- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-07
- Bylos Nr.
- eII-100-972/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00012-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Pažeidėjas
- M. P.
- Advokatai
- Darius Kurpavičius
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-15161-2024 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja 2024 m. rugsėjo 30 d. M. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, pasiūlant iki 2024 m. spalio 30 d. sumokėti 85 Eur baudą, kartu skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 3 d. 17.14 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, tai yra kelio ruože, kuris paženklintas siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiavo bei važiuodamas pagrindiniu keliu lenkė ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančią automobilių koloną. Nurodyta, kad tokiais veiksmais M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.7 punkto, 3 priedo „Kelio ženklinimas ir jo charakteristikos“ 1.1 punkto reikalavimus.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-15161-2024 M. P. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta 190 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
2025 m. sausio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose buvo gautas Institucijos persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. atstovo advokato skundas dėl 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimo. Skundu prašoma pakeisti minėtą nutarimą: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – arba paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio. Skunde nurodoma, jog skundu nėra ginčijamas administracinio nusižengimo padarymo faktas bei kvalifikavimas, keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Pasak atstovo advokato, šiuo konkrečiu atveju skundžiamame nutarime visiškai neanalizuoti ir motyvuotai neįvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. rašytiniai paaiškinimai. Minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose M. P. nurodė išsamias aplinkybes bei pateikė aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, tačiau policijos pareigūnas į juos visiškai neatsižvelgė bei jų neanalizavo. 2024-09-03 17.14 val. M. P., vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitus automobilius, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Minėtoje vietoje yra kelios eismo juostos, todėl M. P. net nepastebėjo, jog padarė teisės pažeidimą. Policijos pareigūnams pranešus apie pažeidimą, M. P. net nesuprato, kokį KET pažeidimą jis padarė, kadangi jokio kelio ženklo, draudžiančio išvažiuoti į priešingą eismo juostą/atlikti lenkimo manevrą, jis nepastebėjo. M. P. tikrai nesiekė piktybiškai pažeisti KET, nepaisyti jų reikalavimų, administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Pamatęs vaizdo įrašą, jis supranta padaręs teisės pažeidimą, tačiau tai nebuvo tyčinis veiksmas. Pareiškėjas neneigė ir neneigia savo kaltės dėl padaryto pažeidimo, nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo padarytas pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, jis tikrai nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, anksčiau už analogiškus KET pažeidimus nėra baustas, taip pat yra neteistas. Nors padarytas nusižengimas buvo neapgalvotas bei kėlė pavojų eismo saugumui, tačiau pareiškėjas savo veiksmais žalos niekam nesukėlė. M. P. suprato savo elgesio pavojingumą, įvertino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, pasimokė iš praeities klaidų, todėl ateityje laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, pažada nedaryti jokių teisės pažeidimų. Nusižengimo padarymo metu M. P. dirbo ir šiuo metu dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, yra drausmingas, pareigingas, drausminių nuobaudų neturi, skatintas už puikiai atliktą darbą. Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, kadangi įmonė teikia paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje ir norint aptarnauti bei prižiūrėti skirtinguose rajonuose esančius klientų objektus, susitikti su klientais, tiekėjais ir kt., važinėti į pasitarimus, yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, M. P. negalės atlikti savo pareigų darbovietėje, todėl bus atleistas iš darbo ir neteks savo pragyvenimo šaltinio. M. P. netekus darbo, t. y. vienintelio pragyvenimo šaltinio, neigiamas turtines pasekmes patirs ne tik jis, bet ir jo šeima, nes jo sutuoktinės gaunamos pajamos yra itin nedidelės, o vienintelės realios šeimos pajamos yra M. P. gaunamas darbo užmokestis. M. P. yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus. Šeima šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o dukters ugdymo įstaiga yra adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pakankamai nutolusi nuo šeimos gyvenamosios vietos, todėl netekus teisės vairuoti, būtų itin apsunkintas vaiko dalyvavimas ugdymo procese, užsiėmimuose ir kt. Pasak atstovo advokato, M. P. šeimos narių patiriami nepatogumai dėl administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnyje, taikymo nėra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Institucijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, neatitinka visuomenės siekiamų ir visuotinai svarbių tikslų, nepagrįstai suvaržo M. P. teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl minėtas procesinis sprendimas turėtų būti pakeistas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo M. P. atstovo advokato skundo netenkinti, palikti galioti skundžiamą 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimą be pakeitimų. Nurodo, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pažeidimo vietoje (Klaipėdos g., Klaipėda) yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, kurias skiria kelio horizontalusis ženklinimas – siaura ištisinė linija (KET 3 priedo 1.1 punktas). Ištisinė linija prasideda nuo pat Kretingos g. ir Klaipėdos g. sankryžos ir tęsiasi iki pat Užupio g. Vaizdo įrašo 00:01 s užfiksuota, kaip automobilis „Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkia mažiausiai du automobilius važiuodamas priešpriešine eismo juosta, lenkimo manevrą baigia grįždamas į atsiradusią papildomą eismo juostą (eismo kryptis sankryžoje į kairę) kirsdamas ištisinę liniją. KET 8 punkte nurodyta, kad eismą Lietuvos keliuose gali apriboti ne tik kelio ženklai, bet ir kelio ženklinimas, nurodytas KET 3 priede. Kaip matyti, Klaipėdos g. esanti siaura ištisinė linija yra nenublukusi, ryški, aiškiai matoma, todėl nėra pagrindo sutikti su atstovo nurodyta aplinkybe, kad M. P. nesuprato darantis KET pažeidimą. Skunde nurodomos M. P. asmeninės, šeiminės aplinkybės egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai M. P. nesulaikė nuo nusižengimo padarymo, todėl patiriami nepatogumai yra natūralios tokio kaltininko elgesio pasekmės. Institucija