Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo (duomenys neskelbtini), veikiančio per (duomenys neskelbtini), ieškinio atsakovams D. J. ir J. J. dėl negrąžinto kredito priteisimo, priverstinės hipotekos nustatymo, namo statybos proceso užbaigimo ir kt. reikalavimų priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, kad tarp atsakovų J. J. ir D. J. susiklostę santykiai dėl gyvenamojo namo, statomo pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2006-03-08 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), statybos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra jungtinės veiklos santykiai; priteisti iš J. J. solidariai su D. J. ieškovui 248 960,96 Lt negrąžinto kredito, 11 935,07 Lt palūkanų, 14 006,72 Lt delspinigių, 11 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009-09-15 iki visiško skolos išieškojimo dienos; nustatyti gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), statomam Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2006-03-08 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, priverstinę hipoteką; įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ex officio tikrina, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, tame tarpe, tikrinama, ar ieškinys yra teismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 str. 1 d.). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. Civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Ieškinio suma pagal turtinį reikalavimą nustatoma pagal CPK 85 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Taigi turtinio reikalavimo suma lemia ieškinio teismingumą ir žyminio mokesčio dydį, todėl kiekvienu atveju turtinio ginčo tinkamas įkainojimas yra teisiškai reikšmingas. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, (duomenys neskelbtini), bylos Nr.3K-3-381/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad visi ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, tačiau teismas su šia pozicija nesutinka.

Ieškovas į teismą kreipėsi ne tik su neturtiniais reikalavimais: pripažinimo, kad tarp atsakovų susiklostę santykiai dėl gyvenamojo namo yra jungtinės veiklos santykiai; įpareigojimo atsakovus organizuoti gyvenamojo namo statybos užbaigimo procedūras ir kitais, bet ir turtiniais reikalavimais, kuriais prašo priteisti iš atsakovų ieškovui 248 960,96 Lt negrąžinto kredito, 11 935,07 Lt palūkanų, 14 006,72 Lt delspinigių, 11 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009-09-15 iki visiško skolos išieškojimo dienos bei nustatyti gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), statomam Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2006-03-08 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, priverstinę hipoteką.

Ieškovo teigimu reikalavimas priteisti skolą iš atsakovų yra išvestinis ir kylantis iš reikalavimo pripažinti atsakovų jungtinę veiklą, be to, skola yra priteista Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-09-22 nutartimi, todėl yra neturtinio pobūdžio. Visgi teismas nemato pagrindo vertinti šio reikalavimo kaip neturtinio, kadangi juo ieškovas akivaizdžiai siekia turtinės naudos, t.y., kad skola būtų priteista ir galėtų būti išieškoma ne tik iš atsakovo D. J., iš kurio ji jau priteista, bet ir iš kito asmens – atsakovo J. J.. Tokiu būdu norima papildomai išplėsti prievolės vykdymo apimtį priteisiant šią skolą solidariai iš abiejų atsakovų, t.y. šiuo reikalavimu siekiama turtinio pobūdžio pasekmių.

Be to, ieškovas prašo nustatyti priverstinę hipoteką gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), statomam Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2006-03-08 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, hipoteka užtikrinant prievolę ieškovui, kurios dydis 248 960,96 Lt negrąžinto kredito, 11 935,07 Lt palūkanų, 14 006,72 Lt delspinigių, 11 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009-09-15 iki visiško skolos išieškojimo dienos. Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Hipotekos sandorio dalykas - daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą. Tad ieškiniu ieškovas siekia apibrėžtų materialinių teisinių pasekmių, kurios įvertintinos pagal pinigų sumą, kuri galėtų būti išieškoma hipotekos sandorio pagrindu. Taigi aptariamu reikalavimu taip pat siekiama turtinių pasekmių – turtinės teisės įgijimo, siekiant užtikrinti turtinę prievolę, kurios mastas - 248 960,96 Lt negrąžinto kredito, 11 935,07 Lt palūkanų, 14 006,72 Lt delspinigių, 11 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų.

Šie ieškovo reikalavimai neabejotinai yra turtinio pobūdžio, nes, kaip minėta, prašant priteisti skolą ir nustatyti priverstinę hipoteką, siekiama įgyti tam tikrą turtą ir turtines teises į nekilnojamąjį daiktą, užtikrinant įvykdymą prievolės, kurios apimtis yra 248 960,96 Lt negrąžinto kredito, 11 935,07 Lt palūkanų, 14 006,72 Lt delspinigių, 11 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų už priteistą sumą.

Pagal CPK 31 str. 1 d. ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, yra teismingos bylos, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 str. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas yra Vilniaus rajone, tačiau pateikto ieškinio turtinių reikalavimų suma viršija 150 000 Lt, darytina išvada, kad ieškinys teismingas apygardos teismui. Jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme (CPK 33 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo (duomenys neskelbtini), veikiančio per (duomenys neskelbtini), ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, teismas

nutarė:

Atsisakyti priimti ieškovo (duomenys neskelbtini), veikiančio per (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovams D. J. ir J. J. dėl negrąžinto kredito priteisimo, priverstinės hipotekos nustatymo, namo statybos proceso užbaigimo ir kt. reikalavimų.

Pareiškimą su priedais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinti (išsiųsti) jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti, kad ieškovas su ieškiniu gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.