Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas - 2012-03-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 202 str. 1 d. – 30 MGL 3900 Lt bauda, baudą sumokėjo -

- kaltinamas LR BK 202 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G., pažeisdamas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-09-06 įsakymo Nr. V-624 42 punktą, kuriame nustatyta, kad licencijos turėtojas gali verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją tik tapęs Lietuvos Respublikos odontologų rūmų nariu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), teikė odontologinės priežiūros (pagalbos) bei burnos higienos paslaugas, suteikė odontologinės priežiūros (pagalbos) bei burnos higienos paslaugų penkiems asmenims: nuo 2012 m. gegužės mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku iki 2013-02-25 teikė odontologo paslaugas E. R., nuo 2013 metų vasario mėnesio tiksliai nenustatytu laiku iki 2014 metų rugpjūčio mėn. tiksliai nenustatytu laiku teikė odontologo paslaugas K. D., 2013 metais tiksliai nenustatytu laiku teikė odontologo paslaugas G. K., nuo tiksliai nenustatytu laiku iki 2014 metų rudens teikė odontologo paslaugas R. S. D., nuo 2004 metų tiksliai nenustatytu laiku iki 2009 metų tiksliai nenustatytu laiku E. J. teikė odontologo paslaugas, nors neturėjo Lietuvos Respublikos Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo komisijos nustatyta tvarka išduotos licencijos, suteikiančios teisę teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) bei burnos higienos paslaugas, tokiu būdu versliškai užsiėmė profesine veikla neturėdamas licencijos veiklai.

Kaltinamasis D. G. kaltu pagal LR BK 202 str. 1 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad 1993 metais (duomenys neskelbtini) įgijo bendrosios praktikos gydytojo stomatologo kvalifikaciją, po to dirbo odontologu. Ši veikla jam nebuvo įdomi, jis daugiau domėjosi būriavimu, parodų ir kitų renginių organizavimu, menu. Be to gauti gydytojo odontologo licenciją ir tapti Odontologų rūmų nariu brangiai kainavo, pinigų jis tam neturėjo. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi, tuo pačiu teikė gydytojo odontologo paslaugas, tai darė be atitinkamos licencijos, už ką 2012-03-30 buvo nuteistas. Po to gydytojo odontologo paslaugas teikė tik pažįstamiems, t.y. E. R., K. D., G. K., R. S. D., E. J., dar 2-3 menininkams, kurių pavardžių nepamena, už atliktus darbus iš jų gaudavo pinigus. Gydytojo kvalifikacijos jis praradęs nebuvo, darbus atliko kokybiškai. E. R. jis tik dantų protezų nepricementavo, K. D. burnos būklė buvo labai bloga, G. K. viską padarė tinkamai, problemos atsirado praėjus tam tikram laikui. Tuo metu jis daug būriavo, buvo samdomas (duomenys neskelbtini), išvykdavo iš Lietuvos ir jūroje nebuvo pasiekiamas mobiliomis ryšio priemonėmis. Jo pagrindinis pajamų šaltinis buvo būriavimas ir veikla susijusi su menu.

Iš pagarsintų nukentėjusiojo E. R. parodymų matyti, kad 2012 gegužės mėn. kreipėsi į odontologą D. G., kurio kabinetas buvo (duomenys neskelbtini), D. G. pasakė dantų gydymo paslaugų kainą- 6000 Lt buvo sutarta, kad gydymo paslaugas atliks iki 2013-03-24. Odontologas, gavęs 6000 Lt. 1737 Eur), neišdavė jokio kvito, po kelių prašymų išdavė, nesilaikant buhalterinės apskaitos dokumentų pildymo ir išdavimo tvarkos, ranka pasirašytą pažymą. Tai buvo 2013-02-25. Nuo gydymo pradžios praėjo apie 2,5 m., gydymo paslaugos nėra atliktos iki galo, jis (e. R.) negali normaliai kramtyti, maudžia dantis, pinigai už gydymą sumokėti, o gydymas neužbaigtas. Odontologas vengia bet kokio bendravimo ir kontakto, skambinant telefonu, neatsiliepia. Jis rašė SMS žinutes, kad jam reikalinga pagalba, tačiau šis nereagavo. Jis kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybą, iš kurios sužinojo, kad nei D. G., nei jo įmonė niekada neturėjo licencijos verstis odontologijos ir burnos priežiūros praktika. Todėl jis nusprendė kreiptis į policiją, toks asmuo gali pridaryti žalos ir kitiems. Dėl minėto įvykio jis patyrė ne tik moralinę žalą, bet ir fizinę, nuolat jaučia skausmus bei diskomfortą burnoje. Be to, dėl minėto įvykio patyrė 6000 Lt (1737 Eurų) materialinę žalą; (t. 1, b. l. 4-5).

