Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-10-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1348-1034/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-16
Bylos Nr.
II-1348-1034/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01589-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-1348-1034/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01589-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.16; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-474-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-474-2024 G. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 440 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda G. S. paskirta dėl to, kad 2024 m. liepos 20 d. operatyvaus patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“, k. (duomenys neskelbtini), regitruotos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) dėl mokestinių prievolių vykdymo nustatyta, kad Bendrovė viešo pasiūlymo metu skelbimų portaluose patalpintuose skelbimuose: (duomenys neskelbtini) apie parduodamą transporto priemonę „BMW 318 E46 Cl Cabriolet“ 2002 m. už 3820 – 3900 Eur, tačiau G. S. skelbimuose teisės aktų nustatyta tvarka nenurodė privalomo savininko deklaravimo kodo (SDK). Tuo Bendrovės vadovas G. S., būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą ir 2024 m. kovo 4 d. baustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, pažeidė 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 (toliau – SEAKĮ) 3 dalies reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. S. skundu prašo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje, t. y. arba įspėjimą, arba mažesnę baudą negu numatyta ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimali. Skunde nurodo, kad prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, tačiau teigia, kad paskirta nuobauda neatitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo kriterijų. Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, visiškai neatsižvelgė į jo raštu pateiktus 2024 m. rugpjūčio 20 d. rašytinius paaiškinimus. Sutinka padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nedelsiant po įvykusio operatyvaus patikrinimo, dar tą pačią dieną ir valandą, nutraukė šį tęstinį administracinį nusižengimą ir visuose interneto skelbimo portaluose, kuriuose buvo ir yra paskelbęs šio automobilio skelbimą, nurodė automobilio SDK kodą. Konkrečiu atveju, automobilis buvo įsigytas dar 2023 m. kovo 20 d. Vokietijoje. Tuo tarpu SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies reikalavimai buvo įgyvendinti ir SDK kodas automobiliui buvo suteiktas dar prieš jam kertant Lietuvos Respublikos sieną – 2023 m. balandžio 7 d., beveik prieš pusantrų metų. Taigi jis, kaip vadovas, buvo atlikęs visus teisės aktų reikalavimus, įskaitant SEAKĮ nustatytus – Bendrovė deklaravo savo nuosavybę. Internetinių skelbimų portalai SDK kodo įrašymo nėra numatę, kaip privalomo laukelio, dėl ko skelbimą leidžia paskelbti SDK kodo nė nenurodžius, priešingai nei nenurodžius tokių duomenų, kaip kaina, automobilio markė, modelis, metai variklis, rida ar pan. Kadangi nėra profesionalus transporto priemonių pardavėjas, neturi teisinio išsilavinimo, taip pat niekaip nėra susijęs su teisės aktų monitoringu, apie teisės aktų reikalavimą skelbimuose privalomai skelbti SDK kodą – nuoširdžiai nežinojo. Padarytas administracinis nusižengimas savo pobūdžiu yra mažareikšmis. Nei jis, nei Bendrovė nesiekė ir nesiekia likti šešėlyje. Aplinkybė, kad skelbimų portale nebuvo nurodytas SDK kodas, faktiškai nesukelia jokių teisinių pasekmių, taip pat nedaro jokios žalos valstybei, nusižengimas yra tik formalaus pobūdžio ir nėra tapatus transporto priemonės įgijimo visiškam nedeklaravimui. Dėl tokio pobūdžio administracinio nusižengimo, o būtent SDK kodo nesuteikimo ar kitų su SDK susijusių pažeidimų, anksčiau nėra baustas. Šiuo metu tai yra vienintelis Bendrovės pardavinėjamas automobilis. Administracinio nusižengimo užfiksavimo metu automobilis buvo pardavinėjamas už 3820 – 3900 Eur, o šiuo metu automobilio kaina skelbimų portaluose yra nukritusi iki 3200 Eur, taigi nutarimu paskirta bauda sudaro net 13,75 proc. visos automobilio vertės, tai įrodo, kad paskirta bauda yra neproporcingai didelė.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. S. papildomuose paaiškinimuose be jau skunde nurodytų aplinkybių papildomai nurodo, kad VMI netinkamai taiko ir interpretuoja ANK nuostatas. Akcentuotinas administracinio nusižengimo mažareikšmiškumas, o ne veikos pavojingumas. Nereiškia reikalavimo dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ANK 12 straipsnio nustatyta tvarka. Jam, nebūnant transporto priemonių prekybininku, nebuvo žinomos specifinės automobilių prekybos taisyklės. Jo ankstesnis administracinis nusižengimas pagal ANK 431 straipsnį yra absoliučiai kitokio pobūdžio. Visuomenės interesas šiuo atveju buvo užtikrintas, nes padarytas administracinis nusižengimas yra išimtinai techninio pobūdžio. Nusižengimas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesukelia žalos nei visuomenei, nei valstybei.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo G. S. skundo netenkinti ir nurodo, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis, G. S. buvo 2024 m. kovo 4 d. baustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. 75 Eur bauda sumokėta pagal administracinį nurodymą 2024 m. kovo 6 d. (past. –atsiliepime klaidingai nurodyta 2024 m. birželio 6 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios, jo nuomone, leistų taikyti jam švelnesnę atsakomybę, jau buvo įvertintos skiriant jam minimalią baudą pagal ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją arba neturi įtakos bausmės skyrimui. Pareiškėjo sutikimas su padarytu administraciniu nusižengimu ir dėl to nuoširdus gailėjimasis įvertintas parenkant minimalų sankcijoje numatytą baudos dydį. Aplinkybės, kad pareiškėjas nėra profesionalus automobilių prekeivis, ar kad internetiniuose portaluose nėra privalomo reikalavimo bei specialios vietos SDK kodui nurodyti, nėra ypatingos aplinkybės, kurios leistų pareiškėją išskirti iš kitų asmenų, parduodančių automobilius. Reikalavimas viešuose skelbimuose nurodyti SDK kodą taikomas visiems transporto priemonių savininkams ir valdytojams, nepriklausomai nuo tikslo, kuriuo jie parduoda transporto priemones, nuo parduodamų transporto priemonių kiekio ir vertės. Taip pat teisės aktai nediferencijuoja viešų pasiūlymų kiekio, dažnumo, todėl net vienkartinis teisės akto pažeidimas kelia atitinkamas teisines pasekmes. Be to, už viešo pasiūlymo (skelbimo) turinį atsakingas jo įkėlėjas, ne internetinio portalo valdytojas. Veikos pavojingumą apibrėžia teisės aktai, todėl jei teisės aktai draudžia atitinkamą elgesį ir numato atsakomybės taikymą už nustatytų elgesio normų nesilaikymą, veika laikoma pavojinga, net jei tiesiogiai nesukelia apčiuopiamos žalos visuomenei ar valstybei.

