Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. Č. dėl vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iš esmės tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Atliekų įstatymas) bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus ir nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką, lengvatas, grąžinimo tvarką, delspinigių dydį ir apskaičiavimo tvarką, paslaugos kokybės reikalavimus ir teikimo sąlygas. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba, esant butų arba kitų patalpų savininkų raštu įformintam susitarimui, asmenys, sudarę Civiliniame kodekse nurodytas jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys), o 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, juridiniu asmeniu, savivaldybės pavedimu atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą, arba savivaldybe. Tokius juridinius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parenka savivaldybės. Juridinis asmuo, atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybė, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nurodytas standartines sutarčių sąlygas, raštu pateikia nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas paslaugos teikimo sąlygas. Paslaugos teikimo sąlygų kriterijai nustatyti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.) 1 punktas nustato, kad į Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) yra įtraukti gyvenamosios paskirties pastatai, t. y. pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai). Sąrašo pastabų dalyje nurodoma, jog nekilnojamojo turto objektais šiame Sąraše laikomi pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos, o nekilnojamojo turto paskirtimi šiame Sąraše laikoma paskirtis, kuri yra teisės aktais leidžiama, nuosavybės dokumentuose nurodyta arba faktiškai vykdoma teisėta viena ar keletas veiklos rūšių, vykdomų nekilnojamojo turto objektuose.

Pagėgių savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T-83 patvirtino Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (kaip minėta, toliau – ir Rinkliavos nuostatai, akto redakcija galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.), kurie nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai, nuosavybės teise valdantys Rinkliava apmokestinamos kategorijos (rūšies) nekilnojamąjį turtą arba kiti atliekų turėtojai, kuriems Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 6 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme ir vietinės rinkliavos mokėjimas ar nemokėjimas nėra susijęs su paslaugos gavimu ar negavimu.

Byloje nustatyta, kad atsakovas rinkliavos apskaičiavimo metu nuosavybės teise valdė butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro išrašas). Taigi atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju.

Pažymėtina, kad Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711, 18 punkte nustatyta, kad rinkliava nustatoma nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkams arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovui pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotam asmeniui. Sąraše yra numatyta, kad, be kita ko, gyvenamosios paskirties pastatų (pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai) savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Pagal Rinkliavos nuostatų 1 priedo „Nekilnojamojo turto objektų kategorijos“ 1 punktą kaip atskira nekilnojamojo turto objektų rūšis išskiriami gyvenamosios paskirties daugiabučiai pastatai (daugiabučiai gyvenamieji namai, t. y. 3 ir daugiau būstų namai, kurie yra naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, nakvynės namai, socialinis būstas ir kiti panašios paskirties objektai).

Bylos duomenys rodo, kad už minėtą atsakovo valdytą nekilnojamojo turto objektą jam buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis. Rinkliavos apskaičiavimo dydį patvirtina 2024 m. vasario 13 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11234678, 2023 m. spalio 3 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11197613, 2023 m. vasario 15 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11072988, 2024 m. birželio 18 d. įspėjimas Nr. RIS – 10088620 ir 2023 m. sausio 23 d. įspėjimas Nr. RIS – 10082137 ir 2023 m. sausio 23 d. įspėjimas Nr. RIS – 10082067. Mokėjimo pranešimai ir įspėjimai apie susidariusį įsiskolinimą buvo išsiųsti atsakovui nekilnojamojo turto adresu.

Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo valdomo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, taigi darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos buvo tvarkomos Pagėgių savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčo objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtoju, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą laikytinas pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovo pareiškėjos naudai 25,33 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 8 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Teismas gali nesilaikyti nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Aplinkybė, ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, įskaitant viešojo administravimo subjektą, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021 ir kt.). Priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, o, sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginimo, yra konstatavęs, kad išlaidos advokato teisinėms paslaugoms atlyginti neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nepriteistinos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-767-629/2022 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir tuos precedentus pagrindžianti doktrina (šiuo aspektu žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-440-821/2022). Iš viešai prieinamos informacijos nustatyta, kad pas pareiškėją yra Teisės ir viešųjų pirkimų skyrius, be to, yra galimybė pasitelkti steigėjo teisininkų resursus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtina keisti suformuotą vienodą administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), todėl pareiškėjos prašymas dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginimo netenkintinas, nepagrindus būtinybės viešojo administravimo funkciją vykdančiam subjektui išlaidauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą.

Priteisti iš atsakovo V. Č. uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro naudai 25,33 Eur (dvidešimt penkis eurus ir trisdešimt tris centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nepriemoką už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.