pažymi, kad M. P. teisė vairuoti transporto priemones atimta tik 3 mėnesiams, todėl šiuo laikotarpiu M. P. gali naudotis viešuoju transportu arba ieškoti kitų alternatyvų – prašyti pagalbos šeimos narių (sutuoktinė turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, AM, B, B1 kategorijos) ar naudotis pavežėjų paslaugomis ir pan. Pasak Institucijos, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. M. P., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, šeiminių aplinkybių, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Iš ANR išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad dar iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo M. P. administracine tvarka buvo baustas net 30 kartų, beveik visi nusižengimai susiję su KET pažeidimais (leistino greičio viršijimas, mobiliojo ryšio telefono naudojimas vairuojant automobilį ir kt.). Administracinio nusižengimo padarymo metu M. P. turėjo net penkias galiojančias nuobaudas, todėl darytina pagrįsta išvada, kad aptariamas M. P. padarytas šiurkštus KET pažeidimas nebuvo atsitiktinis poelgis jo gyvenime, tai parodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės, elgesio normas bei pažeidėją charakterizuoja neigiamai. Taip pat nesutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, kad priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo atsižvelgta į M. P. pateiktus paaiškinimus. Skundžiamu nutarimu, netgi nustačius M. P., kaip vairuotoją, neigiamai charakterizuojančius duomenis, buvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir už padarytą administracinį nusižengimą jam paskirta 190 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tik minimaliam 3 mėnesių terminui. Institucijos nuomone, paskirtą administracinio poveikio priemonę sušvelninus dar labiau, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
M. P., jo atstovas advokatas ir Institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Jiems tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jie išreiškė sutikimą, prašymą, kad skundas būtų nagrinėjamas jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina minėtiems asmenims nedalyvaujant (ANK 629 straipsnis, 630 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Teismas, patikrinęs skundžiamo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, kad ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo byloje nėra, kad pagrįstai pripažinta, jog M. P. veikoje yra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, o M. P. yra tinkamas šio nusižengimo subjektas. Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. ir jo atstovas neginčija inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto, prašoma tik skundžiamą nutarimą pakeisti – visai neskirti administracinio poveikio priemonės arba jos taikymo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. To šiuo atveju teismas nenustatė.
Teismo vertinimu, M. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliai sankcijoje numatytai, bei privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytam minimaliam terminui. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, buvo įvertinti padarytą nusižengimą, patį pažeidėją apibūdinantys duomenys, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, todėl skundo argumentas, kad Institucija, nutarimu skirdama administracinio poveikio priemonę, tinkamai jos neindividualizavo, atmestinas kaip nepagrįstas. M. P. padarė šiurkštų KET pažeidimą – nesant būtinojo reikalingumo situacijos, vairuodamas transporto priemonę, lenkė vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, tai yra kelio ruože, kuris paženklintas siaura ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiavo bei važiuodamas pagrindiniu keliu lenkė ta pačia kryptimi tiesiai važiavusią automobilių koloną, tokius veiksmus atliko mieste darbo dienos pabaigoje, esant paprastai intensyviam eismui tokiu metu, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams. Skunde nurodytą argumentą, kad M. P. nesuprato padaręs KET pažeidimą, kadangi jokio kelio ženklo, draudžiančio išvažiuoti į priešingą eismo juostą/atlikti lenkimo manevrą, jis nepastebėjo, teismas vertina kritiškai, kadangi M. P., įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, neabejotinai turėjo išmanyti KET ir žinoti, kad eismą Lietuvos keliuose riboja ne tik kelio ženklai, bet ir kelio ženklinimas. Be to, kaip galima suprasti iš skundo, pareiškėjas kasdien važiuodavo į Klaipėdos miestą, veždamas vaiką į ugdymo įstaigą, tai nebuvo jo pirmas važiavimas šiame mieste, todėl neabejotina, kad jis turėjo būti gerai susipažinęs su kelio ženklinimu ir šiame ruože, kur padarytas nusižengimas. Kaip teisingai atsiliepime pažymėjo Institucija, iš vaizdo įrašo matyti, kad siaura ištisinė linija yra nenublukusi, ryški, aiškiai matoma, todėl nėra pagrindo sutikti su atstovo nurodyta aplinkybe, kad M. P. nesuprato darantis KET pažeidimą. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog M. P. padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis jo gyvenime. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad M. P. aptariamo nusižengimo padarymo metu turėjo 5 galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimų padarymą, po skundžiamo nutarimo priėmimo 2024 m. gruodžio 26 d. vėl buvo fiksuotas KET pažeidimas (nustatyto greičio viršijimas), už tai 2025 m. sausio 3 d. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (nustatytą greitį viršijo 14 km/h). Tai rodo, kad KET pažeidimai nėra retas reiškinys M. P. gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro, ir tai neleidžia M. P. charakterizuoti kaip drausmingo eismo dalyvio. Tai, kad M. P. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už analogišką ar kitą šiurkštų KET pažeidimą, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl darbo ir šeimos poreikių tenkinimui, nesudaro pagrindo jo administracinės atsakomybės švelninimui. Šiuo atveju pareiškėjas dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl teisės pažeidimo padarymo, ypač žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra būtina. Tai parodo jo neatsakingą požiūrį, abejingumą teisės aktų reikalavimams, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio savo veikimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Siekdamas prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą atsakomybę už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo M. P. nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, nustatant trumpesnį jos terminą, nei numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje, ar iš viso jos neskirti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-15161-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
M. P. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-15161-2024 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.