Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-04-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-44-503/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-03
Bylos Nr.
II-44-503/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10235-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Pareiškėjas
I. V.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundo nagrinėjimo administracinė byla Nr. II-44-503/2014
Proceso Nr. 4-68-3-10235-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 79.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 3 d., Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant N. Dargytei,dalyvaujant pareiškėjai I. V.,institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą pareigūnei A. G.,

išnagrinėjęs pil. I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dėl kurios priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G. 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 10N-2889218-13 I. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 100 Lt baudą už tai, kad ji 2013 m. rugpjūčio 13 d., 15 val. 32 min., Vilniuje, Laisvės pr., Justiniškių g., vairuodama automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdama važiavimo kryptį, persirikiuodama nedavė kelio gretima eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir susidūrė, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, tuo pažeidė KET 109 punkto reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

I. V. skunde iš esmės nurodė, kad su minėtos pareigūnės 2013-08-27 nutarimu nesutinka, nes ji administracinio teisės pažeidimo protokole, skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodama automobilį BMW 320, nepažeidė Kelių eismo taisyklių, neteisingai pripažinta kalta, o turėjo būti pripažinta nukentėjusiąja. Be to, tiriant eismo įvykį nuo pat pradžių buvo ignoruota kaip nukentėjusi eismo įvykio dalyvė. Į jos paaiškinimą visai nekreipta jokio dėmesio, iš karto po įvykio kaltininkas, vairavęs ir važiavęs paskui ją su sunkiasvoriu savivarčiu MB valst.Nr. (duomenys neskelbtini), bandydamas lenkti ją iš kairės pusės, trenkėsi į kairį jos automobilio BMW valst., Nr.(duomenys neskelbtini) sparną, pasuko kairėn ir perrėžė visą kairį šoną ją nubloškiant suktuku į kairę pusę, kur po kelių apsisukimų sustojo skiriamoje žaliojoje vejoje tarp krūmų, kas leido išvengti priešpriešinio transporto susidūrimo. Gi ji iki susidūrimo ramiai važiavo antrąja eismo juosta link Pilaitės prospekto namų link nekeisdama krypties, nes prieš ją nebuvo jokio transporto, o prieš susidūrimą matė pro šoninį kairės pusės veidrodėlį važiuojantį paskui ją minėtą sunkiasvorį savivartį antra eismo juosta, nes pirmoji juosta atskirta visuomeniniam transportui. Administracinio teisės pažeidimo protokole, 2013m. rugpjūčio 13 d. Nr. 10P-2850558-13, kurį surašė Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osiuos kuopos 2-jo būrio N. G., bendravęs tik su savivarčio profesionaliu vairuotoju, jos parodymus ignoravo, pareikšdamas, kad „ji, pagal jos parodymus, turėjo būti nublokšta į dešinę, o ne į kairę ir todėl ji yra kalta.“ Pagal jos automobilio ir savivarčio susilietimo ir pažeidimo pobūdį yra aišku, kad ji tiesiai savo antra eile važiuodama jokiais būdais negalėjo kliudyti savivarčio, važiavusio paskui ją, o kliudė būtent MB vairuotojas matomai norėjęs ją lenkti, bet kliudęs kairį sparną ir apsukdamas prieš laikrodžio rodyklę bei nublokšdamas kairėn. Po susidūrimo MB automobilis sustojo antroje eismo juostoje. Tuo metu kelias buvo slidus, nes pakankamai smarkiai lijo lietus. Kelių patruliai į eismo įvykį atvyko po 1 valandos, todėl ant asfalto lyjant lietui ir vykstant intensyviam eismui žymių beveik ir neliko, ji buvo viena, be liudininkų, šoko būklėje, po valandos laukimo policijos patrulių jai pasidarė blogai su sveikata ir pati išsikvietė greitąją medicininę pagalbą, kuri suteikė reikiamą medikamentinę pagalbą. Per visą laiką, prie jos net nebuvo priėjęs sunkvežimio vairuotojas, jis buvo užsiėmęs eismo įvykio aplinkybių aiškinimuisi sau naudinga linkme, tarėsi su savo kolegomis, atvykus policijos patruliams susidarė jai įspūdis, kad jiems jau buvo iš anksto aiškios įvykio aplinkybės ir kas čia kaltas. Į jos parodymus policijos pareigūnai nekreipė dėmesio, nepadėjo net jai esant stresinėje būsenoje, o priėmus raminamųjų ir kraujo spaudimą mažinančių vaistų nebuvo pagalbos užvarant jos automobilį ant transporterio, nors pareigūnų pagalbos prašė. Todėl laiko visiškai klaidingą ir melagingą teiginį apie pažeidimo aplinkybes patrulio N. G. surašytame protokole, „kad ji keisdama važiavimo kryptį, persirikiuodama nedavė kelio gretima juosta važiavusiam automobiliui MG ir susidūrė“, nes pagal šį protokolą ji laikoma pažeidėja, o ne nukentėjusia. Todėl kategoriškai nesutinka su nutarimu administracinėje teisės pažeidimo byloje, ir reikalauja kvalifikuoto tyrimo, ekspertizės abiejų automobilių, ir esant reikalui įvykio atkūrimo.

Teismo posėdžio metu I. V. skundą palaikė. Iš esmės pakartojo skunde nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog nesutinka su byloje esančia eksperto išvada, nes ekspertas tyrimą atliko nesąžiningai, neapžiūrėjęs jos apgadinto automobilio. Todėl prašo, kad ekspertizę atliktų kitas ekspertas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas iš esmės nurodė, kad institucijos nuomone, I. V. veika, kuomet ji 2013-08-13 apie 15val. 32min. Vilniuje, Laisvės pr. vairuodama automobilį BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodama iš vienos eismo juostos į kitą, nedavė kelio gretima eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui MERCEDES BENZ ir su juo susidūrė, įrodyta. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį I. V. patraukta teisėtai ir teisingai. Kelių eismo taisyklių 109 punkte teigiama, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. I. V. vairuodama automobilį BMW privalėjo imtis visų atsargumo priemonių, įsitikinti, kad persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą, nebus sutrukdyta gretima eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms. Prašo I. V. skundo netenkinti.

Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė A. G. iš esmės nurodė, kad su I. S. nesutinka. Jai pakako faktinių duomenų pripažinti I. V. kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teisme liudytojas J. T. iš esmės paaiškino, kad jis važiavo, vairuodamas įmonei priklausantį automobilį (sunkvežimį) MB Astros. Važiavo Laisvės prospektu, link Karoliniškių antra kelio juosta nekeisdamas krypties. Šioje vietoje pirma kelio juosta buvo skirta autobusams ir taksi automobiliams. Tuo metu kelio danga buvo šlapia, nes lynojo. Tuo metu jo vairuojamo sunkvežimio greitis buvo apie 50 km/h. Staiga pajuto nedidelį smūgį iš dešinės pusės į jo vairuojamą sunkvežimį, ir tik po to pamatė prieš jo vairuojamą sunkvežimį skersai kelio čiuožiantį automobilį BMW. Čiuoždamas BMW automobilis, apsisuko ir nuriedėjo į žalią veją, į krūmus. Įvykio liudininkų nebuvo. Po įvykio jis užgesino sunkvežimio motorą, nuėjo prie BMW vairuotojos paklausti ar reikia kokios tai pagalbos, išgirdęs šios įžeidinėjimus, nuėjo prie sunkvežimio, paėmė avarinį ženklą šį pastatė ant kelio važiuojamos dalies, iškvietė policijos pareigūnus. Atsakė, kad įvykio vietoje jis su I. V. eismo įvykio deklaracijos nepildė, nes, jam pasiūlius šią pildyti, ji šią pildyti atsisakė. Todėl jis iškvietė policijos pareigūnus.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas H. V. pateikė ekspertizės aktą Nr. 11-2946(13) (b. l. 32-35), kuriame nurodė, kad:

1. Tikėtina šio eismo įvykio eiga (susidūrimo mechanizmas) buvo tokia. I. V., važiuodama automobiliu „BMW 320“ Laisvės pr. rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrąją. Tuo metu 2-ąja eismo juosta kryptimi link Karoliniškių važiavo sunkvežimis „Mercedes Benz“, vairuojamas J. T.. Antroje eismo juostoje tarp persirikiavimo manevrą atliekančio automobilio „BMW 320“ kairiojo šono galinės dalies ir sunkvežimio „Mercedes Benz“ įvyko slystamo pobūdžio kontaktas. Dėl šio kontakto automobilis „BMW 320“ įgavęs sukamąjį judesį sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir pasisuko į „Mercedes Benz“ kairiuoju šonu, dėl ko sunkvežimis „Mercedes Benz“ priekinės dalies kaire puse įsirėmė į „BMW 320“ kairiojo šono priekinio sparno ir durų sandūros sritį ją deformuodamas ir sudaužydamas savo priekinį kairįjį žibintą. Po susidūrimo „Mercedes Benz“ vairuotojo buvo sustabdytas padėtyje, užfiksuotoje po eismo įvykio, o automobilis „BMW 320“ buvo nublokštas į skiriamąją salelę, skiriančią Laisvės pr. priešingų krypčių srautus.