Iš pagarsintų nukentėjusiosios K. D. parodymų matyti, kad 2013 m. vasario mėnesį eidama atsitiktinai pamatė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie kino teatro „(duomenys neskelbtini)“ esantį stomatologijos kabinetą. Ji užėjo į kabinetą, jame dirbo vienas vyras gydytojas. Jis jai liepė kito vizito metu pas jį atsinešti panoraminę nuotrauką. Po kurio laiko ji pasidarė nuotrauką Žalgirio ligoninėje, vėl nuėjo į minėtą stomatologijos kabinetą. Kiek ji pamena, kad jis jokios kortelės apie jos dantų būklę neužvedė. Jai jis plombavo dantis. Iš pradžių ji pas jį eidavo maždaug kas savaitę ar kas dvi. Kiek dantų plombavo - neatsimena. Kiek kartų pas jį buvo, neatsimena. Jokių sąskaitų, faktūrų jis neišrašinėjo, kiek sumokėjo tiksliai pasakyti negali. Kuomet jis dantis sugydė, ji nusprendė dantis protezuoti. Dantis protezavo pas jį apie pusantrų metų. Jis padare penkiems dantims tris protezus. Už protezus ji sumokėjo 500 Lt. Nuo įdėjimo po mėnesio protezai pradėjo po vieną lūžinėti, taip sulūžo visi trys. Nuėjus į stomatologijos kabinetą, gydytojas vėl jai padarydavo naujus protezus, tačiau protezai visi sulūždavo, taip buvo apie 3 kartus. Už pakartotinus protezus ji nemokėjo. Tada gydytojas pasakė, kad protezai nelaiko ir jai reikia gaminti išimamą plokštelę. Jos mama G. D. sumokėjo už plokštelę 400 Lt, (tai buvo 2014 m. rudenį, rugsėjo, spalio mėn.), tačiau jos jai gydytojas neįdėjo, kadangi ji nusprendė dantis taisytis kitur. Minėtų 400 Lt gydytojas nesutiko atiduoti. Gydytojas paprašė jos sąskaitos numerio ir sakė, kad perves jai pinigus, tačiau nepervedė. Kuomet ji gydėsi dantis, sužinojo, kad dantis jai gydžiusio asmens vardas ir pavardė yra D. G.. Kol kas civilinio ieškinio nereiškia, kadangi dar dantis gydosi, iki šios dienos išleido 3400 Lt. Ji negali pasakyti, ar dėl D. G. kaltės jos dantų būklė yra bloga, tačiau pradėjus tvarkysis dantis pas kitą specialistą, jai ištraukė šešis dantis, gali tekti traukti dar vieną dantį. Be to, dantyse buvo apie 10 skylių (t. 1, b. l. 19-20).

Iš pagarsintų nukentėjusiojo G. K. parodymų matyti, kad jo draugas E. R. 2012 m. parekomendavo gerą odontologą D. G., kuris dirba (duomenys neskelbtini), prie buvusio kino teatro „(duomenys neskelbtini)“. Jis nuėjo, susitarė, ką reikia padaryti, kiek kainuos, už viską mokėjo pavedimais. Pirmiausia gydytojas sutvarkė jam dantis, jis sumokėjo. Vėliau, 2013 m. pabaigoje, jam nuskilo dantis, jis nuėjo pas D. G., ten jam sutvarkė tą suskilusį dantį ir pasakė, kad vienas iš dantų yra nutrūkęs ir reikia uždėti karūnėlę. Už paslaugas jis vėl sumokėjo pavedimu, maždaug po pusmečio suskilusio danties karūnėlė sulūžo, o kita karūnėlė iškrito ir toje vietoje nebėra jo buvusio sveiko danties. 2014 m. rugsėjo mėnesį jis nuėjo pas D. G. trečią kartą, šis apžiūrėjo, pasakė, kiek sumokėti, pažadėjo sutvarkyti dantis ir paskyrė laiką, kada kitą kartą ateiti. Sumokėjęs jis atėjo, gydytojas uždėjo vaistus ir dar pasakė ateiti po poros savaičių, kad tęsti gydymą. Atvykus šio nebuvo, mobiliojo ryšio telefonu neatsiliepė ir iki dabar neturi galimybės šiam prisiskambinti. Jis skambino E. R., šis bendraujant užsiminė, kad parašė pareiškimą policijai ir pasirodo, kad odontologas D. G. dirba be licencijos. Kai jis buvo pas gydytoją, nematė licencijos ir nežinojo, kad šis jos neturi (t. 1, b. l. 25).

