Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VSAT Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną, teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos specialisto 2025 m. sausio 8 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025 m. sausio 8 d. 03.50 val. Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Šalčininkų PKP, iš Baltarusijos Respublikos maršrutiniu autobusu kaip keleivis vyko pareiškėjas. Pasienio tikrinimo metu jaunesnysis specialistas nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo sąlygų. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nustatomais papildomais reikalavimais buvo atliktas papildomas išsamus patikrinimas, siekiant nustatyti, ar užsienietis nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Pareiškėjas turėjo Šengeno trumpalaikę „C“ vizą Nr. 023370446, galiojančią nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2025 m. sausio 20 d., kelionės tikslas – turizmas, bet žodžiu deklaravo, kad vyksta pas vaikus, kurie gyvena Lietuvos Respublikoje, Druskininkų m. ir turi leidimus laikinai gyventi. Papildomo patikrinimo metu, paprašytas atsakyti į klausimus dėl karinės agresijos prieš Ukrainą raštu ir pasirašyti, pareiškėjas atsisakė tai padaryti, pareiškė, kad neprivalo atsakinėti į užduotus klausimus (galima grėsmė vidaus ar nacionaliniam saugumui ir tarptautiniams santykiams).

Buvo priimtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta neleisti atvykti į Šengeno erdvę nurodant priežastį. Sprendime nurodyta, kad neleidimo priežastis – yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą.

Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Rusijos Federacijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, išskyrus atvejus, kai jie atitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną iš šių sąlygų: 1) turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 2) turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 3) naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos suderintų sąlygų tvarkos ir turi išduotą supaprastinto tranzito dokumentą arba supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 4) turi pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais išduotą vizą ir: a) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); b) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje); c) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; d) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); e) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių; f) yra Rusijos Federacijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; g) yra kiti, negu nurodyti šio straipsnio 4 dalies 4 punkto e ir f papunkčiuose, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvos Respublikoje esančią Rusijos Federacijos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šengeno valstybėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Rusijos Federacijos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą; h) vyksta į vienkartinę kelionę Rusijos Federacijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ar atgal.

UTPĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Reglamento (ES) 2016/399 (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nuostatos. To paties įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis, trečiosios šalies piliečiui būtina atvykimo į Šengeno erdvę sąlyga, turėti galiojantį kelionės dokumentą (6 straipsnis 1 dalis a) punktas) ir galiojančią vizą, jei to reikalaujama, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą (6 straipsnis 1 dalis b) punktas).

Vizų kodekso 30 straipsnyje nustatyta, kad vien tik vienodos vizos ar riboto teritorinio galiojimo vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės atvykti.

Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“, I skirsnio „Patikrinimų kertant sieną procedūros“, 1.1 papunktyje nustatyta, kad pagrindinis patikrinimų kertant sieną sienos perėjimo punktuose tikslas – patikrinti, kad visi sieną kertantys asmenys tenkintų atvykimo į Šengeno valstybių teritoriją sąlygas.

Šengeno vadovo 4 dalies „Atvykstančių trečiųjų šalių piliečių patikrinimai“ 4.1 papunktyje nustatyta, kad į Šengeno valstybės teritoriją atvykstantys trečiųjų šalių piliečiai turi tenkinti visas atvykimo sąlygas, kurias be kita ko apima: pagrįsti buvimo lankysimoje (-ose) Šengeno valstybėje (-ėse) tikslą ir sąlygas, įskaitant tai, kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų visam numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį (arba tranzitui į trečiąją šalį, į kurią jį tikrai priims, pavyzdžiui, kadangi jis turi tos šalies išduotą leidimą gyventi) arba galimybę teisėtai gauti tokių lėšų bei nebūti laikomu keliančiu grėsmę nė vienos iš Šengeno valstybių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. To paties dokumento 4.6 papunktyje nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiams turi būti taikomas išsamus patikrinimas ir atvykstant išsamų patikrinimą sudaro patikrinimas, ar tenkinamos visos atvykimo sąlygos, iš kurių be kita ko apima patikrinimas siekiant nustatyti atitinkamo trečiosios šalies piliečio išvykimo ir atvykimo vietų ir numatomo buvimo tikslo tikrumą.

