Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei K. V., jos atstovui advokatui A. J., atsakovei A. B., jos atstovei advokatei R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovams A. B. ir R. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai ir paaiškino, kad jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), po kapitalinio remonto pirmasis išsinuomojo atsakovas R. V. pagal 2019 m. lapkričio 8 d. sutartį. Tą pačią dieną bute apsigyveno jis su atsakove A. B. ir jos dukra. Dauguma baldų bute buvo nauji, t. y. prieškambario baldai, komoda, virtuvė. Ieškovė 2020 m. liepos 14 d. pasirašė nuomos sutartį 1 metų terminui su atsakove A. B., tam, kad pastaroji galėtų gauti socialinę kompensaciją buto nuomai. Atsakovei gavus socialinį būstą, nuomos sutartis faktiškai nutrūko, atsakovai bute gyveno iki 2021 m. kovo 10 d. Sutarties šalys neįformino nuomos sutarties nutraukimo, nepasirašė patalpų priėmimo-perdavimo akto. Ieškovei kartu su sūnumi L. V. atvykus į butą, rado butą netvarkingą, buvo palikta įvairių šiukšlių. Bute taip pat buvo sudažytas šviestuvas, ant lubų buvo dėmės, galimai nuo kamuolio, sienos nutrupėję, sugadinta spinta, jos durys, plokštė už spintos sugadinta, sugadintas stalas, vonioje apatinė spintelė pažeista, virtuvėje nuo drėgmės sugadinta viršutinė spintelė, apdegintas spintelės šonas prie viryklės, dingo krištolinė vazelė. Ieškovė fiksavo tik pagrindinius pažeidimus, kurie akivaizdžiai matomi. Supranta, kad atsakovams gyvenant su mažamečiais vaikais gali atsirasti įvairių daiktų pažeidimų, tačiau ieškovė neprašo žalos už koridoriaus, komodos, svetainės sienų pažeidimus. Ieškovė padarytą žalą luboms, sienoms įvertino pasikalbėjusi su asmeniu, kuris užsiima remonto darbais. Padarytą žalą daiktams ieškovė vertino atsižvelgdama į analogiškų daiktų kainas bei proporcingai padarytus sugadinimus. Sugadinimų netaisė, nes reikalingos papildomos lėšos. Į butą atvykus atsakovei, ji padėjo raktus ant stalo ir supykusi išvyko.

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad sutinka su ieškinio dalimi dėl nuomos ir komunalinių mokesčių priteisimo bei padaryta žala už sugadintą šviestuvo gaubtą. Su kitais ieškovės reikalavimais dėl turto, daiktų sugadinimo nesutiko, ieškovės nurodoma vazelė, atsakovės manymu yra žvakidė, ją paliko kambaryje, keptuvė taip pat liko bute. Atsakovės žiniomis keptuvę išmetė pati ieškovė. Atsakovė teigė, kad daiktų sugadinimų nebuvo arba sugadinimų nematė. Atsakovė nurodė, kad bute gyveno su atsakovu R. V. ir dviem nepilnamečiais vaikais. Įsikėlus gyventi į butą visi daiktai buvo tvarkingi. Nuomos sutartį sudarė savo vardu, kad galėtų gauti savivaldybės kompensaciją apie 90 Eur už butą. Atsakovei gavus socialinį būstą ji išsikėlė iš ieškovės buto. 2021 m. kovo 8 d. butą sutvarkė, o kovo 11 d. atvykus atsakovei kilo ginčas su ieškove, atsakovė atidavė raktus ieškovei ir išvyko, buto neapžiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 8 d. tarp ieškovės ir atsakovo R. V. buvo pasirašyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis vienerių metų laikotarpiui, už buto nuomą nustatant 160 Eur dydžio per mėnesį mokestį (lapkričio–kovo mėn.) ir 180 Eur dydžio per mėnesį mokestį (balandžio–spalio mėn.), nuomininkui įsipareigojant mokėti komunalinius mokesčius (Nuomos sutarties 3.1., 3.2., 5.1. punktai). Šalys sutartį įvardino kaip panaudos sutartį, tačiau ši sutartis turi nuomos sutarties požymius, t. y. daiktas buvo perduotas naudotis atsakovui atlygintinai už sutartį numatyto dydžio mokestį, mokamą kas mėnesį, todėl sutartis laikoma nuomos sutartimi. Tarp ieškovės ir atsakovės A. B. 2020 m. liepos 14 d. buvo pasirašyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis vienerių metų laikotarpiui, už buto nuomą nustatant 160 Eur dydžio per mėnesį mokestį (lapkričio–kovo mėn.) ir 180 Eur dydžio per mėnesį mokestį (balandžio–spalio mėn.), nuomininkui įsipareigojant mokėti komunalinius mokesčius (Nuomos sutarties 3.1., 3.2., 5.1. punktai). 2020 m. liepos 14 d. nuomos sutartis įregistruota viešajame registre nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.

