- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-05
- Bylos Nr.
- ATP-703-319/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00626-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Advokatai
- Romualdas Matonis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. atstovo advokato Romualdo Matonio (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarimo E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2016 m. balandžio 7 d. nutarimu nustatyta, kad E. P. neteisėtais veiksmais, t.y., 2016 m. vasario 23 d. apie 15.00 val. Vilkaviškio r. sav. kelyje (duomenys neskelbtini) 10 kilometre vairavo automobilį, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo dalies krašto, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, staigiai pasuko vairą į kairę pusę, į automobilio ,,Mini Cooper D Contryman“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo krypties eismo juostą ir sugrįžo atgal, taip priversdamas savo veiksmais automobilio ,,Mini Cooper D Contryman“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją trauktis dešiniau, tai yra keisti judėjimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo bei užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą, dėl ko sukėlė pavojingą situaciją. Vėliau važiuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi lenkė kitą transporto priemonę, kirsdamas ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 8, 9, 101 ir 119 punktų reikalavimus, t. y. padarę administracinį teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje ir 124 ¹ straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, paskyrė E. P. galutinę subendrintą nuobaudą – 173 eurų baudą su specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.Skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi pažeidėjo E. P. skundas dėl minėto nutarimo buvo atmestas. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog E. P. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmęs nutarimą, išsiaiškino visas bylos aplinkybes, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti, pagrįstai konstatavo neteisėtus pažeidėjo veiksmus bei paskyrė tinkamą nuobaudą, proporcingą padarytiems teisės pažeidimams. E. P. atstovas advokatas Romualdas Matonis skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą E. P. atžvilgiu nutraukti. Skunde apeliantas teigia, kad jo atžvilgiu priimtas nutarimas neatitinka ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes pagal įstatymą jame privalo būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų vertinimas, pateiktos žinios apie kitus dalyvaujančius asmenis ir kt., tačiau tokių duomenų nutarime, kuriuo man paskirta administracinė nuobauda, nėra, Tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių nebuvimas nei administracinio teisės pažeidimo protokole nei nutarime apelianto nuomone, laikytinas akivaizdžiu imperatyvaus reikalavimo tai padaryti pažeidimu.Apeliantas skunde teigia, kad sprendžiant iš administracinės bylos medžiagos, klaidinga išvada apie tariamai pavojingus E. P. veiksmus galėjo būti grindžiama tarpusavyje susijusių asmenų V. D., Ingos D. bei M. M. paaiškinimais, kurie yra ne tik nenuoseklūs, prieštaringi tarpusavyje, be to dar ir subjektyvūs.Skunde teigiama, kad E. P. pasukimas dviejų krypčių eismo juostoje arčiau važiuojamosios dalies vidurio, nelaikytinas manevravimu ir buvo visiškai leistinas, todėl jokios situacijos, kuri gali būti laikoma bent kiek pavojinga kitiems eismo dalyviams, nesukėlė, o vėliau galbūt sekęs ištisinės juostos kirtimas buvo akivaizdžiai sąlygotas būtinojo reikalingumo, kas, apelianto įsitikinimu, reiškia, jog skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o administracinė byla nutraukta, man nepadarius jokio administracinio teisės pažeidimoApelianto vertinimu, ir teismas padarė neteisingą išvadą, laikydamas, kad nutarimas, paremtas liudytojų M. M., I. D. bei V. V. parodymais, yra pagrįstas ir teisėtas. Skundo autoriaus įsitikinimu, iš visų apklaustų liudytojų tik V. V. parodymai laikytini teisiškai reikšmingais, nes tik