Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. U. pareiškimą, suinteresuotieji asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VI Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po motinos M. U. mirties (duomenys neskelbtini), dėl paveldimo turto – 1/2 dalies gyv. namo su ūkiniais pastatais ir žemės sklypo niekas, tuo pačiu ir pareiškėjas bei jo tėvas J. U. per įstatymo nustatytą terminą į notarą nesikreipė. Teigė, jog tiek pareiškėjas, tiek ir jo tėvas J. U. dėl įstatymų nežinojimo, manė, jog jeigu turimas turtas (namas ir žemės sklypas) priklauso tam, kas nurodytas Registrų centro pažymoje kaip savininkas, jokio palikimo priiminėti nereikia. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tačiau po M. U. mirties pareiškėjo tėvas J. U. liko toliau gyventi šeimos name adresu (duomenys neskelbtini)., juo rūpinosi, prižiūrėjo žemės sklypą, mokėjo visus mokesčius.

Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, konkrečiai iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos, nustatyta, kad pareiškėjo V. U. tėvas yra J. U., o motina - M. U.. Byloje esanti mirties liudijimo kopija patvirtina, kad M. U. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo įrašo Nr. 98). Lentvario m. notarų biuro notaro 2018-06-19 liudijimas patvirtina, kad duomenų apie tai, kad po M. U., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties būtų užvesta paveldėjimo byla nėra.

Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, M. U. mirė (duomenys neskelbtini).Tai reiškia, kad palikimas po jos mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001-07-01), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalį, laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).

Šiuo atveju aktualus yra pirmas palikimo priėmimo būdas, t. y. palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjas teigia, kad po jo motinos M. U. mirties jos palikimą priėmė jo tėvas V. U. pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti turtą, t.y. toliau liko gyventi aukščiau minėtame name, prižiūrėjo namą, žemės sklypą, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta Trakų r. Lentvario sen. Pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą; Trakų r. sav. administracijos Pažyma apie atsiskaitymą už komunalinių atliekų išvežimą; mokėjimo už komunalines paslaugas kvitai.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio juridinio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-322/2009).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad pareiškėjo tėvas V. U. po savo susutoktinės M. U., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti šešių mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos.

Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjo tėvas V. U. pradėjo palikėjos M. U. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties; taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo teisės paveldėti palikėjos turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto šešių mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, tenkina pareiškėjo V. U. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėjas negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str (CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d., 1964 m. CK 587 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 - 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės M. O., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.