Iš pagarsintų liudytojo R. S. D. parodymų matyti, kad jis pažįsta D. G., kažkur apie 8 metus. Jo bendradarbis D. Ž. rekomendavo D. G., kaip odontologą, kuris tuo metu dirbo firmos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, priešais (duomenys neskelbtini) bažnyčią, tikslaus adreso neprisimena. Po to persikraustė dirbti priešais PC „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus centre, tikslaus adreso irgi neprisimena. Dar vėliau pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Važiavo iš eilės į visas D. G. pasikeitusias darbovietes, kuriuose jis teikė odontologo paslaugas (gydė ir protezavo dantis). Kiek suprato gydymo terapiją jis jam užbaigė, jis jam sumokėjau apie 3000 Lt ( t. y. 868,86 eurų), prisimena, kad jis jam buvo davęs kažkokį lapuką su antspaudu, dėl padarytų protezų, tačiau praėjo daug laiko ir tą lapuką jau išmetęs. Visą laiką jam mokėjo tik grynais pinigais, jam asmeniškai. Porą metų viskas buvo gerai, neturėjo jam pretenzijų, o po to pradėjo rodytis visi defektai, kadangi padarė nekokybiškai (nors sakė, kad duoda 15 metų garantiją). Ar jis turėjo licenciją teikti tokias paslaugas, jis jo neklausė, kadangi net nebuvo kilusi tokia mintis, kad galima dirbti tokį darbą neturint licencijos. Paskutinį kartą pas D. G. lankėsi (dėl dantų gydymo) praeitais metais rudenį. Kai Pylimo g., kur jis dirbo jo neberado, pradėjo jam skambinti į mobiliojo ryšio telefoną, bet jis neatsiliepė ir po to karto odontologo paslaugų jam nebeteikė. Žino tiktai, kad nuo D. G. nukentėjo E. R., o daugiau asmenų, kuriems jis galėjo teikti odontologo paslaugas nežino (t. 1, b. l. 138).

Iš pagarsintų liudytojo V. V. M. parodymų matyti, kad jis pažįsta D. G., apie 8 metus, susipažino „(duomenys neskelbtini)“, kartu su kitais kolegomis laisvu laiku buriuoja. Prieš keturis metus, jam suskaudo dantį, jis tuo metu buvo šalia, kadangi buvo vėlyvas vakaras, jis jam pasiūlė, kad turi vaistų nuo dantų skausmo. Tada nuvažiavo pas jį į namus ((duomenys neskelbtini)) ir jis jam davė tabletę po kurios danties skausmas praėjo. Paskui jis išvyko į kelionę. Jokių odontologo paslaugų jis jam neteikė. Ar jis buvo odontologu ir turėjo licenciją teikti tokias paslaugas, jis jo neklausė, tikrai nežino. Apie jo darbą niekada nekalbėjo, neaptarinėjo. Paskutinį kartą D. G. matė prieš mėnesį tam pačiam „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 141).

