Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 18 MGL, t. y. 900 Eur dydžio bauda (2020 m. gegužės 11 d. bauda sumokėta);

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta 34 parų arešto bausmė;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant įpareigojimą per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2023 m. gruodžio 20 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės vietos laikui),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį, turtą, o būtent: 2024 m. lapkričio 16 d. apie 18.41 val., UAB „IKI Lietuva“ parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui nuo lentynos paėmus 4 pakuotes skalbimo kapsulių „ARIEL COLOR“ (po 72 vnt.), bendros 151,96 Eur vertės ir 1 pakuotę skalbimo kapsulių „ARIEL EXTRA CLEAN“ (po 60 vnt.) 37,99 Eur vertės, jas sudėjus į plastikinį pirkinių krepšį, palikus prekybos salėje ir išėjus iš parduotuvės, tęsiant savo nusikalstamus veiksmus po 2 min. sugrįžus į parduotuvę kartu su E. T., nenustatytam asmeniui jam (E. T.) parodant paliktas prekes, pastarajam įėjus į prekybinę salę, paėmus krepšį su pakuotėmis skalbimo kapsulių, nenustatytam asmeniui atidarant automatines įėjimo duris ir abiem kartu pasišalinant iš parduotuvės, prekių apmokėjimui nepateikus, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausantį 189,95 eurų vertės turtą. Tokiais veiksmais E. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Šeštajame ekrano vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Vaizdo įrašo pabaiga 04.31 sek.

Septintajame ekrano vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Vaizdo įrašo pabaiga 04.31 sek.

Devintame ekrano vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Vaizdo įrašo pabaiga 04.31 sek. (b. l. 37–41); fotolentelė (b. l. 42–49).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal šią dalį, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).

Tačiau teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad kaltinamojo E. T. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra visiškai ir neginčytai įrodyta surinktų įrodymų visuma.

Liudytojas R. R. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad kaltinamasis E. T. jam yra žinomas būtent dėl vagysčių iš parduotuvių. Kaltinamąjį jis vadina „E.“. 2024 m. lapkričio 16 d. dirbo parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini). Stebėdamas prekybos salę per monitorius, apie 18.41 val. pamatė iš parduotuvės išbėgantį vaikiną, jam žinomą kaip „E.“, kuris rankose nešė pirkinių krepšelį, kuriame buvo skalbimo priemonės. „E.“ su prekėmis išbėgo per daržovių skyriaus įėjimą. Kartu su „E.“ buvo kitas vaikinas, kuris „E.“ priėjus prie įėjimo vartelių, priėjo artyn ir juos atidarė. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, pamatė, pirmas į parduotuvės prekybos salę atėjo vaikinas (ne E. T.), kuris į pirkinių krepšį įsidėjo pakuotes skalbimo kapsulių „Ariel“. Kiekis nurodytas pareiškime. Pirkinių krepšį su prekėmis minėtas pirmasis vaikinas nunešė ir padėjo prekybos salėje, o pats išėjo iš parduotuvės. Neužilgo minėtas vaikinas sugrįžo į parduotuvę. Kartu su juo atėjo „E.“. Abu vaikinai priėjo prie įėjimo į prekybos salę vartelių, vaikinas Nr. 1 rankos judesiu „E.“ parodė salėje paliktą krepšį su kapsulėmis. Vaikinas Nr. 1 liko prie įėjimo vartelių, o „E.“ įėjo į prekybos salę, paėmė vaikino Nr. 1 paliktą krepšelį su „Ariel“ kapsulių pakuotėmis, skubiai pradėjo bėgti link įėjimo vartelių, kurie, prie jų priėjus vaikinui Nr. 1, automatiškai atsidarė. „E.“ ne kartą yra įvykdęs vagysčių iš šios parduotuvės, todėl liudytojui žinomas.

Liudytojas A. D. taip pat teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta kaltinamąjį, jis yra E. T.. Atsimena byloje nagrinėjamą įvykį. Vienas asmuo buvo nenustatytas, o kitas asmuo, kuris ėjo paimti skalbimo kapsules, buvo E. T.. Iškart jį atpažino peržiūrėjęs vaizdo įrašus. Vaizdo įrašus peržiūrėjo aplinkybių patikslinimo metu, tuo metu liudytojas dirbo policijos pareigūnu. Atpažino E. T. iš eisenos, veido, aprangos, nekilo abejonių, kad vaizdo įraše užfiksuotas kaltinamasis.

Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti liudytojų A. D. ir R. R. P. parodymais, kadangi liudytojai kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, tad nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir neturi pagrindo kaltinamąjį apkalbėti. Be to, liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys ir papildantys kitus byloje esančius įrodymus, kas sudaro vieningą įrodymų grandinę.

