadą), tačiau eismo įvykio ekspertizės akte (specialisto išvadoje) pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Pageidautinas vairuotojo elgesys aptariamoje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, ar, priešingai, vairuotojas padarė tam tikrus nepriimtinus veiksmus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo) požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija.

Teismas, turėdamas tiek tyrimo metu surinktus, tiek skundo nagrinėjimo metu gautus duomenis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei principu, jog visos abejonės, kurių nepavyko pašalinti ir išnaudotos visos galimybės šias abejones pašalinti, turi būti vertinamos šiuo atveju trauktino administracinėn atsakomybėn asmens naudai, vertina, kad pagal A. K. pranešimą pradėtoji administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutrakta, ką ir padarė tyrimą pradėjusi pareigūnė. Šiuo atveju pareigūnė, nutraukdama nusižengimo teiseną, pagrįstai rėmėsi objektyviu įrodymu – vaizdo įraše užfiksuotu įvykio vaizdu, ir pagrįstai nesirėmė liudytojo A. P. parodymais, nes jis pro langą matė pravažiuojantį „traktoriuką“, paties įvykio nematė, o tik išgirdo „labai stiprų trenksmą“. Be to, teismo vertinimu, svarbi yra ir ta aplinkybė, kad A. P. ne tą pačią naktį ir net ne kitos dienos rytą pamatė nuskeltą apatinę laipto pakopą, o tik po kelių dienų, ir tik todėl susiejo 2019-02-17 naktį girdėtą trenksmą ir pravažiavusią sniego valymo transporto priemonę (9 b. l.). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nėra pagrindo susieti priežastiniu ryšiu A. P. girdėtą trenksmo momentą ir jo pastebėtą nuskeltą laipto pakopos dalį, kadangi tarp šių įvykių praėjo net kelios dienos.

Teismo papildomai atliktas tyrimas pagal A. K. skunde nurodytas aplinkybes aiškumo neįnešė, nes iš specialistų išvadų išryškėjo tik tikėtinų priežasčių ir galimų pasekmių faktorius, o procesinis sprendimas prielaidomis negali būti grindžiamas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek pareigūnas, priimdamas nutarimą, tiek teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo ne teismo tvarka, privalo derinti faktinius duomenis ir logines taisykles. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis vienas už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio. Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyti faktai patvirtina, kad pareigūnė, pradėjusi administracinio nusižengimo tyrimą ir atlikusi eilę tyrimo veiksmų, pagrįstai padarė išvadą, jog nėra galimybės nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis apgadintas Vinco Mykolaičio-Putino g. 8 laiptas, ir pagrįstai nutraukė pradėtą teiseną.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skunde pateiktais argumentais skundžiamas nutarimas negali būti naikinamas, jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. K. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės-komisarės Rasos Levišauskaitės 2019-04-02 nutarimo Nr. 07-19-9492863, kuriuo administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal A. K. pranešimą, nutraukta, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja