- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-23
- Bylos Nr.
- N-444-108-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimo T. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2007 m. gruodžio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2007 m. gruodžio 7 d., vairuodama automobilį, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje stovėjusios transporto priemonės ir su ja susidūrė, apgadindama vieną automobilį. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53 ir 171 punktų reikalavimus.
2007 m. gruodžio 12 d. nutarimu Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė T. M. 150 Lt baudą. Kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė įvertinta tai, kad metų laikotarpyje tos pačios rūšies pažeidimas padarytas pakartotinai.
Šalies argumentai
T. M. skundu prašė teismą nutarimą dėl administracinės nuobaudos jai paskyrimo panaikinti. Nurodė, jog buvo nubausta nepagrįstai, nėra kalta dėl eismo įvykio -krovininio automobilio vairuotojas pats sudarė avarinę situaciją, sustojęs neleistinoje vietoje per ištisinę ženklinimo liniją (KET 193.7 p.), be to, krovininio automobilio atidarytos prekių gabenimui skirtos durys kėlė pavojų, kliudė kitiems eismo dalyviams (KET 192 p.). Pažymėjo, kad įvykio metu buvo apgadintas tik jos pačios automobilis, todėl ji nepagrįstai nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Nepagrįstai taikytas ir ATPK 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas. T. M. nurodė, jog dėl netinkamai S. V. pastatyto automobilio jai teko išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, o pamačiusi priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, stengdamasi išvengti susidūrimo, ji apgadino savo automobilį. Teigė, jog S. V. pasišalino iš eismo įvykio vietos iki policijos pareigūnų atvykimo.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas prašė skundo netenkinti.
Nukentėjusysis S. V. nurodė, jog pretenzijų T. M. neturi.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 22 d. nutarimu skundą patenkino iš dalies - Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyrio pareigūno 2007 m. gruodžio 12 d. nutarimą panaikino, paskirdamas T. M. pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį 30 Lt baudą.
Teismas vadovavosi ATPK 297 straipsnio 1 dalimi, iš administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 13, 15) užfiksuotų T. M. paaiškinimų bei eismo įvykio protokolo (b.l. 17) nustatė, kad T. M. savo kaltę pripažino. Nustatyta, jog pagal KET 271 punktą T. M. ir S. V. patys nubraižė eismo įvykio schemą (b.l. 18) ir ją pasirašė. Šioje schemoje užfiksuota, kad S. V. vairuojamas automobilis stovėjo šalia ištisinės ženklinimo linijos. T. M. pateiktos fotonuotraukos šios aplinkybės nepaneigė. T. M. su išdėstyta aplinkybe sutiko, schemą pasirašė, todėl jos argumentai, jog S. V. vairuojamas automobilis stovėjo ant ištisinės linijos, įvertinti kaip nepagrįsti. Teismas konstatavo, kad S. V. pasirašius schemą (b.l. 18), nubraižytą įvykio vietoje, bei eismo įvykio protokolą (b.l. 17), surašytą policijos komisariate, T. M. nepagrįstai teigia, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Nustatyta, jog T. M., vairuodama automobilį, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje stovinčio S. V. vairuoto automobilio ir su juo susidūrė, todėl jos kaltė, pažeidus KET 53 ir 171 punktų reikalavimus, įrodyta. Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 13, 15) ir skundžiamame nutarime (b.l. 6, 16) konstatuota, kad eismo įvykio, už kurį T. M. patraukta administracinėn atsakomybėn, metu buvo apgadintas tik T. M. automobilis. Tai nurodyta ir eismo įvykio protokole (b.l. 17). Todėl, teismo nuomone, T. M. veikoje nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Įvertinęs aplinkybes, teismas nusprendė, kad teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl priimtas nutarimas naikintinas ir paskirtina administracinė nuobauda, remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. T. M. veika kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už kitus KET pažeidimus, išskyrus numatytus ATPK. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o kaip T. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė įvertinta tai, kad pažeidimo padarymo metu ji turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą (b.l. 24, 25) (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Vadovaujantis ATPK 30² straipsniu, T. M. paskirtas griežtesnės nuobaudos rūšies vidurkis - 30 Lt bauda.
III.
Apeliaciniu skundu T. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, atsižvelgus į asmenų padarytus pažeidimus bei kaltę.
Apeliantė nurodo, kad pagal KET 193.7 punktą sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos yra mažesnis kaip 3 m atstumas, ATPK numato atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Apeliantė paaiškina, jog palei Liepų g. 24 nubraižyta ištisinė ženklinimo linija, eismui viena kryptimi skirta viena juosta, gatvė dar susiaurėja dėl stovėjimo aikštelėje stovinčių automobilių, vietos pakanka tik vienai transporto priemonei pravažiuoti. Todėl trijų metrų atstumo iki sustojusio krovininio automobilio nuo ištisinės ženklinimo linijos nebuvo. Pagal KET 192 punktą draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams, už tai atsakomybė taip pat numatyta ATPK. Teismas to neišnagrinėjo, nors net nežymus užkliuvimas už atvirų krovininio automobilio prekių gabenimui skirtų durų („lifto") krašto daro rimtus pažeidimus kitam automobiliui, be to, didžioji stiklų šukių dalis įlekia į automobilio saloną (todėl jos rūbai buvo vietomis prapjauti stiklais). Paaiškina, kad su vairuotoju S. V. tik pasirašę eismo įvykio schemą, jos nebraižę (tai padarė atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai). Nurodo po įvykio nesugebėjusi tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų, reikalauti atlikti matavimus, pasirašyti schemoje ir pan., o pareigūnai objektyviai neįvertino aplinkybių, tik įtikino ją parašyti, kad savo kaltę ji pripažįsta. Mano, kad nereikėtų vadovautis tokiu jos kaltės pripažinimu po patirto nemažo streso. Nurodo arčiau privažiavusi prie atvirų prekių gabenimui skirtų krovininio automobilio durų, siekdama išvengti susidūrimo ar šiek tiek sumažinti susidūrimo pasekmes. Kadangi padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala jos gyvybei, sveikatai bei nuosavybei, mano, kad jos veika pagal ATPK 17 straipsnį nelaikytina administraciniu teisės pažeidimu.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Mano, jog surinkta pakankamai T. M. kaltės įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1995 redakcija), pagal kurią T. M. skundžiamu teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda, nustato, kad KET pažeidimai, atskirai neaptarti ATPK, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 litų.
Byloje nustatyta, jog T. M., vairuodama automobilį, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje stovėjusios transporto priemonės ir su ja susidūrė, apgadindama savo automobilį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tuo ji pažeidė KET 53 punktą, pagal kurį eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo, bei 171 punktą, pagal kurį vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Apeliantė pažymi, kad kito automobilio vairuotojas S. V. pažeidė KET 192 ir 193.7 punktus, nurodo, kad jos veiksmai buvo sąlygoti neteisėtų S. V. veiksmų, jais buvo išvengta didesnės žalos jos gyvybei, sveikatai ir nuosavybei. Pažymėtina, jog byloje sprendžiant apeliantės administracinės atsakomybės klausimą, kito automobilio vairuotojo galimai padaryti KET pažeidimai nevertintini, nustatytina, kurio būtent asmens veiksmai sąlygojo eismo įvykį.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šiuo atveju būtent T. M. padarytas KET 53 punkto pažeidimas buvo eismo įvykio priežastimi. Net ir esant S. V. padarytiems T. M. nurodytiems KET pažeidimams, apeliantė galėjo išvengti eismo įvykio. Atsižvelgus į tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas tik T. M. automobilis, jos veika pagrįstai perkvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (T. M. nurodė nesanti kalta dėl eismo įvykio), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (ji pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą (b.l. 24, 25) (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), pripažintina, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, tenkinant apeliacinį skundą, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. M. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.