Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-11 · Byla Nr. N-575-2325-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-11
Bylos Nr.
N-575-2325-11
Teisminio proceso Nr.
4-54-3-00638-2010-6
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2325/2011Teisminio proceso Nr. 4-54-3-00638-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Zarasų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 4 d. nutarimu pripažino D. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą su automobilio „VW Golf“, nuosavybės teise priklausančio G. B., konfiskavimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas D. B. buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 21 d., apie 19 val. 45 min., Zarasų rajone esančiame kaime, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį „VW Golf“, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir nesustojo stabdomas policijos pareigūno. Nurodė, jog nors D. B. neigė, kad nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustoti, teigdamas, kad jis automobilio nevairavo, o tuo metu dirbo, tačiau, teismo manymu, tai yra įrodyta administracinėje byloje surinktais įrodymais. Pažymėjo, jog D. B. pažeidimą užfiksavę policijos pareigūnai A. V. ir S. L. detaliai nurodė, jog lazdele ir tarnybinio automobilio švyturėliais stabdė automobilį „VW Golf“, tačiau šis automobilis stabdomas nestojo, o staigiai pasuko į keliuką, esantį pievoje, ką patvirtino ir liudytojai B. B. bei M. M., kurie parodė, jog matė, kad policijos pareigūnas stabdė automobilį, tačiau automobilis nestojo, o pasuko į šalutinį keliuką, be to, policijos pareigūnai tiksliai ir išsamiai apibūdino automobilyje buvusius du žmones – D. B. ir jo motiną G. B., kuriuos atpažino tiek privažiavę prie automobilio, tiek ir teismo posėdžio metu. Pažymėjo, jog teismas neturi jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais. Tuo tarpu liudytojų G. B., B. B., M. M. parodymus teismas įvertino kaip siekimą padėti D. B. išvengti administracinės atsakomybės ir juos atmetė, nes G. B. ir B. B. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tėvai, o M. M. – jo sesers sugyventinis, todėl jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. D. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau skirdamas nuobaudą atsižvelgė į tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, neteistas, dėl padaryto teisės pažeidimo nesigaili, yra moksleivis.

II.

D. B., nesutikdamas su Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo nutarime jo kaltė buvo grindžiama tik policijos pareigūnų parodymais, tačiau teismas neapklausė žmonių, su kuriuo jis tą dieną dirbo. Teigia, jog neginčija to, kad pareigūnai stabdė „VW Golf“ automobilį, tačiau tikina, kad minėtą dieną jo vairuoti negalėjo, nes tik grįžęs iš darbo, apie 9 val. vakare, sužinojo, kas atsitiko. Pažymi, jog policijos pareigūnai teigia jį atpažinę, tačiau šis jų veiksmas neatitiko jokių atpažinimo taisyklių. Mano, jog atpažinimas turi būti atliekamas ne parodant į vienintelį teismo posėdyje sėdintį asmenį, ką nagrinėjimu atveju padarė pareigūnai, o laikantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 192 straipsnyje nurodytos tvarkos. Pažymi, jog 2010 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime A. V. pripažino, kad po įvykio grįžusi į policijos komisariatą duomenų bazėje patikrino ir apžiūrėjo jo nuotrauką, nurodė šiame pranešime jo veido aprašymą ir konstatavo, kad automobilio nestabdęs asmuo atitiko nuotraukoje matomus asmens požymius, tačiau pareigūnė minėtą nuotrauką turėjo apžiūrėti ne prieš rašydama tarnybinį pranešimą, o jau po to. Priduria, jog tarnybinis pranešimas yra rašytas kompiuteriu, jo rašymo laikas yra neaiškus, todėl jis galėjo būti rašomas 2010 m. rugpjūčio 21 d. vėlai vakare arba net kitą dieną, be to, abiejų pareigūnų tarnybiniai pranešimai sutampa, yra nukopijuoti, todėl negali būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai. Pažymi, jog, nepaisant to, kai kurie pareigūnų parodymai nesutampa detalėse – A. V. teigia, kad automobilį vairavo vaikinas, apsirengęs tamsiais drabužiais, o S. L. – kad jį vairavo šviesiais drabužiais apsirengęs vaikinas.