Šengeno sienų kodekso „Trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos“ Šengeno sienų kodekse nurodytos kitos trečiųjų šalių piliečių būtinos atvykimo į Šengeno erdvę sąlygos, iš kurių, be kita ko, per išorinę Šengeno valstybių sieną vykstančiam asmeniui būtina pagrįsti – numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir ar turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų (6 straipsnio 1 dalies c) punktas), taip pat turi būti nustatyta – kad užsieniečiai neturi būti laikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių (6 straipsnio 1 dalies e) punktas).

Pacituotos teisės aktų nuostatos leidžia spręsti, kad patikrinimo kertant sieną metu pirmiausia yra surenkami faktiniai duomenys ir tik tuomet individualiai vertinama kiekvieno atvykstančio piliečio situacija, po ko priimamas sprendimas apie jo įleidimą arba neįleidimą. Patikrinimo metu siekiama įsitikinti, ar atvykstantys asmenys atitinka atvykimo kriterijus ir ar jie nekelia grėsmės ne tik Lietuvos nacionaliniam, bet ir visos Europos šalių saugumui, viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, kaip tai numatyta Šengeno sienų kodekse. Turi būti patikrinama, ar turimi dokumentai, pagrindžiantys kelionės tikslus (įskaitant ir Šengeno vizas), atitinka realias vykimo per valstybės sienas aplinkybes bei sąlygas.

Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad jis turėjo būti įleistas į Lietuvos Respubliką, nes turėjo galiojančią Šengeno vizą, o, be to, jis turi nekilnojamojo turto Lietuvoje.

Pažymėtina, kad pareiškėjo turima Viza buvo trumpalaikė (C) tipo. Taigi, pareiškėjas neatitiko Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytų išimčių – turėti ilgalaikę (D) tipo nacionalinę vizą, todėl atsakovės pareigūnai pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui turi būti taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas.

Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekanti plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi, grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad Tarnyba, vykdydama taktinę rizikos analizę, nustatė grėsmės nustatymo atliekant individualų papildomą išsamų užsieniečių patikrinimą, matricą, skirtą tarnybos pareigūnams. Atliekant rizikos analizę papildomo išsamaus patikrinimo metu, be kitų rizikos vertinimo veiksmų, Rusijos Federacijos piliečiams užduodami tiksliniai klausimai (raštu ar žodžiu), siekiant išsiaiškinti asmens lojalumo Rusijos vykdomai nusikalstamai politikai Ukrainoje požymius, asmens požiūrį į NATO plėtrą ir kitus Europos Sąjungos pozicijai prieštaraujančius aspektus, kurie propagandos ar kito prorežiminio turinio pavidalu gali būti skleidžiami Lietuvoje ir (ar) Europos Sąjungoje.

