- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- e2S-309-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01568-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, V. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3267-837/2022, kuria atsisakyta priimti ieškovo T. K. ieškinį dėl servituto pakeitimo atsakovei atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenimis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, V. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. K. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti neatlygintinį servitutą: 572,62 ha kitos paskirties (naudojimo būdas-teritorijos krašto apsaugos naudojimo pobūdis-specialiųjų krašto apsaugos tikslų) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 2,0000 ha ploto servitutą (tarnaujantis daiktas) - teisę svetimam statinių naudotojui atlikti pastatų atnaujinimą (modernizavimą); statinių kapitalinį remontą, statinių paprastąjį remontą, statinių kapitalinį remontą, statinių rekonstrukciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl servituto pakeitimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, V. P. kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys pareikštas dėl administracinio ginčo, t. y. kilus ieškovų ir viešojo administravimo subjekto – atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos – konfliktui, o atsakovei parengtuose dokumentuose pagrįstai nurodžius, jog procesinis sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Dėl to yra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismui.
4. Teismas pabrėžė, jog ieškovas 2022 m. sausio 17 d. pateikė atsakovei prašymą nustatyti servitutą suteikiantį teisę remontuoti (paprastasis ir kapitalinis remontas) rekonstruoti jam nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė 2022 m. vasario mėn. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – Raštas) nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sklypui buvo nustatytas 2,00 ha ploto servitutas – teisę statinių savininkui naudotis žemės sklypu. Žemės sklypas 1998 m. liepos 7 d. panaudos sutartimi perduotas naudotis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, 1998 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į karinių dalinių užimtų žemės sklypui ir plotų sąrašą. Nurodė, kad teisė statyti, remontuoti ar rekonstruoti servitutais nesuteikiama, todėl nėra galimybės tenkinti prašymo, bei išaiškino, jog nesutinkant su Panevėžio skyriaus atsakymu, turi teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas T. K. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi ieškovas neginčija atsakovės sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti servituto apimtį. Šiuo atveju ieškinys reiškiamas atsakovei, kuri veikia kaip žemės sklypo, dėl kurio prašoma pakeisti servituto apimtį, valdytoja, valdanti valstybei priklausantį žemės sklypą patikėjimo teise, t.y. atsakovė veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas.
5.2. Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, jog šioje civilinėje byloje ieškovas prašo nustatyti servitutą teismo sprendimu, todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismams. Be to, Specialioji teisėjų kolegija laikosi nuoseklios praktikos, kad bylų dėl servituto nustatymo teismingumą apsprendžia servituto nustatymo pagrindas, t.y. ar servitutą prašoma nustatyti administraciniu aktu ar teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl to, jog, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškinys neteismingas bendrosios kompetencijos teismams, o ieškovas turėtų kreiptis į administracinį teismą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Vertinant susiklosčiusią situaciją pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti suformuotą praktiką bei šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinio reikalavimas teismui nustatyti servitutą yra civilinio pobūdžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnis), todėl priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme (2013 m. spalio 28 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-120/2013).
9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu kreipėsi prašydamas teismo sprendimu nustatyti neatlygintiną servitutą – teisę svetimam statinių naudotojui atlikti pastatų atnaujinimą (modernizavimą); statinių kapitalinį remontą, statinių paprastąjį remontą, statinių rekonstrukciją. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde šiuo atveju ieškovas atsakovei reiškia reikalavimą dėl servituto teismo sprendimu nustatymo ne kaip viešojo administravimo subjektui, o kaip civilinių teisinių santykių subjektui, valdančiam valstybei priklausantį žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovas pasirinko susiklosčiusią situaciją spręsti ne skųsdamas individualių administracinį aktą, o kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, savaime neleidžia spręsti, kad ieškovas neturi teisės į teisminę gynybą bendrosios kompetencijos teisme, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokio konkretaus teisinio pagrindo, įtvirtinančio asmeniui pareigą skųsti individualų administracinį aktą, o ne kreiptis teisminės gynybos į teismą dėl daiktinės teisės nuostatų taikymo, juo labiau kad pagrindinis ieškovo suformuluotas reikalavimas yra prašymas teismui nustatyti servitutą (o ne įpareigoti administracines institucijas nustatyti servitutą).
10. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas nuostatas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pareikštas ieškinys nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.