šis liudytojas yra nešališkas, be to, jie yra nuoseklūs ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Liudytojų M. M. ir I. D. parodymai, apelianto įsitikinimu, prieštarauja ne tik faktinėms bylos aplinkybėms, bet ir tarpusavyje. M. M. paaiškino, kad jis sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje, o jo motina I. D. priekinėje keleivio sėdynėje, o I. D. paaiškinimai - visiškai priešingi, kad priekinės automobilio sėdynės keleivis juodais plaukais, apelianto nuomone, galėjo būti V. D.. Liudytojas V. V. tvirtino, kad automobilį vairavo moteris. Be to, nors liudytoja I. D. teismo posėdyje tvirtino, kad išsigandę automobilio ,,VW Golf“ manevro, jie buvo priversti staiga išvažiuoti į kelkraštį, paaiškinime tuoj po įvykio, teigė, kad dėl to jos vyras turėjo pasukti truputį dešiniau. Visi šie esminiai abiejų liudytojų paaiškinimų tarpusavio neatitikimai bei prieštaravimai ne tik E. P. paaiškinimams, bet ir nešališko liudytojo V. V. parodymams, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad jie yra teisiškai suinteresuoti šios bylos baigtimi, kadangi administracinė atsakomybė, kuri taikyta I. D. vyrui ir M. M. patėviui, yra betarpiškai susijusi, o tuo pačiu ir grindžiama iš esmės to paties teisinio konflikto aplinkybėmis. Apelianto nuomone, šios aplinkybės duoda pagrindo apsvarstyti, ar šių liudytojų parodymai nėra melagingi atsakomybės už tokių parodymų davimą prasme. Mano, kad apylinkės teismo teisėja aiškiai pažeidė ATPK 257 straipsnyje reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, t.y. vidinio savo įsitikinimo nepagrindė visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimo, bylos įrodymų vertinimo klaida, tiesiogiai lėmė nepagrįstos bei neteisėtos nutarties priėmimą.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o E. P. apeliacinio skundo netenkinti.E. P. atstovo advokato Romualdo Matonio apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje 124² straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų jo kaltę. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad bylos tyrimas vyko nepažeidžiant jokių įstatymo reikalavimų, surinkti duomenys neginčijamai patvirtina E. P. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų žemesnysis teismas nepažeidė, nagrinėdamas bylą pagal pažeidėjo skundą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą: paties E. P., liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą, su tokiais skundo teiginiais nesutinka ir konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje 124² straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.Apeliantas savo kaltę dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir 124² straipsnio 1 dalį ginčija, teigdamas, jog jo vairavimas nebuvo piktybinis ir chuliganiškas, kad jis kaip nors būtų pažeidęs kelių eismo taisykles ir savo veiksmais kitus eismo dalyvius privertęs staigiai keisti važiavimo kryptį. Priešingai, eismo taisykles pažeidė kitas kelyje važiavęs automobilio ,,Mini Cooper D Contryman“ vairuotojas, kuris pavojingai manevravo ir jis pats turėjo saugotis tokio manevravimo pasekmių.Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti liudytojų M. M., V. D. ir I. D.duotais paaiškinimais bei jų parodymais. Nors apeliaciniame skunde yra nurodyti šių liudytojų parodymų neatitikimai, su kuriais negalima nesutikti, tačiau jie yra tik tose aplinkybes, kurios nelemia pažeidėjo veiksmų vertinimo kaip neteisėtų. Iš tiesų, liudytojų V. D. ir I. D.bei M. M. paaiškinimuose iškilo nesutapimų, nes pirmieji tvirtino, kad priekyje, šalia vairuotojo V. D., sėdėjo M. M., o pastarasis tvirtino, kad šalia vairuotojo sėdėjo jo mama I. D. Tačiau kaip nustatyta byloje medžiaga, nekyla ginčo dėl to, kad įvykio metu jie visi trys buvo tame automobilyje, iš visų šių liudytojų parodymai dėl E. P. veiksmų, kurie buvo vertinti kaip neteisėti, atlikti pažeidus Kelių eismo taisykles, iš esmės buvo analogiški, liudytojai I. D.bei M. M. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl pažeidėjo vairavimo nuosekliai patvirtino ir teisme. Skunde nepagrįstai apkeliamos abejonės ir dėl minimų liudytojų parodymų apie E. P. manevro į priešingą eismo juostą aplinkybes. Liudytojai V. D. ir I. D.bei M. M. paaiškinimuose patvirtino, kad priešpriešais važiuojantis ,,VW Golf“ automobilis, prieš prasilenkiant su jų automobiliu staigiai pasuko į jų važiavimo eismo juostą. Aplinkybę, kad jis tikrai įsuko į priešpriešinę eismo juostą, teisme pavirtino liudytojais apklausti I. D.bei M. M.. Šie liudytojai nuosekliai ir neabejotinai patvirtino, kad dėl tokio E. P. manevro, ,,Mini Cooper D Contryman“ vairuotojui reikėjo keisti važiavimo kryptį. Nors šie liudytojai ir susiję šeiminiais ryšiais, tačiau vien ši aplinkybė savaime neleidžia jų parodymų laikyti šališkais ir nepatikimais. Kaip minėta, liudytojai nuosekliai išdėstė svarbias ir esmines įvykio aplinkybes, jų parodymai tarpusavyje atitinka, juos patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kas rodo parodymų nešališkumą ir teisingumą. Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad minimi liudytojai sąmoningai davė neteisingus parodymus, nes tiriamos aplinkybės tiesiogiai susiję su V. D. taikoma administracine atsakomybe. Iš bylos duomenų matyti, kad V. D. taip pat patrauktas administracinėn atsakomybėn už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jo žmonos ir įsūnio parodymai sąmoningai melagingi, siekiant padėti jam išvengti atsakomybes. Taigi, netikėti V. D. I. D. bei M. M. nurodytomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai neturėjo jokio objektyvaus pagrindo, o vien tai, kad jų parodymai nepatvirtina E. P. teikiamos versijos, nesudaro pagrindo laikyti juos neteisingais.Skunde teigiama, kad nešališkas įvykio liudytojas buvo tik V. V., todėl tik jo parodymais institucija ir teismas turėjo vadovautis, priimant E. P. atžvilgiu sprendimą. Su šiuo argumentu taip pat negalima sutikti. Kaip matyti iš liudytojo V. V. parodymų, kad jis važiavo nuo Marijampolės link Vilkaviškio, kai kirtus miesto ribą, pamatė priešais jį atvažiuojančius lygiagrečiai vienas kito du automobilius. Nustatyta, kad įvykio metu E. P. vairuojamas automobilis ,,VW Golf“ važiavo link Marijampolės, o ,,Mini Cooper“ automobilis važiavo nuo Marijampolė, tačiau E. P. pavojingai sumanevravus, ,,Mini Cooper“ automobilis apsisuko ir pradėjo važiuoti paskui ,,VW Golf“, t. y. jie abu jau važiavo ta pačia kryptini, t.y. link Marijampolės. Taigi, iš šių aplinkybių akivaizdu, kad liudytojas V. V. aptariamų automobilių judėjimą pradėjo stebėti nuo to momento, kai E. P. jau buvo padaręs pažeidimą, pavojingai manevruodamas, ir automobilis ,,Mini Cooper“ jau vijosi ,,VW Golf“. Taigi, V. V. nebuvo įvykio vietoje, kai E. P. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalį numatytą pažeidimą, todėl nieko negalėjo matyti, o dėl ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo jo parodymai neinformatyvūs (liudytojas V. V. negalėjo prisiminti, ar matė, kad automobilis ,,VW Golf“ lenkė draudžiamojoje vietoje), ir jis negalėjo nei patvirtinti nei paneigti jokių aplinkybių. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Institucija, priėmusi nutarimą ir pirmosios instancijos teismas, tirdamas bylos aplinkybes, nagrinėjant pažeidėjo skundą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog surinktų duomenų pakanka E. P. kaltei dėl padarytų pažeidimų pagrįsti. Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. P. administracinėn atsakomybėn už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje 124² straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika kvalifikuota tinkamai.Teismas, skirdamas pažeidėjui nuobaudą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, pripažino vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir skyrė jam sankcijos minimumui artimą nuobaudą ir papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, minimalų sankcijoje numatytą terminą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį nepakeistą ir E. P. atstovo advokato Romualdo Matonio apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.