Dėl nuomos ir komunalinių mokesčių priteisimo.

Atsakovė pripažino ieškinio dalį dėl nuomos mokesčio už 2021 m. vasario ir kovo mėn. sumokėjimo ieškovei už nuomą bei komunalinių mokesčių sumokėjimo už 2021 m. vasario ir kovo mėn. Pagal Nuomos sutarties 3.2. punktą nuomos mokestis už 2 mėn. sudaro 320 Eur (160 Eur x 2).

UAB „Kėdainių vandenys“ sąskaitos patvirtina, kad už 2021 m. už kovo mėn. mokėtina 14,59 Eur.

AB „Panevėžio energija“ sąskaitos patvirtina, kad už 2021 m. vasario mėn. mokėtina – 49,86 Eur, už kovo mėn. – 44,92 Eur. UAB „Kėdainių butai sąskaitos patvirtina, kad už 2021 m. vasario mėn. mokėtina – 10,54 Eur, už kovo mėn. – 21,08 Eur. Iš ieškovės pateikto komunalinių mokesčių paskaičiavimo matyti, kad 2021 m. vasario mėn. skola už dujas – 2,56 Eur, už elektrą – 14,66 Eur,

2021 m. kovo mėn. skola už dujas – 1,06 Eur, už elektrą – 3,67 Eur. Iš UAB „Kėdainių vandenys“ sąskaitų už 2021 m. kovo ir balandžio mėn. matyti, kad paskaičiuota mokėtina suma – 15,68 Eur už skaitiklio rodmenis iki 64 kub. m. vandens, kurie buvo deklaruoti 2021 m. kovo mėn. Ieškovės pateiktos foto nuotraukos patvirtina, vandens apskaitos rodmenis iki ~ 64 kub. m. vandens sunaudojimo, todėl ieškovės priskaičiuota 15,68 Eur suma už vandenį laikytina pagrįsta. Bendra komunalinių mokesčių suma už 2021 m. vasario mėn. 92,21 Eur, už 2021 m. kovo mėn. – 75,87 Eur, iš viso 168,08 Eur.

Ieškovė nurodė ir atsakovė A. B. pripažino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno su atsakovu R. V. ir dviem nepilnamečiais vaikais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK) 6.589 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad 2020 m. liepos 14 d. nuomos sutarties laikotarpiu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su nuomininke A. B. gyveno ir R. V., jam taip pat galioja nuomos sutartyje numatytos teisės ir pareigos, tarp jų mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, iš atsakovų solidariai priteistina ieškovei 488,08 Eur žala už nesumokėtus nuomos ir komunalinius mokesčius (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.576 straipsnis, 6.583-6.584 straipsniai).

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pagal 2020 m. liepos 14 d. nuomos sutarties 2.2.8. punktą nuomininkas išsikeldamas iš patalpų išsipareigojo išvalyti patalpas pats arba savo lėšomis išsikviesti paslaugų įmonę. Nuomininkui neišvalius patalpų, jis privalo sumokėti nuomotojui 50 Eur patalpų valymui.

Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu atlyginti 50 Eur žalą už buto išvalymą. Atsakovė nurodė, kad prieš išsikeliant iš buto, jį išvalė atsakovas R. V.. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino bei liudytojas L. V. patvirtino, kad atsakovei atvykus į butą atiduoti raktų, butas buvo netvarkingas, mėtėsi šiukšlės (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 33 min. 45 sek). Iš ieškovės pateiktų buto vidaus foto nuotraukų taip pat matyti, kad bute mėtosi popieriaus atplaišos, matomos dulkės ir trupiniai. Atsakovės pateiktos buto vidaus foto nuotraukos yra nespalvotos ir neinformatyvios, todėl nepaneigia, ieškovės paaiškinimų, ieškovės pateiktose foto nuotraukose užfiksuotos – neišvalytos buto vidaus aplinkos bei liudytojo L. V. parodymų dėl buto neišvalymo. Remdamasis tuo, teismas, sprendžia, kad atsakovai nevykdė nuomos sutartyje numatytos pareigos išvalyti patalpas jiems išsikeliant iš buto, todėl atsakovė A. B. kaip pagrindinė nuomininkė ir jos šeimos narys atsakovas R. V. privalo solidariai atlyginti ieškovei 50 Eur žalą už patalpų valymą (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.251 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.576 straipsnis, 6.583-6.584 straipsniai).

CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

Pagal 2020 m. liepos 14 d. nuomos sutarties 2.2.8. punktą patalpos nuomotojui grąžinamos tokioje pat būklėje, kaip buvo perduota, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Taip pat nuomos sutarties 2.2.6. punktu nuomininkas įsipareigojo pasibaigus nuomos terminui gražinti nuomotojui patalpą, baldus, virtuvės ir sanitarinius įrenginius bei prietaisus tokioje pačioje estetinėje būklėje, kokia ji buvo nuomos pradžioje. Nuomos sutarties 4.1 punkto pagrindu nuomininkas prisiėmė atsakomybę už bet kokią dėl neatsargumo ar tyčia padarytą žalą, gyvenamajai patalpai, baldams, virtuvės ir sanitariniams įrenginiams, prietaisams.

Atsakovė sutiko su tuo, kad gyvenant išnuomotame bute buvo sugadintas šviestuvo gaubtas. Su ieškovės nurodyta 50 Eur žala dėl šviestuvo gaubto sugadinimo, atsakovė sutiko. Atsakovei pripažinus šią aplinkybę, ginčo šioje dalyje nėra, todėl iš atsakovė A. B. kaip pagrindinė nuomininkė ir jos šeimos narys atsakovas R. V. privalo solidariai atlyginti ieškovei 50 Eur žala už sugadintą šviestuvo gaubtą (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.251 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.576 straipsnis, 6.583-6.584 straipsniai).

Ieškovė taip pat įrodinėjo kitus buto bei jame buvusių daiktų sugadinimus ar praradimus ir žalą, nurodydama, kad atsakovams gyvenant išnuomotame bute buvo sugadintas svetainės staliukas dėl kurio ieškovės vertinimu ji patyrė 60 Eur, sudaužyta durų akutė – 20 Eur, išlaužta svetainės lovos apatinė dalis – 40 Eur, pažeistas svetainės lovos gobelenas – 60 Eur, pažeista sekcijos apdaila ir sulaužytos durelės – 65 Eur, apgadintos lubos – 80 Eur, apgadinta vonios spintelė – 60 Eur, apgadintos buto sienos – 100 Eur, sugadintos virtuvės spintelės pertvaros – 60 Eur, pažeistas stalviršio šonas – 40 Eur. Taip pat buto dingo keptuvė ir krištolinė vazelė, ieškovės vertinimu padaryta po 15 Eur žala už kiekvieną daiktą.