Pareiškėjas savo pozicijos dėl Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje, kitų jo gyvenamosios valstybės radikalių sprendimų ir veiksmų bei vykdomos užsienio politikos atžvilgiu (t. y. atsisakė pildyti klausimyną), todėl Tarnybos pareigūnai pagrįstai tokį pareiškėjo atsisakymą laikė palaikančiu ir teisinančiu Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją, kas sudarė pakankamą pagrindą vertinimui, kad pareiškėjo atvykimas į Lietuvą gali grėsti ne tik Lietuvos, kitų valstybių narių saugumui, o taip pat ir valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikia jokių paaiškinimų dėl šių aplinkybių. Nors teisminio nagrinėjimo metu pareiškė, kad neatsisakė atsakyti į klausimus, tačiau šie pareiškėjo argumentai yra paneigti surinkta bylos medžiaga, t. y. pareigūnų tarnybiniu pranešimu. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, o pareiškėjo teisminio nagrinėjimo metu išdėstytus argumentus, kad jis neatsisakė atsakyti į klausimus vertina kaip gynybinę poziciją. Teismas sutinka su VSAT pastebėjimais, kad tokio pobūdžio klausimyną privalo pildyti užsieniečiai, teikiantys prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Tuo atveju, jei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pareigūnams kyla klausimų dėl užsieniečių pateiktų atsakymų, ar siekiant patikslinti juos, atliekama užsieniečių apklausa, siekiant išsiaiškinti užsieniečio poziciją ir požiūrį į įvykius Ukrainoje. Atsakovė pastebėjo, kad dėl Tarnybos klausimyno taikymo nėra suformuoto teisės aiškinimo, tačiau tokie aiškinimai suformuoti nagrinėjant administracines bylas dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimus gyventi Rusijos Federacijos piliečiams, kurio išaiškinimai, ta apimtimi, kiek tai susiję su atsakymais į specialaus klausimyno klausimais ir atsakymais į juos per grėsmės nacionaliniams saugumui prizmę, atsakovės nuomone, yra reikšmingi šios administracinės bylos nagrinėjimui, ir gali būti taikomi pagal analogiją. Teismas tokiems pastebėjimams pritaria ir konstatuoja, kad tokio klausimyno naudojimas kaip priemonė rizikos vertinimui, yra pagrįsta. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublika aiškiai pasmerkė Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, todėl asmenys, kurie vengia atsakyti į su tuo susijusius klausimus, gali būti vertinami kaip nepalaikantys Lietuvos Respublikos pozicijos ar netgi potencialiai remiantys agresiją. Atsakovė visiškai pagrįstai nurodo, kad tai akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos plėtojamai viešajai politikai ir moraliniams principams, todėl tokie asmenys gali būti neįleidžiami. Klausimynas buvo būtinas siekiant įvertinti, ar pareiškėjo atvykimas nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui ar visuomenės sveikatai. Atsisakymas bendradarbiauti su pareigūnais ir pateikti reikiamą informaciją vertintinas kaip kliūtis atlikti išsamų rizikos vertinimą, o tai sąlygojo Sprendimo priėmimą. Tikrinimo metu pareiškėjui buvo suteikta galimybė atsakyti į klausimyne esančius klausimus ir pateikti informaciją, reikalingą jo atvykimo rizikai įvertinti, tačiau pareiškėjas to sąmoningai atsisakė. Būtent Įstatymo nuostatos nustato, kad kiekvienas Rusijos Federacijos pilietis, vykstantis per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos teritoriją, privalo būti tikrinamas individualiai ir išsamiai. Atsisakymas bendradarbiauti su pareigūnais atliekančiais pasienio tikrinimą yra pakankamas ir teisėtas pagrindas neįleisti asmens į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėjo argumentai, kad prieš atvykdamas į Lietuvą telefonu komunikavo su VSAT pareigūnais, teisinės reikšmės neturi, nes, kaip teisingai atsakovė nurodo, kad kiekvieno asmens situacija yra vertinama individualiai atvykus ir kertant sieną, laikantis teisės aktų nuostatų.

Teismo vertinimu, skundžiamas VSAT Sprendimas yra tinkamai pagrįstas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu buvo informuotas apie neįleidimo priežastį, o būtent Tarnybos pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka užpildė sprendimo dėl neįleidimo blanką (formą), jame nurodydami aiškias priežastis „pareiškėjas yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams ir neatitinka Įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatų“. Pareiškėjas su Sprendimu buvo supažindintas pasirašytinai, Sprendimas yra motyvuotas, jo turinys ir forma atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą, taip pat atitinka Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio reikalavimus. Jame nurodyti administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, administracinio sprendimo data, administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris, priimto sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, jog atsakovė skundžiamu Sprendimu darė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo neįleidimo į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.