Atsiliepimas

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyris atsiliepime į D. B. apeliacinį skundą nurodo, jog D. B. apeliaciniame skunde teikiami motyvai yra niekuo nepagrįsti ir sukurti siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl prašo šiuos motyvus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

D. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, pažeidžiant Kelių eismo taisykles,

užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

D. B. savo kaltę neigia, nurodydamas, jog automobilio administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomu laiku nevairavo, nes tuo metu dirbo, o pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo priimtas, vadovaujantis vien tik policijos pareigūnų parodymais, kurie negali būti laikomi objektyviais, nes pareigūnai jį atpažino, nesilaikydami teisės aktais nustatytos tvarkos, be to, neiškvietė jo nurodomas aplinkybes apie įvykį galinčių patvirtinti liudytojų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokiais D. B. apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nesutinka. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl 2010 m. rugpjūčio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje „VW Golf“ automobilį vairavusio asmens tapatybės. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar būtent D. B. vairavo automobilį, rėmėsi policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriais, išanalizavus juos kitų byloje esančių įrodymų kontekste, buvo paneigta apelianto teikiama įvykio versija, jog jis pažeidimo darymo metu dirbo kitoje vietovėje. Pabrėžtina, kad minėti liudytojai betarpiškai stebėjo daromą pažeidimą, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, todėl jų parodymai laikytini patikimais ir jais, kartu su kita į bylą surinkta medžiaga, pagrįstai remtasi nustatant teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepaklususio vairuotojo tapatybę. Pridurtina, jog pareigūnai sugebėjo tiksliai apibūdinti teisės pažeidimą dariusį subjektą, jų parodymai šiuo aspektu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl jų objektyvumo, juo labiau, kad byloje yra užfiksuota ir ta aplinkybė, kad tai, jog „VW Golf“ automobilį vairavo D. B. pareigūnams pripažino ir jo motina G. B. (b. l. 13, 15, 40) ir šį faktą ji pradėjo neigti tik sudrausminus vyrui, D. B. tėvui B. B.. Tuo tarpu tai, kad tarnybiniai pareigūnų pranešimai savo turiniu iš esmės sutampa, taip pat nesudaro pagrindo jais abejoti, nes juose (tarnybiniuose pranešimuose) ir negali būti nurodytos skirtingos aplinkybės, kadangi pareigūnai, kartu stebėdami daromą pažeidimą, matė vienodą situaciją.

D. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog jo, kaip vairuotojo, atpažinimo procedūra atlikta nesilaikant BPK įtvirtintų reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog atpažinimas kaip procesinis veiksmas ATPK nėra numatytas ir reglamentuojamas, todėl tokiais atvejais taikant įstatymo analogiją turėtų būti vadovaujamasi BPK 179, 191, 192, 195 straipsnių nuostatomis, tačiau šiuo atveju jos negali būti be išlygų taikomos, nes minėtos BPK normos taikytinos atitinkamą procesinę padėtį turintiems subjektams (liudytojui, nukentėjusiajam, įtariamajam), tuo tarpu fiksuojant administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes policijos komisariate policijos pareigūnai į šią kategoriją asmenų nepateko. Teisėjų kolegija pažymi, jog atmestinas ir tas D. B. argumentas, jog teismas privalėjo apklausti liudytojus, galinčius patvirtinti jo nurodomas įvykio aplinkybes. Nagrinėjamu aspektu pasakytina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas D. B. dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kuriuose galėjo prašyti apklausti apeliaciniame skunde minimus liudytojus, tačiau tokių prašymų nereiškė, jų anketinių duomenų nenurodė, todėl manytina, kad šių liudytojų neapklausimas nekliudė teismui objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasRomanas Klišauskas