Ginčo tarp šalių, kad sudarius nuomos sutartį butas su jame esančiais daiktais buvo perduoti nuomininkui tinkamos būklės, nėra (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 6 min. 20 sek.). Atsakovė iš esmės neigė, kad nuomos laikotarpiu bute buvo padaryti ieškovės nurodyti turto sugadinimai, nurodydama, kad tokių sugadinimų nėra arba jų nematė. Turto sugadinimus ieškovė įrodinėjo savo paaiškinimais, patvirtindama ieškinyje nurodytus turto sugadinimus (teismo posėdžio garso įrašas nuo 8 min. 30 sek. iki 54 min. 00 sek..), liudytojo L. V. parodymais bei buto vidaus foto nuotraukomis. Liudytojas L. V. patvirtino, kad su ieškove buvo atvykęs į butą ir matė, kad bute buvo sugadinta lova, spinta, sienos nubraukytos, ant lubų dėmės, virtuvėje stalviršis apdegęs, atsilupęs, buvo sulaužytas staliukas, jis klibėjo (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 34 min. 00 sek). Iš ieškovės pateiktų buto vidaus foto nuotraukų matyti, kad lovos gobelenas yra suplyšęs bei sugadintas dugnas, sienos dažų dangos nudaužymai, išsiplėtusi virtuvės spintelės pertvara, sugadintas virtuvės stalviršio kraštas, pažeistas vonios spintelės paviršius, pažeisti svetainės stalo kraštai ir stalviršis, išlaužta spintos pertvara.

Pagal 2020 m. liepos 14 d. nuomos sutarties 2.2.6. punktą nuomininkas įsipareigojo pasibaigus nuomos terminui gražinti nuomotojui patalpą, baldus, virtuvės ir sanitarinius įrenginius bei prietaisus tokioje pačioje estetinėje būklėje, kokia ji buvo nuomos pradžioje. Nuomininkas neatsako už normalų nusidėvėjimą. 2020 m. liepos 14 d. nuomos sutarties 4.1 punkto pagrindu nuomininkas prisiėmė atsakomybę už bet kokią dėl neatsargumo ar tyčia padarytą žalą, gyvenamajai patalpai, baldams, virtuvės ir sanitariniams įrenginiams, prietaisams. Taigi, pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, atsakovai 2020 m. liepos 14 d. nuomos sutartimi įsipareigojo grąžinti patalpas, baldus, virtuvės ir sanitarinius įrenginius bei prietaisus tokioje pačioje estetinėje būklėje, kokia ji buvo nuomos pradžioje. Pirmiau aptarti įrodymai (ieškovės paaiškinimai, liudytojo parodymai, ieškovės pateiktos buto vidaus foto nuotraukos) patvirtina, buto sienų ir lubų pažeidimus, svetainės staliuko sugadinimus, lovos apatinės dalies pertvaros ir lovos gobeleno sugadinimus; pažeistą sekcijos apdailą, duris, vonios spintelės lentynų apgadinimus, virtuvės spintelės pertvaros sugadinimą, virtuvės stalviršio šono sugadinimą. Ieškovė buto durų akutės sugadinimą įrodinėjo savo paaiškinimais. Apklaustas liudytojas nenurodė durų akutės sugadinimo, foto nuotraukų dėl šio sugadinimo taip pat nepateikta, todėl spręstina, kad ieškovė neįrodė šio daikto sugadinimo fakto (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Esant nustatytiems buto ir jame buvusių daiktų sugadinimas, spręstina, kad tarp šalių pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, atsakovai tinkamai nevykdė nuomos sutarties 2.2.6. punkto sąlygos ir ieškovei negrąžino patalpų, baldų tokios pačios estetinės būklės. Teismo vertinimu, pirmiau nustatyti bute buvusių daiktų sugadinimai, dėmės ant lubų negali būti pripažinti normaliu nusidėvėjimu, kadangi daiktus, turtą naudojant rūpestingai ir atsakingai pagal jų tiesioginę paskirtį, tokie sugadinimai kokie yra nustatyti, neatsiranda. Atsakovė nurodė, kad virtuvės stalviršio šonas galėjo būti sugadintas šalia esančios viryklės liepsnos. Sugadinimas atsirado per 2 mėn. (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 19 min. 50 sek.). Atsakovė matydama, kad naudojant viryklę yra gadinamas kitas turtas turėjo imtis priemonių žalai išvengti, tačiau šiuo atveju elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai bei leido turto sugadinimams atsirasti. Atsakovai jokių įrodymų, jog turto sugadinimai atsirado ne dėl jų kaltės, o pvz., daiktų kokybės trūkumų, trečiųjų asmenų veiksmų, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi atsakovams taikytina civilinė atsakomybė dėl nurodytų daiktų, turto sugadinimų. Buto sienų dangos apgadinimai, tokie kokie užfiksuoti ieškovės pateiktose buto vidaus nuotraukose, yra įmanomi net ir su turtu elgiantis pakankamai atsakingai ir rūpestingai, todėl buto sienų dangos apgadinimai pripažintini normaliu turto nusidėvėjimu ir dėl to nagrinėjamu atveju atsakovams civilinė atsakomybė neatsiranda.