2. Negalima nustatyti ar šioje kelio eismo situacijoje sunkvežimio „Mercedes Benz“ vairuotojas J. T. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio.

3. Negalima nustatyti automobilio „BMW 320“ ir sunkvežimio „Mercedes Benz“ važiavimo greičių šio eismo įvykio metu.

4. Prieš keisdama važiavimo kryptį į kairę (prieš persirikiuodama) iš Laisvės pr. 1-os eismo juostos į 2-ąją eismo juostą, automobilio „BMW 320“ vairuotoja privalėjo tinkamai įsitikinti, kad tai bus saugu, nesudaryti kliūties prie jos 2-ąją eismo juosta iš galo artėjančiam sunkvežimiui „Mercedes Benz“ ir duoti kėliajam.

Iškilus grėsmei eismo saugumui J. T. privalėjo stabdyti vairuojamą sunkvežimį „Mercedes Benz“.

5. Tikėtina, kad šioje susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio „BMW 320“ vairuotojos I. V. veiksmai, - persirikiuodama iš pirmos eismo juostos į antrą, nedavė kelio šia juosta iš paskos didesniu greičiu važiavusiam sunkvežimiui „Mercedes Benz“, kurį vairavo J. T., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

6. Grėsmė eismo saugumui iškilo automobiliui „BMW 320“ keičiant važiavimo kryptį iš 1-os Laisvės pr. eismo juostos ir įvažiuojant į 2-ąją eismo juostą, taip sudarant kliūtį automobilio „Mercedes Benz“ judėjimui.

7. Prieš keisdama važiavimo kryptį į kairę (prieš persirikiuodama) iš Laisvės pr. 1-os eismo juostos į 2-ąją eismo juostą, automobilio „BMW 320“ vairuotoja privalėjo tinkamai įsitikinti, kad tai bus saugu, nesudaryti kliūties prie jos 2-ąją eismo juosta iš galo artėjančiam sunkvežimiui „Mercedes Benz“ ir duoti kėliajam.

Iškilus grėsmei eismo saugumui J. T. privalėjo stabdyti vairuojamą sunkvežimį „Mercedes Benz“.

8. Tikėtina, kad šioje susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio „BMW 320“ vairuotojos I. V. veiksmai, - persirikiuodama iš pirmos eismo juostos į antrą, nedavė kelio šia juosta iš paskos didesniu greičiu važiavusiam sunkvežimiui „Mercedes Benz“, kurį vairavo J. T., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Teismo posėdžio metu H. V. aukščiau aprašytą išvadą palaikė. Iš esmės atsakė, kad jam pakako byloje esančių duomenų šiai išvadai padaryti. Be to, automobilio BMW apgadinimai užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose, todėl papildomai šį apžiūrėti nereikėjo.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Pagal Kelių eismo taisyklių 109 punktą, persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą pareigūnės įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad ši priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutarimą, įrodymų vertinimo nuostatų, numatytų ATPK 257 straipsnyje, nepažeidė.