Taip pat teismo vertinimu, byloje pateikti vaizdo įrašai yra pakankamai geros kokybės, kad iš jų būtų įmanoma vizualiai nustatyti nagrinėjamo įvykio metu vagystę įvykdžiusį asmenį. Lyginant parduotuvės vaizdo kamera padarytuose vaizdo įrašuose esantį asmenį su duomenų bazėje esančia E. T. nuotrauka, darytina išvada, kad pagal bendrus veido bruožus – veido formą, nosį, tiek parduotuvės vaizdo kamera padarytuose vaizdo įrašuose, tiek ir duomenų bazėje esančioje nuotraukoje yra užfiksuotas tas pats asmuo – kaltinamasis E. T., todėl darytina išvada, jog kaltinamasis 2024 m. lapkričio 16 d., 18.41 val. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Tuo tarpu kaltinamojo teiginius, kad jis prekių nevogė, teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. T. administracine tvarka per 1 metų laikotarpį už smulkias vagystes iš parduotuvių yra baustas 12 kartų, todėl akivaizdu, kad jis yra žinomas ne tik parduotuvių apsaugos darbuotojams, tačiau ir policijos pareigūnams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja V. S.-P. tarnybiniame pranešime nurodė, kad peržiūrėjusi vaizdo įrašus atpažino, jog nusikalstamą veiką įvykdė būtent E. T..

Be jau aptartų įrodymų E. T. kaltė yra įrodyta UAB „IKI Lietuva“ pareiškimu, kuriame nurodomos pagrobtos prekės, jų kiekis ir vertė, vaizdo įrašų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad nenustatytas asmuo parduotuvėje paėmė skalbimo kapsules, jas sudėjo į plastikinį pirkinių krepšį, paliko prekybos salėje ir išėjo iš parduotuvės, o po 2 min. grįžo kartu su E. T., parodė jam į pirkinių krepšį sudėtas kapsules, atidarė parduotuvės įėjimo duris ir abu kartu su E. T. bei skalbimo kapsulėmis iš parduotuvės pasišalino už prekes nesumokėję.

BK 190 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą.

Atsižvelgus į tai, kad E. T. pagrobė turto, kurio vertė yra 189,95 Eur, t. y. 3 MGL, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. E. T. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis E. T., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį, turtą, o būtent: 2024 m. lapkričio 16 d. apie 18.41 val., UAB „IKI Lietuva“ parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytam asmeniui nuo lentynos paėmus 4 pakuotes skalbimo kapsulių „ARIEL COLOR“ (po 72 vnt.), bendros 151,96 Eur vertės ir 1 pakuotę skalbimo kapsulių „ARIEL EXTRA CLEAN“ (po 60 vnt.) 37,99 Eur vertės, jas sudėjus į plastikinį pirkinių krepšį, palikus prekybos salėje ir išėjus iš parduotuvės, tęsiant savo nusikalstamus veiksmus po 2 min. sugrįžus į parduotuvę kartu su E. T., tyrimo metu nenustatytam asmeniui jam (E. T.) parodant paliktas prekes, pastarajam įėjus į prekybinę salę, paėmus krepšį su pakuotėmis skalbimo kapsulių, tyrimo metu nenustatytam asmeniui atidarant automatines įėjimo duris ir abiem kartu pasišalinant iš parduotuvės, prekių apmokėjimui nepateikus, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausantį 189,95 eurų vertės turtą. Tokiais veiksmais E. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 121–138), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 139–149), psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (1 t., b. l. 150, 153).

E. T. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, praeityje teistas 4 kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tame tarpe ir nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams. Byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Per 1 metų laikotarpį už smulkias vagystes iš parduotuvių yra baustas 12 kartų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis pakankamų teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. T. laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatant artimą minimaliam, taikant intensyvią priežiūrą, paskiriant jam įpareigojimus.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė UAB „IKI Lietuva“ yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl E. T. nusikalstama veika padarytos 189,95 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 72–73).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad civilinės ieškovės civilinis ieškinys yra pagrįstas, nes žala buvo padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo E. T. veiksmais, įrodytais liudytojų parodymais, vaizdo įrašais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinės ieškovės civilinis ieškinys tenkintinas visiškai bei priteistinas iš kaltinamojo E. T..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojant E. T. per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti civilinei ieškovei UAB „IKI Lietuva“ padarytą 189,95 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų 95 centų) turtinę žalą, bei įpareigojant viso bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. T. 189,95 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 95 centus) turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.