- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-26
- Bylos Nr.
- eI-1232-764/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti 2017 m. lapkričio 20 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) sprendimą Nr. (23.1-08)RNA-35325 ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją kreiptis į Jungtinės Karalystės mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo.
Pareiškėjas nurodo, kad vykdė veiklą, kurios metu internetu nupirktą gintarą sandėliuodavo internetinės parduotuvės „Amazon“ sandėliuose, tol, kol atsirasdavo pirkėjas, ir jam atlikus apmokėjimus „Amazon“ ir „Ebay“ internetinėse parduotuvėse, išsiųsdavo prekę pirkėjui, o pinigus gaudavo į savo asmeninę sąskaitą, esančią Jungtinėje Karalystėje arba Ispanijoje, kur tuo metu gyveno. Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2013 m. Lietuvoje negyveno ir šioje šalyje jokios veiklos nevykdė ir šiuo metu nevykdo bei yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, o nuo 2013 m. liepos mėnesio, pareiškėjas yra užsiregistravęs Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojų registre.
Skunde teigiama, kad pareiškėjas neatitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, pagal kurią galėtų būti pripažintas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ir pažymi, kad pareiškėjas neginčija prievolės mokėti mokesčius Jungtinėje Karalystėje, tačiau mano, kad atsakovė nepagrįstai yra pradėjusi kontrolės veiksmus Lietuvos Respublikoje dėl tos pačios mokesčių mokėtojo veiklos ir tų pačių gautų pajamų, t. y. Lietuvos mokesčių administratorius siekia apmokestinti mokesčių mokėtojo veiklos pajamas Lietuvoje, nes atsakovės nuomone, jis tuo metu buvo Lietuvos Respublikos rezidentas.
Pareiškėjas, vadovaudamasis tarptautine sutartimi dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos, kuri pasirašyta tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybių, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo principo pažeidimo, mano, jog yra tikslinga atsakovei kreiptis į Jungtinės Karalystės mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo iki tol, kol Lietuvoje bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo gautų pajamų apmokestinimo.
Skunde pažymima, kad nors pareiškėjas nesikreipė į atsakovę, kaip Lietuvos rezidentas dėl abipusio susitarimo procedūros inicijavimo, tačiau pareiškėjas šiame ginče aptariamu laikotarpiu nelaikė savęs Lietuvos rezidentu, todėl neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į atsakovę dėl abipusio susitarimo inicijavimo, nes toks kreipimasis reikštų pripažinimą, jog 2013–2015 m. pareiškėjas buvo Lietuvos rezidentas, todėl pareiškėjas prašo tenkinti skundą ir skundžiamą sprendimą panaikinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjas raštu buvo informuotas, jog pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, pajamų mokestį nuo Lietuvoje ir užsienyje gautų pajamų privalo mokėti tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Jungtinėje Karalystėje pajamų mokesčiu apmokestintos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos vykdant Jungtinėje Karalystėje registruotą veiklą, yra atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, kadangi tokiu būdu yra naikinamas pajamų dvigubas apmokestinimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė pažymi, kad raštu informuodama pareiškėją, nurodė, jog buvo kreiptasi į kitų šalių mokesčių administratorius ir tik gavus atsakymus bus sprendžiama dėl tolimesnių kontrolės procedūrų, o nagrinėjamu atveju, pareiškėjo atžvilgiu dar nėra atliktas mokestinis patikrinimas.
