Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po savo tėvo Ad. K. mirties ji priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja patikslintame pareiškime (b. l. 49-50) nurodė, kad palikėjas Ad. K. daugiau įpėdinių neturi, ji – palikėjo dukra, vienintelė įstatyminė įpėdinė. Po tėvo mirties ji rūpinosi jam priklausiusiu nekilnojamuoju turtu - butu, esančiu (duomenys neskelbtini), pasitelkusi Lietuvoje gyvenančius asmenis ji prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 86-88) nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Turto bankas nėra gavęs parnešimo apie galimą palikėjo Ad. K. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo turto valdymą, neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo patenkinimui.

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Ad. K., (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 13), pareiškėja – mirusiojo Ad. K. dukra, (duomenys neskelbtini)(b. l. 10-11).

Nuosavybės teisės, be kitų pagrindų, gali būti įgyjamos paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Nurodytų mirusio asmens teisių ir pareigų visuma sudaro palikimo objektą, o jo atskiros dalys gali būti ne tik palikimo atsiradimo vietoje, kuri nustatoma pagal CK 5.4 straipsnyje įtvirtintus kriterijus.

Kai paveldimi materialūs dalykai (kilnojami ir nekilnojami daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės ir kita (CK 5.1 straipsnio 2 dalis) yra skirtingose valstybėse, t. y. paveldėjimas turi tarptautinį elementą, būtina nustatyti, kurios valstybės institucijos turi jurisdikciją spręsti paveldėjimo klausimus ir kokią taikyti teisę.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja – įpėdinė gyvena ir turto palikėjas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų (b. l. 52-55) matyti, kad palikėjas Ad. K. asmeninės nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto Lietuvoje - butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iki šiol nekilnojamasis turtas registruotas Ad. K. vardu.

CK 1.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitiems paveldėjimo teisės santykiams, išskyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Kadangi palikėjo Ad. K. nekilnojamasis turtas yra Lietuvos Respublikoje, tai dėl šio konkretaus turto paveldėjimo kompetentingi spręsti Lietuvos Respublikos notarai (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir Lietuvos Respublikos teismai, taikydami Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo klausimais.

Lietuvoje paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal Ad. K. palikimo atsiradimo metu (2023 m. sausio 1 d.) galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal CK 5.11 straipsnio nuostatas palikėjo vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai.

Pareiškėja A. K. – mirusio Ad. K. dukra, pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Testamentų registro išrašas (b. l. 57) patvirtina, kad palikėjo Ad. K. testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų. Duomenų, kad pareiškėja būtų atsisakiusi savo tėvo palikimo, nėra. Duomenų apie kitus įstatyminius įpėdinius taip pat nėra.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pateiktų sąskaitų už įvairias paslaugas (dujas, vandenį, šilumos energiją), teikiamas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), po palikėjo Ad. K. mirties, šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų (b. l. 71-82) darytina išvada, kad po Ad. K. mirties pareiškėja priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – palikėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą savo nuožiūra prižiūrėdama ir tvarkydama, mokėdama mokesčius už nekilnojamojo turtą išlaikymą, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkė. Iš pateikto kvito (b. l. 81) matyti, kad už dujas apmokėta 2023 m. kovo 31 d., t. y. per tris mėnesius nuo palikėjo mirties, kas suteikia pagrindo spręsti, kad palikimas priimtas per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą. Palikėjo Ad. K. įstatyminės įpėdinės A. K. veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, suinteresuotas asmuo atsiliepimu patvirtino, kad palikėjo Ad. K. palikimo paveldėjimo procedūrų valstybė nėra pradėjusi. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Ad. K. mirties jo palikimą priėmė dukra A. K., faktiškai pradėjusi valdyti palikėjui priklausantį turtą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po Ad. K., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.