Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2014-03-14 · Civilinė byla Nr. 2-2042-104/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-14
Bylos Nr.
2-2042-104/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01645-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalja Cikoto
Atsakovas
R. D., E. B. L., J. L.
Civilinė byla Nr. 2-2042-104/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01645-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 116. 1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto,sekretoriaujant Renatai Anderson,dalyvaujant ieškovo atstovui P. P.,atsakovėms R. D., E. B. L.,atsakovų atstovui advokatui E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Virtūtis“ bankroto administratoriaus UAB „Viresita“ ieškinį atsakovams R. D., E. B. L. ir J. L. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas bankrutavusios UAB „Virtūtis“ bankroto administratorius UAB „Viresita“, ginant kreditorių teises, kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas iš atsakovų R. D., E. B. L. ir J. L. solidariai priteisti 165 000 Lt nuostolių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas savo reikalavimą kildina iš sudarytos 2010-11-09 pirkimo pardavimo sutarties, pagal kurią UAB „Virtūtis“ direktorė R. D. (atsakovė) pardavė UAB „Virtūtis“ sandelį už 170 000 Lt E. B. L. ir J. L.. Ieškovas teigia, kad įmonei priklausantis pastatas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą, nes šio pastato rinkos vertė buvo 335 000 Lt, todėl atsakovai neteisėtais veiksmais padarė įmonei 165 000 Lt žalą.

Atsakovės R. D. veiksmų neteisėtumą ieškovas argumentuoja tuo, kad būdama įmonės vadovė, atsakovė netinkamai vykdė CK 2. 82 str., 2. 87 str. nustatytas įmonės vadovo pareigas – būdama atsakinga už įmonės pelną pardavė turtą įmonės savininkams už žymiai mažesnę kainą, sudarė žalingą įmonei sandorį, tuo padarė įmonei žalos. Akcininkai E. B. L. ir J. L. priimdami 2010-11-08 akcininkų sprendimą parduoti įmonės turtą ir įgydami įmonės turtą žemesne, nei rinkos vertė kaina, elgėsi nesąžiningai, priėmė žalingą įmonei sprendimą, supainiojo įmonės turtą su savo asmeniniu turtu bei padarė įmonei žalos. Kadangi įmonė turi 520 036, 70 Lt patvirtintų kreditorinių reikalavimų, kurie bankroto byloje nebus patenkinti, nes įmonė neturi jokio reikšmingo turto, tai atsakovai atsako solidariai dėl jų bendrais neteisėtais veiksmais padarytą žalą CK 2.87 str. 7d., 6. 263 str. 2d., 6. 6 str. 3d. ir 6. 251 str., 2. 50 str. 3d. pagrindu.

Šalies argumentai

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ginčo turtas buvo parduotas už realią tuo metu rinkos vertę, kaip ir nurodyta turto vertintuoju UAB „Butas tau“ 2012-11-02 konsultacijoje, t.y. likus 7 d. iki ginčijamo sandorio sudarymo. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinio turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, t.y. apskaičiuojant panašių objektų turto vertę, todėl individualus turto vertinimas yra tikslesnis turto vertės įrodymas. Todėl atsakovai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, įmonė dėl šio sandorio jokios žalos neatliko. Be to, dėl skirtingų įmonės vadovo ir dalyvių funkcijų jų atsakomybė negali būti solidari.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Virtūtis“ direktorė R. D. ir šios įmonės akcininkai E. B. L. ir J. L. pasirašė 2010-11-09 pirkimo pardavimo sutartį pagal kurią įmonė pardavė akcininkams pastatą t.y. 245, 66 kv. m. ploto parduotuvę- kavinę, esantį (duomenys neskelbtini) už 177 000 Lt. Tokia turto kaina šalys nustatė remiantys turto vertintojo UAB „Butas tau“ rašytine 2010-11-02 konsultacija (b.l. 23, 139). Ieškovas neginčija aplinkybės, kad įmonės akcininkai turto kainą sumokėjo įmonei.

Vilniaus apygardos teismo 2012-09-28 nutartimi UAB „Virtūtis“ buvo iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirtas UAB „Viresita“. Bankroto byloje patvirtinti 520 036, 70 Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai. Ieškovas teigia, kad kreditorių reikalavimai bankroto byloje nebus patenkinti, nes įmonė neturi jokio reikšmingo turto. Anot ieškovą įmonės bankroto administratoriaus, minėtu ginčo sandoriu padaryta žala įmonei, nes įmonei priklausantis pastatas buvo parduotas už žymiai mažesnę t.y. 17o 000 Lt kainą, negu pastato rinkos vertė 335 000 Lt, todėl atsakovai neteisėtais veiksmais padarė įmonei 165 000 Lt žalą.

Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl bendrovės vadovų ir bendrovės dalyvių civilinės atsakomybės sąlygų, BUAB „Virtūtis“ bankroto administratorius buvusiai vadovei atsakovei R. D. savo reikalavimą dėl kainų skirtumo atlyginti žalą įmonei grindžia CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrųjų juridinio asmens vadovo pareigų nevykdymu, o dėl akcininkų atsakomybės ieškovas teigia, kad jie elgėsi nesąžiningai, priėmė žalingą įmonei sprendimą, supainiojo įmonės turtą su savo asmeniniu turtu bei padarė įmonei žalos.

Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą. Remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus įmonės vadovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovė, t. y. bendrovės vadovė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v. AB SEB bankas ir G. S., bylos Nr. 3K-3-420/2013). Jei vadovas konkrečiame įmonės veiklos epizode veikė ne įmonės, bet savo ar trečiųjų asmenų naudai, laikytina, kad jis tyčia pažeidė įmonės interesus ir elgėsi nelojaliai, išskyrus atvejus, kai laikomasi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų taisyklių.

Kasacinio teismo taip pat plėtojama įmonės dalyvio atsakomybės bendrovės kreditoriams pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį bylų praktika, išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Čeltaura“ v. A. Č. , Š. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2009). Esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis.

Byloje nustatyta, kad teismo posėdžio metu buvusi įmonės vadovė atsakovė R. D. nurodė, kad ginčo pastatas nenešė naudos, už pastato nuoma buvo galima gauti 200 Lt per mėnesį. Tuo metu įmonės finansinė būklė buvo gera, įmonei reikėjo apyvartinių lėšų veiklai ir lizingo sutartis vykdyti, todėl akcininkai konsultavosi dėl pastato vertės ir sutiko pirkti už ginčo kainą, nes kitų pirkėjų nebuvo.

Įmonės akcininkė atsakovė E. B. L. papildomai nurodė, kad įmonė užsiminėjo didmenine prekyba, pastatas nebuvo naudojamas įmonės veiklai, buvo nuomojamas už 200 Lt parduotuvei, kad už elektrą apmokėtų ir prižiūrėtų. Gauti didesnių nuompinigių nėra galimybės, nes parduotuvė neturi pajamų, nes toje vietoje yra daug smulkių parduotuvių, o pirkėjų mažai. Pastatui pirkti norinčių nebuvo, todėl akcininkai nusprendė pirkti už turto vertintojo UAB „Butas tau“ nurodytą kainą. Pastato restauracija – tai savo jėgomis pastatyta malkinė.

Nesutikdami su ieškovo reikalavimu, atsakovai teismo posėdžio metu pateikė UAB „Krivita“ atliktą 2013-11-09 ginčo turto retrospektyvinio (kai nustatoma turto rinkos vertė atgalinei datai) vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad rinkos turto vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo datai 2010-11-09 buvo 201 000 Lt, tačiau nurodyta, kad faktiškai objekto pardavimo kaina gali skirtis nuo nustatytosios, priklausomai nuo rinkos sąlygų, susiklosčiusių pardavimo momentu.

Teismas neturi pagrindo nesivadovauti turto vertintojo UAB „Krivita“ nurodyta išvadą dėl ginčo turto vertės, nes ieškovas šios išvados neginčija, todėl konstatuoja, kad už pagrindą ginčo turto rinkos vertei pardavimo diena nustatyti lyginamuoju metodu ima turto vertintojo UAB „Krivita“ nurodyta vertė, tai yra 201 000 Lt, o ne ieškovo nurodyta 335 000 Lt. Teismas sutinka su atsakovų atstovo teiginiu, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinio turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, t.y. apskaičiuojant panašių objektų turto vertę, todėl individualus turto vertinimas yra tikslesnis turto vertės įrodymas. Nors ginčo turtas parduotas už mažesnę kainą, tačiau tai savaime neįrodo atsakovų neteisėtų veiksmų bei jų nesąžiningumo. Kaip jau buvo minėta, iš atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad pastatas nenešė naudos, buvo įmonės poreikius apyvartinėms lėšoms gauti, nes įmonė turėjo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, o kitų pirkėjų pasiūlymų nebuvo. Taigi, spręsti įmonės poreikius atsakovai priėmė sprendimą perleisti turtą akcininkams už 170 000 Lt.

Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v. AB SEB bankas ir G. S., bylos Nr. 3K-3-420/2013). Žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. Jeigu vadovas konkrečiame įmonės veiklos epizode veikė ne įmonės, bet savo ar trečiųjų asmenų naudai, laikytina, kad jis tyčia pažeidė įmonės interesus ir elgėsi nelojaliai.

Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių ieškovo buvusios vadovės fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji veikė ne įmonės, bet savo ar įmonės akcininkų naudai, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad egzistavo galimybę parduoti ginčo turtą už žymiai didesnę kainą.

Dėl išdėstyto, nėra pagrindo taikyti atsakomybę ir įmonės akcininkų atžvilgių, nes ieškovo teiginiai, kad akcininkai priimdami 2010-11-08 sprendimą parduoti įmonės turtą ir įgydami įmonės turtą žemesne, nei rinkos vertė kaina, elgėsi nesąžiningai, priėmė žalingą įmonei sprendimą, supainiojo įmonės turtą su savo asmeniniu turtu bei padarė įmonei žalos, nepasitvirtino bylos nagrinėjimo metu.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti ieškinį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 str., str., teismas

nusprendė:

ieškovo bankrutavusios UAB „Virtūtis“ bankroto administratoriaus UAB „Viresita“ ieškinį atsakovams R. D., E. B. L. ir J. L. dėl žalos atlyginimo, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Natalja Cikoto