Iš 2020 m. liepos 14 d. nuomos sutarties priedo 11 punkto matyti, kad bute buvo virtuviniai įrankiai, indai, keptuvė, 2 puodai. Iš ieškovės pateiktų buto vidaus foto nuotraukų matyti, bute yra vazelė. Atsakovai įrodymų, kad pasibaigus nuomos teisiniams santykiams grąžino ieškovei keptuvę ir vazelę nepateikė, todėl spręstina, kad šie daiktai nebuvo perduoti ieškovei, todėl atsakovams taikytina civilinė atsakomybė dėl nurodytų daiktų negrąžinimo.

Įstatymas numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį turi nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė turtinės žalos dydį įrodinėjo teikdama įrodymus apie panašių į sugadintus naujų daiktų kainas atitinkamai jas sumažindama. Naujo svetainės stalo kaina 99 Eur, ieškovė už sugadintą svetainės stalą prašo atlyginti 60 Eur žalą. Naujos vonios spintelės su praustuvu ir maišytuvu kaina 139 Eur, ieškovė už sugadintą vonios spintelę prašo atlyginti 60 Eur. Naujo svetainės kampo kaina 998 Eur, ieškovė už sugadintą svetainės lovos gobeleną ir apatinę dalį prašo atlyginti bendrai 100 Eur žalą. Naujos svetainės sekcijos kaina 188 Eur, ieškovė už sugadintą sekcijos apdailą, duris prašo atlyginti 65 Eur žalą. Kitiems daiktams padarytą žalą ieškovė įvertino pati, pasitarusi su kitais asmenimis, atliekančiais remonto darbu. Ieškovė apgadintas lubas vertina 80 Eur žala, sugadintas virtuvės spintelės pertvaras – 60 Eur, pažeistą stalviršio šoną – 40 Eur žala. Ieškovės paskaičiavimu bendra žalos suma dėl teismo nustatytų turto sugadinimų – 465 Eur. Turto vertintojų nekvietė, siekdama išvengti papildomų išlaidų. Ieškovė negražintą keptuvę ir vazelę bendrai vertina 30 Eur.

Teismo vertinimu tokia ieškovės nurodoma žala dėl turto, daiktų sugadinimų, daiktų praradimo nėra neadekvačiai didelė, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimus, kuriais teismas privalo vadovautis (CK 1.5 straipsnis). Atsakovai įrodymų, kad turto vertę galima atkurti mažesnėmis nei ieškovės nurodytomis kainomis nepateikė. Be to, tuo atveju, jeigu atsakovai būdų buvę pakankamai atsakingi, rūpestingi, atidūs, galėjo patys imtis veiksmų ir tam tikrus turto sugadinimus pašalinti remonto būdu, tačiau taip nesielgė.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta priteisina solidariai iš atsakovės A. B. kaip pagrindinės nuomininkės ir jos šeimos nario atsakovo R. V. ieškovei 595 Eur žala (50 Eur už patalpų išvalymą, 50 Eur už šviestuvo gaubto sugadinimą, 495 Eur už kitus turto sugadinimus ir turto praradimus) (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.251 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.576 straipsnis, 6.583-6.584 straipsniai). Likusią ieškinio dalį dėl turtinės žalos atmesti kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (90 proc.) iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos ieškovei 609,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 24,00 Eur žyminis mokestis (27 Eur x 90 proc.), 585,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (650 Eur x 90 proc) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atsakovei A. B. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir dėl to susidarė 405,08 Eur išlaidos. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (10 proc.) iš ieškovės priteisiama valstybei 40,58 Eur atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96, 99 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jas paskirsčius tarp bylos šalių priteistina suma neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1083,08 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt trijų eurų 08 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 304,50 Eur (tris šimtus keturis eurus 50 ct) iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 40,58 Eur (keturiasdešimties eurų 58 ct) antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.