Iš pagarsintų liudytojo E. J. parodymų matyti, kad susipažino su D. G., kažkur 2000 metais. Per visą tą laiką nuo 2004 metų iki 2009 metų pas jį buvo apsilankęs apie 20 kartų (kiek tiksliai dabar neprisimena), paskutinį kartą apsilankė 2009 metais (kada tiksliai neprisimena). Visą tą laiką jis jam teikė odontologo paslaugas, (duomenys neskelbtini) (prie (duomenys neskelbtini)), o vėliau (duomenys neskelbtini), Jis protezavo dantis, darė „Tiltus“ ir teikė kitokias panašias odontologo paslaugas. Tai, kad D. G. teikė minėtas paslaugas be licencijos jis nežinojo, neklausė, kadangi jis turėjo visą reikalingą techniką, net mintis nebuvo kilusi, kad jis neturi licencijos. Tuo metu (kai jis lankėsi), pas jį lankėsi daug tokių menininkų, kadangi jis teikė minėtas paslaugas ne visada už pinigus, kartais galima buvo susimokėti darbais, kartais atlikdavo (minėtas paslaugas) į skolą. Jis su juo atsiskaitė - dalį pinigais, o dalį darbu. Suteikęs tokio pobūdžio paslaugą, D. G. jokių kvitų jam nebuvo išdavęs. Šiuo metu su D. G. nebendrauja. Nežino kam dar D. G. teikė odontologo paslaugas (t. 1, b. l. 144).

Iš Lietuvos Respublikos odontologų rūmų pažymos matyti, kad odontologijos praktikos registrų duomenimis D. G. licencija, suteikianti teisę verstis odontologijos praktika, Odontologų rūmuose išduota nebuvo (t. 1, b. l. 31-32).

Iš (duomenys neskelbtini) diplomo matyti, kad D. G. (duomenys neskelbtini) įgijo gydytojo – stomatologo specialybę (t. 2, b.l. 15).

Iš (duomenys neskelbtini) profesinės kvalifikacijos pažymėjimo matyti, kad D. G. mokėsi stomatologijos rezidentūroje, buvo įvertintas puikiai ir (duomenys neskelbtini) nutarimu jam suteikta bendrosios praktikos gydytojo stomatologo kvalifikacija (t. 2, b.l. 16).

Bylos dokumentais įrodyta, kad kaltinamasis D. G. buvo įgijęs odontologo kvalifikaciją, tačiau pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-09-06 įsakymo Nr. V-624 42 p. nebuvo LR Odontologų rūmų nariu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 4 str. 1 d. nebuvo gavęs licencijos verstis gydytojo odontologo praktika, šią aplinkybę pripažino ir pats D. G..Įrodyta, kad už tokią veiklą D. G. buvo nuteistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-30 teismo baudžiamuoju įsakymu, t.y. žinojo, kad versdamasis tokia veikla jis pažeidžia įstatymus.Įrodyta paties kaltinamojo D. G. bei nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kad ir po 2012-03-30 jis teikė be licencijos gydytojo odontologo paslaugas nebūdamas LR Odontologų rūmų nariu, gavo iš šios veiklos pajamas ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 202 str. 1 d..

Kaltinamasis D. G. teistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, dirba, jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę D. G. teismas atsižvelgia į jo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jis baustinas bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Byloje nukentėjusiaisiais pripažinti 3 asmenys, kurie pareiškė D. G. civilinius ieškinius dėl netinkamai atliktų gydytojo odontologo paslaugų – E. R. 1737 eurų dydžio, K. D. 1000 eurų dydžio ir G. K. 1190 eurų dydžio.Baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra XXXI skyriuje – nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai, t.y. tokia nusikalstama veika žala yra daroma ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai ir tokios veikos baudžiamumas nėra siejamas su teikiamos paslaugos kokybe.Dokumentais įrodyta, kad D. G. atitinkamas gydytojo odontologo kvalifikacijas turėjo, dėl paslaugų netinkamos ar blogos kokybės jam kaltinimai nepareikšti, veikos baudžiamumas negali būti siejamas su paslaugos kokybe, įrodyta, kad odontologinės paslaugos suteiktos buvo 5 asmenims, kaltinamasis pripažino, kad paslaugas teikė dar keletui asmenų, dėl paslaugos kokybės pretenzijas pareiškė 3 asmenys. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad D. G. suteikė nekokybiškas paslaugas, todėl civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais, juos pareiškę asmenys turi teisę juos reikšti ir įrodinėti žalą civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 202 str. 1 d. ir nubausti 45 MGL 1694,70 eurų bauda.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę D. G. paskirti 30 MGL 1129,80 eurų baudą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

E. R., K. D. ir G. K. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.