Šalies argumentai

Apie teismo posėdžio vietą ir laiką institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, ir G. S. informuoti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. S. skunde nurodė, jog prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Tokiu atveju, kai proceso dalyviai informuoti apie posėdį ir į jį neatvyksta, arba kai pateikia prašymus dėl nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 431 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalies pagrindu transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Perleidžiant nuosavybės teisę, motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba privalo turėti galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodą. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos (išskyrus naują transporto priemonę, kuri anksčiau nebuvo registruota) savininkas ar valdytojas viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą metu privalo skelbti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais deklaruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodą.

Teismas nustatė, kad G. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad G. S. padarė nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, ginčo dėl to nėra. Skundu iš esmės prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinėn atsakomybėn patrauktam G. S. skirti įspėjimą arba mažesnę baudą negu minimali bauda, numatyta ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Pažymėtina, kad teismas, individualizuodamas skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. S. nenurodė ir teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių padarytą administracinį nusižengimą ir jį patį, kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamą atvejį vertinti, kaip išskirtinį ir leistų padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, pavojingumą.

Skunde G. S. nurodo, kad sutinka padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, dar tą pačią dieną nutraukė šį tęstinį administracinį nusižengimą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi/padėjo jį išsiaiškinti. Akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo įvertintos visos nurodytos aplinkybės, kadangi G. S. paskirta minimali ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, įvertino tai, kad yra viena G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, kitas bylai nagrinėti reikšmingas aplinkybes, kadangi G. S. pritaikyta mažiausia įmanoma valstybės prievartos priemonė.

Nors skundą padavęs asmuo nurodo, jog padarytas administracinis nusižengimas yra mažareikšmis ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių, šios aplinkybės nerodo jokio išskirtinumo, tik turi reikšmės sankcijoje numatytų nuobaudų dydžių individualizavimui, bet ne sprendimui skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą ar iš viso jos neskirti. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad taisyklių laikymasis yra privalomas kiekvienam valstybės piliečiui, o pažeidus teisės saugomus gėrius yra numatyta atitinkama atsakomybė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių ar duomenų išvadai, kad asmens padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas, todėl skunde nurodytos aplinkybės, jog SDK kodo nenurodymas faktiškai nesukėlė jokių teisinių padarinių, negali būti pripažįstamos išskirtinėmis priežastimis mažinti paskirtos baudos dydį ar jos apskritai neskirti.

Kitos G. S. skunde nurodytos aplinkybės, o būtent tai, kad internetinių skelbimų portalai SDK kodo įrašymo nėra numatę kaip privalomo laukelio, ar tai, kad pareiškėjas nėra profesionalus transporto priemonių pardavėjas, neturi teisinio išsilavinimo, nežinojo, kad privaloma skelbti SDK kodą, taip pat nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Vien tai, kad asmuo nežinojo apie įstatyme numatytą pareigą skelbimuose teisės aktų nustatyta tvarka skelbti SDK kodą, pagal bendrąjį teisės principą neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės (ANK 2 straipsnio 2 dalis) ir nesudaro pagrindo skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. asmenybė taip pat nėra išskirtinai teigiama. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį – 2024 m. kovo 4 d. protokolu su administraciniu nurodymu, bauda sumokėta 2024 m. kovo 6 d. Taigi, G. S. pakartotinai nesilaikė SEAKĮ nustatytų reikalavimų, sistemingai daro administracinius nusižengimus, susijusius su transportu. Nepaisant to, kad paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau administracinės nuobaudos yra galiojančios. Šios aplinkybės G. S. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti KET reikalavimų, ir rodo, kad anksčiau jam taikytos nuobaudos – baudos, savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė G. S. nuo naujų administracinių nusižengimų darymo.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju G. S. pagrįstai buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis lygus sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Taikyti G. S. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti įspėjimą, arba mažesnę baudą negu numatyta ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimali, nėra jokio teisinio pagrindo. Skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl tenkinti G. S. skundo nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-474-2024 nepakeistą ir G. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas