Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-05-25 · Civilinė byla Nr. 2A-103/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-25
Bylos Nr.
2A-103/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
V. B., A. B.
Atsakovas
G. Š.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, Kauno miesto 1-ajam notarų biurui, Kauno miesto 19-ajam notarų biurui
Advokatai
Linas Mažonas, Marytė Vietaitė
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-103/2009Procesinio sprendimo kategorijos 21.4.1.4, 30.2, 42.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Linui Mažonui,atsakovės atstovei advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-457-259/2008 pagal ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovams G. Š. , atstovaujamai įstatyminės atstovės T. Š. , E. K. , B. K. , A. K. teisių perėmėjams I. K. , B. K. , B. K. , B. K. , tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, Kauno miesto 1-ajam notarų biurui ir Kauno miesto 19-ajam notarų biurui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams G. Š. , atstovaujamai įstatyminės atstovės T. Š. , B. K. ir Z. K. kreipėsi ieškovai V. B. ir A. B. ir prašė pripažinti 2003 m. gegužės 29 d. dovanojimo sutartį, sudarytą Kauno miesto 1-ajame notarų biure, registro Nr.1-RL-3178, pagal kurią ieškovai S. B. padovanojo 100 000 Lt, apsimestine ir negaliojančia; 2003 m. birželio 5 d. gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo sandorius, sudarytus tarp S. B. ir B. K. bei B. K. pripažinti apsimestiniais ir negaliojančiais; pripažinti ieškovus 2003 m. birželio 5 d. gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tikrąja šių sandorių šalimi.

Ieškinyje nurodė, kad 2003 m. gegužės 29 d. už 133 071 Lt pardavė namą su statiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kadangi už 100 000 Lt ketino pirkti kitą gyvenamą namą su statiniais (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovai yra senyvi žmonės, jais rūpinosi jų sūnūs S. B. ir D. B. , jie nutarė namą su statiniais ir žemės sklypą pirkti savo sūnaus S. B. vardu, juo labiau, kad namas buvo pilnai neįrengtas, planuota pastatyti ir namo priestatą - pavėsinę, reikėjo rūpintis jų įrengimu, pirkti medžiagas, užbaigti įrengti kambarius, priestatą, tam reikėjo tvarkyti įvairią dokumentaciją, ruošti statinių projektus. Kadangi S. B. pajamos buvo nedidelės, santaupų jis neturėjo, todėl ieškovai 2003 m. gegužės 29 d. jam padovanojo 100 000 Lt, kad S. B. turėtų pateisinimą mokesčių inspekcijai apie turimas pajamas minėto namo pirkimui. Tačiau iš tikrųjų ieškovai pinigų S. B. nedavė, namą pirko sau, todėl dovanojimo sutartis buvo tik formali, apsimestinė. S. B. savo vardu už ieškovų pinigus nupirkus gyvenamąjį namą su statiniais ir sklypu (duomenys neskelbtini), ieškovai laiko, kad šis nekilnojamas turtas yra jų nuosavybė, kadangi jis pirktas už ieškovų lėšas, įrengtas ieškovų lėšomis ir darbu. Atsižvelgiant į tai, kad statybinės medžiagos namo įrengimui pirktos ieškovų lėšomis (daiktas pagamintas iš ieškovų medžiagų), turtas buvo iš esmės pagerintas, jo vertė padidėjo. Ieškovų nuomone, jie faktiškai yra šio turto tikrieji savininkai, tikroji ginčo sandorių šalis, įgijusi teises bei pareigas pagal ginčijamus sandorius. Ieškovai savo ieškinio reikalavimus grindė CK 6.193 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarčių aiškinimą, bei LAT praktika (c.b. Nr. 3K-3-406/2000). Pasak ieškovų, jų sūnus S. B. su T. Š. turėjo dukrą G. Š. . 2004 m. rugsėjo 16 d. mirus S. B. , T. Š. , nors ir žinodama, kad namas su statiniais ir žemės sklypas yra ieškovų, o ne S. B. tikroji asmeninė nuosavybė, savo nepilnametės dukters G. Š. vardu kreipėsi į notaro biurą, pateikdama pareiškimą apie palikimo priėmimą po S. B. mirties, todėl ieškovai, siekdami apginti savo teises, ir kreipėsi į teismą. Ginčo name gyvena ieškovai, jie savo turtu naudojasi, o atsakovės atstovės nurodytu adresu Juodaičių km., Jurbarko rajone ieškovai daugiausia būna vasarą, kadangi naudoja tuos namus kaip vasarnamį. S. B. tarnybos vieta buvo Vilniuje, jis ten ir gyveno, į namą (duomenys neskelbtini)atvažiuodavo tik savaitgaliais.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti solidariai iš ieškovų V. B. ir A. B. T. Š. 3 000 Lt turėtų atstovavimo išlaidų byloje ir 4 000 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovai neįrodė nei vienos nurodytos aplinkybės, kuri pagrįstų jų poziciją. Pinigų dovanojimo sutarties sudarymo ir patvirtinimo notarine tvarka aplinkybės teismui leido daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovų tikroji valia buvo padovanoti ir perduoti pinigus S. B. , o pastarojo valia dovanojamus pinigus priimti. Teismas laikė, kad sutartis buvo realiai įvykdyta, pinigus ieškovai S. B. perdavė. Abi dovanojimo sutarties šalys oficialiai patvirtino ir deklaravo pinigų dovanojimo ir dovanotų pinigų gavimo faktą. Ieškovai savo argumentus grindė liudytojų K. P. , W. B. , D. B. parodymais, kurie paaiškino, jog jiems yra žinoma, kad V. B. įsigijo namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už namą sumokėjo dalimis V. B. . D. B. paaiškino, jog jam žinoma, kad realiai pinigai pagal dovanojimo sutartį S. B. perduoti nebuvo. Be pačių ieškovų paaiškinimų apie ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes ir šalių tikrąją valią, kitų įrodymų teismui ieškovai nepateikė. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, nagrinėjamos bylos atveju – notaro patvirtintoje 2003 m. gegužės 29 d. dovanojimo sutartyje – laikomos viešai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 str. 2 d.). Teismas atmetė ir nesivadovavo liudytojų duotais parodymais dėl nagrinėjamos dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių ir šalių valios ją sudarant, suinteresuotų bylos baigtimi ieškovų parodymus vertino kritiškai. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamos dovanojimo sutarties atveju apsimestinio sandorio faktas nenustatytas. Teismas nurodė, kad ieškovų argumentai dėl 2003 m. birželio 5 d. gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutarties apsimestinumo nepasitvirtino. Rašytinių įrodymų, jog tikroji ginčijamo sandorio šalių valia buvo kitokia, nei įrašyta pirkimo-pardavimo sutartyje, byloje nėra (CPK 197 str. 2 d.). Ieškovai iš viso nebuvo šio sandorio šalimi, todėl jų valios trūkumai dėl šio sandorio negali būti nagrinėjimo objektas ir sutartis dėl ieškovų valios trūkumų negali būti pripažinta apsimestine ir tuo pagrindu negaliojančia. Teismas konstatavo, kad ginčijamos dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartys yra teisiškai pagrįstos ir galiojančios. Teismas, remdamasis CPK 96 straipsniu, nurodė, kad iš ieškovų priteistinas žyminis mokestis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai V. B. ir A. B. prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų ieškiniui pagrįsti. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą paskirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę ir tokiu būdu neleido įrodyti tikrųjų ketinimų (CK 6.193 str.), jų elgesį po gyvenamosios valdos pirkimo: kiek po sandorio sudarymo investavo savo asmeninių pinigų gyvenamosios valdos renovacijai, kaip rūpinosi turtu (CPK 177 str., 178 str., 212 str.). Teismui pateikti ir išlikę statybinių medžiagų kvitai, medžiagos buvo skirtos namo remontui, renovacijai, pagrindiniai statybinių medžiagų kvitai neišlikę. Teismas nevertino civilinėje byloje Nr. 2-233-10/2008 esančio S. B. paaiškinimo VMI. Sandoryje išreikšta valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių faktiškai siekė sandorio šalys.

2. Teismas neteisingai vertino įrodymus. Kauno miesto VPK migracijos skyriaus pažymoje nurodyta, kad S. B. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau 2008 m. kovo 28 d. LR Krašto apsaugos ministerija pažymoje Nr. 61S-289 nurodo, kad S. B. nurodė savo gyvenamąją vietą Juodaičių kaime, Jurbarko rajone. S. B. buvo profesionaliosios karo tarnybos karys majoras, jo nurodyta gyvenamoji vieta kariuomenėje buvo reikalinga tam, kad jį bet kuriuo paros metu galėtų rasti dėl tarnybinio būtinumo. S. B. iš esmės gyveno ir dirbo Vilniuje, o po darbų savaitgaliais vykdavo būtent į nurodytą gyvenamąją vietą Juodaičių kaime, Jurbarko rajone. Tai patvirtino ir liudytojai. Tad S. B. adresu (duomenys neskelbtini) negyveno, tik retsykiais užsukdavo į svečius. Tai įrodo šalių (S. B. ) elgesį po sutarties sudarymo, jis visiškai nesidomėjo jo vardu nupirktu namu. Ieškovai nuo namo įsigijimo gyveno jame. Ieškovai namą pirko sau, tai patvirtina įvykių seka.

3. Teismas nepagrįstai priteisė 4 000 Lt žyminį mokestį, apeliantus buvo atleidęs nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas nepagrįstai atsakovei priteisė 3 000 Lt atstovavimo išlaidų. Į bylą nebuvo pateiktas šios sumos pagrindimas, be to, ši suma neatitinka protingumo kriterijų, nustatytų Teisingumo ministro rekomendacijose dėl atstovavimo išlaidų advokatams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės G. Š. įstatyminė atstovė T. Š. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovai galėjo ekspertizę atlikti savo iniciatyva. Ekspertai nebūtų atsakę, kas atliko turto pagerinimą. Ekspertizės aktas neturėtų jokios reikšmės, sprendžiant pareikštą ieškinį. Apeliantai faktiškai gyveno ir gyvena Juodaičių km. Abi šalys oficialiai deklaravo pinigų dovanojimo faktą. D. B. , apeliantų sūnaus, parodymai vertintini kritiškai. Apeliantai nepateikė duomenų, kad namų valdos įsigijimo sandoris buvo apsimestinis. Bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo, kad apeliantų turtinė padėtis nėra bloga ir jie galėtų susimokėti žyminį mokestį. Teismas pagrįstai pakeitė savo sprendimą atleisti ieškovus nuo dalies žyminio mokesčio. CPK 98 straipsnis nenumato turėtų advokato išlaidų detalizavimo. Priteista advokatų išlaidų suma yra mažesnė, nei nustatyti maksimalūs dydžiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

Ieškinį dėl piniginių lėšų dovanojimo ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei ieškovų pripažinimo tikrąja nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties šalimi ieškovai pareiškė tuo pagrindu, kad, pasak ieškovų, notarine dovanojimo sutartimi sūnui S. B. pinigų jie faktiškai neperdavė, o nekilnojamąjį turtą pirko sau iš savo lėšų tik sūnaus vardu, turtą jie patys pagerino, tad sutartys buvo tik formalios, apsimestinės (CK 1.78 str., 1.87 str.).

Remiantis CK 1.87 straipsnio pirmąja dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Teismas, nustatęs, kad konkretus sandoris yra apsimestinis, ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes (CK 1.78 str. 5 d.).

Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2003 m. gegužės 29 d. tarp ieškovų ir S. B. D. B. sudarytos dovanojimo sutarties atveju apsimestinio sandorio faktas nenustatytas.

Remiantis CK 6.465 straipsnio pirmąja dalimi, pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Kaip matyti iš byloje esančio 2003 m. gegužės 29 d. dovanojimo sutarties nuorašo (t. 1, b.l. 5-6), A. B. S. B. ir V. B. šia sutartimi padovanojo ir sutarties pasirašymo dieną perdavė savo sūnui S. B. 100 000 Lt (3 p.). Ieškovai Tauragės apskrities VMI 2003 m. birželio 6 d. pateikė deklaraciją apie jų turėtas pajamas ir dovanotas pinigines lėšas, t.y. 100 000 Lt, S. B. (t. 1, b.l. 48). S. B. 2003 m. rugpjūčio 25 d. taip pat Kauno apskrities VMI deklaravo dovanotų pinigų, už kuriuos ir įsigijo ginčo turtą, gavimo faktą (t. 1, b.l. 46).

Apsimestinis sandoris negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tačiau remiantis nurodytomis aplinkybėmis, negalima teigti, kad pinigų dovanojimo sutartis neatitiko sutarties šalių valios. Priešingai, šalys apie sudarytą sandorį ir savo tikrosios valios jame atskleidimą patvirtino ir valstybinei mokesčių inspekcijai.

Apeliantai, teigdami, kad sandoriai buvo apsimestiniai ir kad namą jie pirko sau, nurodo aplinkybes, susijusias su piniginių lėšų namo rekonstrukcijai ir pagerinimui skyrimu, gyvenamosios vietos deklaravimu ir faktinės gyvenamosios vietos nurodymu, bei įrodinėja jas liudytojų parodymais

Remiantis CPK 197 straipsnio antrąja dalimi, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Kadangi ginčijami sandoriai buvo patvirtinti notaro, jų negali paneigti liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo, remdamasi liudytojų parodymais, abejoti dėl ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo S. B. vardu ir turto valdymo aplinkybių.

Nors, pasak ieškovų, S. B. nesirūpino ginčo turtu, name negyveno, dirbo Vilniuje ir pats savo gyvenamąją vietą nurodė Juodaičių kaime, Jurbarko rajone, teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės negali paneigti fakto, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi S. B. išreikšta valia būtų neatitikusi jo tikrųjų ketinimų. Ieškovai nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad sandoris buvo apsimestinis ir kad buvo siekiama pridengti kitą sandorį.

Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą paskirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę ir nevertino civilinėje byloje Nr. 2-233-10/2008 esančio S. B. paaiškinimo VMI, tokiu būdu neleido įrodyti tikrųjų ketinimų. Tačiau su tokiu apeliantų argumentu negalima sutikti. Prašoma paskirti ekspertizė nenustatytų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, t.y. aplinkybių dėl tikrosios šalių valios, įsigyjant turtą. Ši ekspertizė galėtų galimai patvirtinti namo pagerinimo faktą, tačiau tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Kaip patvirtina ieškovai apeliaciniame skunde, S. B. VMI paaiškino apie įsigyto namo vidutinę rinkos vertę, namo būklę ir poreikį investuoti papildomas lėšas. Tačiau šios apeliantų nurodytos aplinkybės bei tai, kad jie galimai namą pagerino, negali paneigti jų valios dovanoti S. B. pinigus bei S. B. valios įsigyti nekilnojamąjį turtą.

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad faktinių duomenų, kurie sudarytų pagrindą ginčo sutartis pripažinti apsimestinėmis, byloje nėra nustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

Apeliaciniame skunde ieškovai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė 4 000 Lt žyminį mokestį, kadangi jis buvo iš dalies atleidęs juos nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Šioje byloje Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 7 d. nutartimi tenkino ieškovų V. B. ir A.B. prašymą atleisti nuo dalies 4000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį (t. 1, b.l. 32), tačiau skundžiamu sprendimu teismas iš ieškovų priteisė 4 000 Lt žyminį mokestį, nuo kurio jie buvo atleisti.

Remiantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Tad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovų ieškinį, nepagrįstai priteisė iš jų 4 000 Lt žyminio mokesčio, nuo kurių jis ieškovus buvo atleidęs.

Apeliaciniame skunde ieškovai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 3 000 Lt atstovavimo išlaidų, kad į bylą nebuvo pateiktas šios sumos pagrindimas, kad ši suma neatitinka protingumo kriterijų, nustatytų Teisingumo ministro rekomendacijose dėl atstovavimo išlaidų advokatams.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė 2007 m. lapkričio 29 d. pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad ji advokatei už atstovavimą ir dokumento surašymą sumokėjo 3 000 Lt (t. 1, b.l. 131). Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad teismo priteista išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyti maksimalūs dydžiai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pasak atsakovės, priteistinas už atsiliepimą į ieškinį dydis yra 2 100 Lt, už tripliką – 1 225 Lt, už atstovavimo teisme valandą – 105 Lt.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši byla nėra ypač sudėtinga, į advokato darbo ir laiko faktines sąnaudas, į pateiktų procesinių dokumentų kiekį bei apimtį, į tai, kad nėra pagrindo nukrypti nuo rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, atsakovei iš ieškovų teismo sprendimu priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, lyginant su reikalauta suma, mažinamos, priteisiant 50 proc. turėtų išlaidų, t.y. 1 500 Lt.

Taip pat, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovei iš ieškovų priteistina bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 1 500 Lt.

Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tinkamai neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų šiam klausimui išspręsti, tuo pažeisdamas civilinio proceso normas, todėl bylą iš dalies išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti (CPK 96 str. 329 str. 1 d., 330 str.).

Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, iš jų atsakovės G. Š. įstatyminei atstovei T. Š. priteisiamos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (t. 1, b.l. 175) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – valstybei (CPK 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„T. Š. (a.k. duomenys neskelbtini) iš ieškovų V. B. (a.k. duomenys neskelbtini) ir A. B. (gim. duomenys neskelbtini) priteisti po 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) iš kiekvieno turėtų atstovavimo išlaidų byloje.“

Kitą Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų V. B. ir A. B. po 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti T. Š. ir po 30,25 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Konstantinas GurinasDonatas ŠernasVigintas Višinskis