- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-898-125/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13792-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Kreditorius
- UAB „Minibank“
- Skolininkas
- A. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditorės UAB „Minibank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-13 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimą skolininkui A. M. (A. M.) dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė priteisti iš skolininko 654 Lt skolą, 178,20 Lt nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 14 Lt žyminį mokestį ir 121 Lt už UAB „Ekonomistas“ teisines paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
2012-11-28 teismo nutartimi kreditorei buvo nustatytas septynių dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams šalinti.
Šalies argumentai
UAB „Minibank“ trūkumų netaisė, reikalaujamų sumų nemažino, bet atskiruoju skundu prašė 2012-11-28 nutartį panaikinti.
2013-03-06 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas 2012-11-28 nutartį panaikino ir kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-13 nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimą skolininkui A. M. dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas nurodė, jog CPK 435 str. 2 d. įgalioja teismą atsisakyti priimti pareiškimą, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nurodo, kad teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, įvertinus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodyto reikalavimo faktinį pagrindą, t.y. skolos dydį – 654 Lt, laikytina, kad prašoma priteisti 178,20 Lt palūkanų už 99 d. suma pažeidžia vartotojo teises, CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sudaro pagrindą kreditoriui nepagrįstai praturtėti, todėl reikalavimas dėl tokio dydžio palūkanų priteisimo laikytinas aiškiai nepagrįstu ( CPK 435 str.2d.). Taip pat nurodo, jog teismas turi teisę reikalauti pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių priteisimas nėra tarp šalių vykstančių materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis ir nevertintinas kaip materialinis teisinis reikalavimas. Teismas taip pat nurodė, jog nesant pavedimo sutarties su UAB „Ekonomistas“, suteikiančios teisę asmeniui šioje byloje surašyti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorės prašymas priteisti 121 Lt už teisines paslaugas yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Kreditorė UAB „Minibank“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2013-03-13 Klaipėdos miesto apylinkės nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą priimti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai tikrino ir vertino pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Nurodo, jog mokėjimo palūkanos yra laikytinos minimaliais kreditorės nuostoliais, kuriuos kreditorė patiria dėl prievolės pažeidimo, o kiti mokėjimai už laiku neįvykdytą prievolę nėra numatyti Vartojimo kredito sutartyje. Taip pat nurodo, jog bendra vartojimo kredito metinė norma yra 110 proc., vadinasi jos buvo laikytasi. Nurodo, jog tarp kreditorės ir UAB „Ekonomistas“ nesusiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, o konkrečiai buvo suteiktos teisinės paslaugos teismo įsakymo parengimui. Kreditorė taip pat mano, jog teisėja yra šališka ir turi išankstinį nusistatymą kreditorės atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo. CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pabrėžiama, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kurie leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus. Teismui nustačius pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumus jie šalinami CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje vertino tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį, pagal vartotojų padidintą apsaugą sprendė, kad prašomos priteisti palūkanos yra per didelės. Taigi, teismas iš esmės vertino bei pasisakė dėl kreditorės pareikšto reikalavimo dėl 178,20 Lt nuostolių priteisimo pagrįstumo, todėl pažeidė CPK 435 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad šie klausimai galės būti sprendžiamai tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininko CPK 439 straipsnio nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditorės pareikšto reikalavimo ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkui yra suteikiama galimybė pateikti prieštaravimus, net nenurodant prieštaravimo pagrindo. Akivaizdu, kad skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditorės reikalavimo pareiškimo.
Pirmosios instancijos teismas, taip pat nepagrįstai nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, o teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų bei reikalauti pateikti šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, neturėjo pagrindo, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, pasisakyti dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, nes bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą teismas turi išspręsti teismo įsakymo išdavimo metu, pagal byloje tuo metu pateiktus įrodymus, pagrindžiančius prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismui nebuvo jokio pagrindo vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė kreditorės teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, kreipiantis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka). Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 431 straipsnio 6 dalis), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-13 nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-13 nutartį panaikinti ir kreditoriaus UAB „Minibank“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.