Liudytojo J. T. rašytiniame paaiškinime iš esmės nurodytos aplinkybės, kad I. V. 2013 m. rugpjūčio 13 d., 15 val. 32 min., Vilniuje, Laisvės pr., Justiniškių g., vairuodama automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdama važiavimo kryptį, persirikiuodama nedavė kelio gretima eismo juosta tiesiai važiavusiam, jo vairuojamam automobiliui MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko šie automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti, nuoseklūs, išsamūs. Šie jo paaiškinimai atitinka jo nurodytas aplinkybes policijos pareigūnui G. Č., kuris šias surašė tarnybiniame pranešime (b. l. 9). Be to, J. T. minėtos nurodytos aplinkybės atitinka ir pareigūno G. Č. nubraižytai eismo įvykio vietos schemai (b. l. 11), automobilių apgadinimų aprašymui (b. l. 10), fotonuotraukose (b. l. 14, 4-6) matomiems BMW apgadinimams. I. V. nenurodė jokių aplinkybių, pagal kurias būtų galima įžvelgti pareigūno G. Č. suinteresuotumą, kad administracine tvarka ji būtų nubausta. Be to, ji minėtoje eismo įvykio schemoje pasirašiusi dėl šios jokių pastabų nenurodžiusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek I. V., tiek J. T. savo rašytiniuose paaiškinimuose pareigūnui (b. l. 12, 16, 13) nenurodė, kad ta pačia kryptimi jų vairuojamos, važiuojančios transporto priemonės persirikiavo kartu. Aukščiau nurodyti rašytinai duomenys vieni kitiems neprieštarauja. Nenustatyta, kad šie gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Šie vieni kitus papildantys rašytinai duomenys patvirtino skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes. Todėl pagrįstai skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė minėtus rašytinius duomenis, kurie pasitvirtino J. T. apklausos teisme metu ir ištyrus eksperto H. V. aukščiau aprašytą ekspertizės aktą, vertino I. V. kaltės įrodymais. Pagal tai teismas sprendžia, kad skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė administracinio teisės medžiagoje, teisingai nustačiusi faktines aplinkybes, teisingai pritaikiusi įstatymą, pagrįstai, teisėtai I. V. pripažino kalta, padariusią ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Be to, I. V. kaltė pasitvirtino ir skundo byloje surinktais duomenimis, o būtent: J. T. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, minėta eksperto išvada. Tiek aukščiau minėti J. T. rašytiniai, tiek teismo posėdžio metu J. T. duoti paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, aiškūs, vieni kitiems ir minėtiems byloje esantiems rašytiniams duomenims neprieštarauja. Be to šie neprieštarauja ir minėtai eksperto išvadai. Nenustatyta priežasties J. T. teisme duotiems paaiškinimams netikėti. Minėto eksperto išvada papildo aukščiau aprašytus rašytinius duomenis, T. T. rašytinius ir teisme duotus paaiškinimus. Ši išvada išsami, aiški, neprieštarauja byloje surinktiems I. V. kaltę patvirtinantiems duomenims. Nenustatyta, kad minėtas ekspertas surašė neteisingą išvadą. Be to, nenustatyta priežasties minėta eksperto išvada abejoti. Todėl I. V. prašymas paskirti kitą, papildomą ekspertizę nepagrįstas ir todėl netenkinamas. Juolab, kad byloje kiekvienas prašymas turi būti aiškus, kodėl jis teikiamas, bei pagrįstas įrodymais, o ji šio prašymo jokiais patikimais įrodymais nepagrindė, šį iš esmės grindė emocijomis, nuomone. Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad vieni kitus papildantys J. T. teisme duoti paaiškinimai ir minėta eksperto išvada, bei šie papildantys aukščiau aprašytus rašytinius duomenis, pagal kuriuos pareigūnė pagrįstai pripažino I. V. kalta, taip pat patvirtina skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes.

I. V. iš esmės skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti jos kaltę paneigiantys argumentai, bei pateikta jos vienašaliai surašyta eismo įvykio deklaracija (b. l. 3), fotonuotraukos (b. l. 4-6) teismo neįtikino, jog ji nepadarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo. Jos argumentai paneigti administracinio teisės pažeidimo ir skundo byloje surinktais patikimais duomenimis (įrodymais), kurie patvirtina jos kaltę. Be to, teismui aišku, ir akivaizdu, jog jos pateikta, tik jos surašyta eismo įvykio deklaracija, pateiktos trys fotonuotraukos nepaneigė nei vienos aplinkybės, nurodytos skundžiamame nutarime.

Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad I. V. pagrįstai pripažinta kalta dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

I. V. padarytas pažeidimas visiškai įrodytas skundo byloje esančia medžiaga. Pareigūnės skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį pagal I. V. argumentus, pateiktą medžiagą nėra priežasties. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie I. V. administracines nuobaudas, - jog ji skundžiamo nutarimo priėmimo metu neturėjo galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankciją, teismas sprendžia, kad jai už padarytą pažeidimą nuobauda parinka, jos dydis paskirtas teisingai. Todėl skundžiamas nutarimas nekeičiamas, o skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutarė:

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 10N-2889218-13 nepakeistą ir pil. I. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Petraitis