Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu (b.l.3-4), vadovaudamasis CK 6.588 str., 6.602 str. 2 d. ir 6.613 str., prašė iškeldinti atsakovą iš buto Nr.3, esančio Vaidoto g. 76, Kaune, su visa jam priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškovas nurodė, kad šis butas yra grąžintinas savininkams, jame pagrindinio nuomininko teisėmis buvo registruota A. V. , kuri 1999-05-13 mirė ir 1999-06-29 buvo išregistruota iš buto, o bute liko registruotas jos sūnus (atsakovas). Vadovaujantis CK 6.588 str. ir CK 6.602 str. 2 d., atsakovas, kaip mirusios nuomininkės šeimos narys, turėjo kreiptis dėl nuomos sutarties pakeitimo, kadangi ir toliau gyveno ginčo bute, tačiau dėl nuomos sutarties pakeitimo atsakovas nesikreipė, todėl, išregistravus nuomininką iš gyvenamosios patalpos ir jo nepakeitus kitu, liko bute gyventi be teisinio pagrindo. Atsakovui 2001-06-16, 2003-08-16 ir 2005-06-14 buvo įteikti įspėjimai (b.l.9-11), kad jis turi skubiai kreiptis į turto valdymo skyrių ir pateikti dokumentus dėl buto nuomos sutarties sudarymo, tačiau atsakovas nesikreipė. Be to, atsakovas mokesčius už komunalinius patarnavimus mokėjo nesistemingai (b.l.6).

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog nors atsakovas nėra pateikęs nuomotojui prašymo dėl nuomos sutarties pakeitimo ir nuomos sutartis su juo nesudaryta, tačiau 2005-09-27 jis kreipėsi į Kauno m. savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių atkūrimo skyrių, pateikdamas žinias nuomos sutarčiai sudaryti (b.l.28,30,31), be to, tretysis asmuo, kaip nuomotojo atstovas, buvo informuotas apie pagrindinės nuomininkės mirtį per 2 mėnesius po jos mirties, tačiau jokių duomenų, kodėl tada nebuvo pakeista nuomos sutartis, byloje nėra, todėl teismas nusprendė, kad atsakovo aplaidumas, išsilavinimo ar teisės supratimo stoka, sąlygoję nesugebėjimą sudaryti nuomos sutarties pakeitimo, nesudaro pagrindo jį iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas į butą įsikėlė teisėtai - kaip pagrindinės buto nuomininkės vaikas, bute realiai gyvena ir laiko jį savo namais, kitos gyvenamosios patalpos neturi bei tikisi, tinkamai vykdydamas nuomininko pareigas, ir ateityje jame gyventi. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo iškeldinimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių principus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., CK 1.2, 1.5 str., CPK 3 str. 1,2,5d., 177, 178, 185 str.), kadangi, atsižvelgiant į tai, kad butas yra grąžintiname name, atsakovą iškeldinus iš ginčo buto, jis negautų valstybės garantijų kitam būstui įsigyti, kas iš esmės pažeistų atsakovo interesus, o tai negali būti laikoma teisėtu valstybės tikslu, būtinu demokratinės visuomenės interesams, proporcingu siekiamiems tikslams.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) teismas vadovavosi prielaidomis, tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių. CK 6.597 str. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu, o, vadovaujantis CK 6.602 str. 2 d., nuomininko šeimos narių sutarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Tačiau rašytinė nuomos sutartis su atsakovu sudaryta nebuvo, Nuosavybės teisių atkūrimo skyriuje atsakovo prašymas dėl nuomos sutarties perrašymo jo vardu gautas nebuvo. Priešingai, atsakovas ne kartą buvo informuotas, kad skubiai kreiptųsi ir pateiktų dokumentus dėl buto nuomos sutarties sudarymo jo vardu (b.1.7-11, 28, 29, 68, 69), tačiau atsakovas jokių veiksmų, neatliko, savo teisių nerealizavo;

2) teismas neįvertino aplinkybės, kad mokesčiai už butą buvo mokami nesistemingai;

3) teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog pats atsakovas nesirūpino savo teisėmis ir pareigomis, nedalyvavo teismo posėdžiuose, nepateikė prašymo Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui ar priešieškinio teismui dėl jo pripažinimo buvusios nuomininkės šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo jo vardu. Todėl teismo motyvai, kad atsakovas nesugeba sudaryti nuomos sutarties pakeitimo, todėl nėra pagrindo jo iškeldinti, nes tai pažeistų sąžiningumo, teisingumo principus, nepagrįsti. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad neturi lėšų, kur išsikelti. Ieškovo nuomone, iškeldinimu siekiama teisėto tikslo, t.y. jei tarp ieškovo ir atsakovo nėra sudaryta rašytinė nuomos sutartis, laikytina, kad jis gyvena patalpose be teisinio pagrindo ir turi būti iškeldintas. Dėl atsakovo aplaidumo ir jam neįgyvendinant savo teisių bei nesikreipiant dėl nuomos sutarties pakeitimo jo vardu, yra apsunkinamas nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo butą buvusiems savininkams (namas yra įtrauktas į grąžintinų sąrašą).