Atsakovė teigia, kad tol, kol nėra atliktas pareiškėjo mokestinis patikrinimas ir jis nesikreipė į Lietuvos Respublikos mokesčių administratorių dėl abipusio susitarimo procedūros inicijavimo, atsakovė neturi teisinio pagrindo kreiptis į Jungtinės Karalystės mokesčių administraciją. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad antstolis vykdo įregistruotos mokestinės prievolės išieškojimus iš pareiškėjo ir palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus bei skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. (21.1-08)-RNA-35325 teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje pateiktais duomenimis, Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. rugsėjo 8 d. gavo iš Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašymą išieškoti iš pareiškėjo 120 368,96 Eur skolą (b. l. 31–38). Prašymas buvo pateiktas vadovaujantis 2010 m. kovo 16 d. Tarybos Direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis. Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (23.1-08-3-5)RNA-28936 (b. l. 28) informavo pareiškėją apie gautą Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašymą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas 2017 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)491-353 (b. l. 29), kuriuo pakeitė 2017 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (23.31-08)491-232 ir nusprendė iš pareiškėjo išieškoti 92 701,85 Eur. Teismo posėdžio metu, atsakovė pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius, jog antstolis R. B. pradėjo minėtos skolos išieškojimą (b. l. 94). Pareiškėjas 2017 m. spalio 19 d. pateikė atsakovei paklausimą (b. l. 25–27), kuriuo informavo, jog Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija jau yra atlikusi tyrimą dėl pareiškėjo ir pridėjo pranešimą apie atliktą tyrimą, kuris buvo vykdomas dėl pareiškėjo veiklos pardavinėjant gintarą, t. y. dėl tos pačios veiklos ir tų pačių pajamų, kurias apmokestino Jungtinės Karalystės. Pareiškėjas mokesčių administratoriaus prašė kreiptis į Jungtinės Karalystės mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo sustabdymo tol, kol Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius priims galutinį sprendimą. Pareiškėjas taip pat pridėjo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. balandžio 27 d. pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (7.46E)FR0688-56, kuriuo informuojama apie pateiktus paklausimus pareiškėjui bei jo pateiktus duomenis ir paaiškinimus. Pranešimu taip pat nurodoma, kad mokesčių administratorius išsiuntė papildomus paklausimus kitų šalių mokesčių administratoriams (b. l. 29–13).
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 10 punktu, mokesčių administratorius sprendžia abipusio susitarimo procedūrų, numatytų Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/ EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, taikymo klausimus. Pagal šį reglamentavimą, mokesčių mokėtojui nesutinkant su mokesčių administratoriaus sprendimu išieškoti mokesčio nepriemoką, mokesčių mokėtojas turi teisę, įvertinęs Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriaus pradėtus kontrolės veiksmus, kreiptis į mokesčių administratorių dėl abipusio susitarimo procedūros iniciavimo.
Įvertinus byloje pateiktus duomenis, matyti, kad mokesčių administratorius pareiškėjo atžvilgiu nėra pabaigęs mokestinio patikrinimo, todėl nėra priėmęs sprendimo, kuriuo būtų įregistruota mokestinė prievolė Lietuvos Respublikoje dėl tos pačios veiklos ir tų pačių sumų, kaip ir išieškoma suma pagal Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus nurodymą. Pareiškėjas remiasi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. balandžio 27 d. pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (7.46E)FR0688-56, tačiau toks pranešimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. jis patvirtina, kad mokesčių administratorius renka duomenis tiek iš pareiškėjo, tiek iš kitų šalių mokesčių administratorių, tačiau šiuo pranešimu nėra nuspręsta, ar pareiškėjui registruotina skola dėl tos pačios vykdytos veiklos, kaip ir Jungtinėje Karalystėje ir tos pačios mokestinės prievolės, kurią ginčo nagrinėjimo metu išieško Valstybinė mokesčių inspekcija vykdydama Jungtinės Karalystės prašymą.
Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 114 straipsniu, mokesčių administratorius turi teisę savarankiškai pasirinkti tikrintiną mokesčių mokėtoją, nustatyti tikrinimo mastą bei laiką. Minėta nuostata patvirtina, kad mokesčių administratorius turi teisės aktų suteiktą teisę vykdyti mokesčių mokėtojo patikrinimus. Teismas pažymi, kad nėra teisės aktų nuostatos, kuri uždraustų mokesčių administratoriui tikrinti mokesčių mokėtoją, o mokesčių administratoriaus vykdomas patikrinimas ir jo metu atliekami kontrolės veiksmai nereiškia, kad mokesčio mokėtojo atžvilgiu yra priimamas sprendimas dėl mokestinės prievolės įregistravimo. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 128 straipsnio 1 straipsniu, mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma.
Teismas, atsižvelgęs į minėtas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, jog pareiškėjo atžvilgiu mokestinis patikrinimas nėra baigtas, mokesčių administratorius nėra priėmęs sprendimo, kuriuo patvirtintų patikrinimo aktą ir įregistruotų mokestinę prievolę pareiškėjui Lietuvos Respublikoje, todėl tol, kol mokesčių administratorius priimtu sprendimu neįregistravo mokestinės prievolės pareiškėjui, nėra pagrindo kreiptis į mokesčių administratorių dėl abipusio susitarimo procedūros iniciavimo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.