- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- I-259-644/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01468-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- L. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. P. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės aps. VPK), 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, jog 2018-06-14 (data nėra tiksli) areštinės kameroje Nr. 8 vakarienės metu apie 17.00 val. dalinant maistą pastebėjo, kad jam skirta maisto porcija yra per maža ir neatitinka nustatytų maisto porcijos dydžių reikalavimų. Pareiškėjas maisto dalintojo paprašė porciją pasverti, tačiau pareigūnas liepė pareiškėjui valgyti, nes priešingu atveju jis liks nevalgęs, be to, svarstyklių įstaigoje nėra. Vėliau kameros langelis buvo uždarytas ir vakarienė pareiškėjui nebuvo išduota. Pažymėjo, kad buvo nevalgęs nuo tos dienos 12.00 val. (pietų) iki kitos dienos 8.00 val. ryto (pusryčių), t. y. iš viso 20 valandų. Tą patį vakarą pareiškėjui skaudėjo pilvą, jis jautėsi alkanas, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Minėti atsakovo veiksmai, pareiškėjo teigimu, prilygo kankinimui, orumo žeminimui. Pareiškėjas patyrė sukrėtimą, depresiją, galimybių sumenkinimą, fizinį skausmą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 8-11) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad 2018-06-14 pareiškėjas Marijampolės VPK areštinėje buvo laikomas iki 9.51 val. ryto, vėliau jis buvo konvojuotas į Kauno tardymo izoliatorių, todėl jo skundas nepagrįstas. Pažymėjo, kad areštantai maitinami 3 kartus per dieną, o valgiaraštį sudaro maistą teikianti įmonė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytomis fiziologinėmis mitybos normomis. Pareiškėjas nedetalizavo, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad 2018-06-14 vakarienei pateikto maisto porcija buvo per maža, o apsiribojo tik lakoniškais, bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, veiksmais neišdavus jam vakarienės.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas L. P. Marijampolės aps. VPK areštinės kameroje Nr. 8 buvo laikomas šiais laikotarpiais: nuo 2018-06-06 iki 2018-06-08, nuo 2018-06-12 iki 2018-06-14, nuo 2018-07-18 iki 2018-07-20 (b. l. 12).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiksliai neprisimena, kurią konkrečiai dieną jis negavo maisto, tačiau šią aplinkybę gali patvirtinti kiti bylos duomenys, nes pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių skundu yra kreipęsis į Marijampolės aps. VPK areštinės viršininką.
Bylos duomenys patvirtina, kad L. P. 2018-06-12 skundu kreipėsi į Marijampolės aps. VPK areštinės viršininką L. K. nurodydamas, jog 2018-06-12 vakarienės metu jam išduota maisto porcija neatitiko numatyto dydžio bei proporcingumo normų, dėl ko pareiškėjas pareikalavo pasverti maisto porciją, tačiau į jo prašymą pareigūnai nereagavo. Marijampolės aps. VPK viršininkas jam liepė valgyti, nes kitaip liks nevalgęs. Pareiškėjas vakarienės negavo, dėl to jautė pilvo skausmus, pažeminimą (b. l. 56-57).
Atsakydamas į pareiškėjo 2018-06-12 skundą Marijampolės aps. VPK 2018-06-27 rašte nurodė Nr. 64-S-, kad maistas areštinėje tiekiamas pagal sutartį ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad duomenų apie tai, jog pareiškėjo buvimo areštinėje laikotarpiu su juo buvo elgiamasi netinkamai, nebuvo gauta (b. l. 58).
Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad ginčas administracinėje byloje kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės aps. VPK areštinės pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų 2018-06-12 neišdavus jam vakarienės.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kiekvienam suimtajam tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas, maistu suimtieji aprūpinami nemokomai. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, jog suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017-04-03 įsakymu Nr. 1V-247 (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-04-04 iki 2018-10-24) 62 punktą, policijos areštinėse laikomiems areštantams taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos fiziologinės mitybos normos. Areštantai maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų). Valgiaraštį sudaro maistą tiekianti įmonė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytomis fiziologinėmis mitybos normomis (63 p.).
Remiantis Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-06-27 iki 2018-12-01) 86.9 punktu, policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas, be kita ko, privalo organizuoti ir kontroliuoti policijos areštinėje laikomiems asmenims patiekiamo maisto kiekio ir kokybės patikrinimą, užtikrinant, kad į policijos areštinę patiekiamas maistas kaskart už maisto patikrinimą atsakingo areštinės darbuotojo būtų visapusiškai įvertinamas (įvertinant maisto kvapą, išvaizdą, skonį, tekstūrą, maistą pasveriant bei pamatuojant karšto maisto temperatūrą) ir palyginamas su patvirtintu valgiaraščiu, maisto patikrinimo faktą patvirtinant parašu maisto pateikimo suvestinėje (maisto produktų pateikimo važtaraštyje).
Remiantis Maitinimo organizavimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-07-20 iki 2018-11-08) 5 punktu, asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama (Taisyklių 20 p.). Kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai (Taisyklių 24 p.).
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Marijampolės aps. VPK yra numatyta pareiga organizuoti ir kontroliuoti areštinėje laikomų asmenų maitinimą taip, kad suimtieji būtų maitinami laiku pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas. Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Marijampolės aps. VPK tinkamai vykdė šią pareigą ir, ar 2018-06-12 vakarinės metu aprūpino pareiškėją maistu pagal nustatytą reglamentavimą.
Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, nuo 2018-01-01 kiekvieno mėnesio 12 dieną vakarienei vienam asmeniui turėjo būti pateikti tokie patiekalai gramais: kepta žuvis - 100 g., bulvių košė - 200 g., duona (juoda) – 100 g., margarinas – 5 g., arbata su cukrumi – 200 g. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, kokio konkrečiai maisto produkto 2018-06-12 vakarienės davinyje trūko, tačiau pažymi, kad, jo nuomone, išduotos maisto porcijos svoris ir proporcingumas neatitiko nustatytų reikalavimų, dėl ko jis reiškė pretenzijas maisto dalintojams, prašė maistą pasverti, o galiausiai vakarienė nebuvo išduota.
Kaip jau buvo minėta, pagal Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukciją, į areštinę pristatomas maistas už maisto patikrinimą atsakingo asmens turi būti visapusiškai įvertintas (pagal kvapą, išvaizdą, skonį, tekstūrą, maistą pasveriant bei pamatuojant karšto maisto temperatūrą) ir palygintas su patvirtintu valgiaraščiu, maisto patikrinimo faktą patvirtinant parašu maisto pateikimo suvestinėje (maisto produktų pateikimo važtaraštyje). Iš atsakovo atstovo į bylą pateikto 2018-06-12 Maisto produktų pristatymo važtaraščio matyti, kad minėtą dieną UAB „Niklita“ į Marijampolės apskr. VPK areštinę vakarienei pristatė žuvį, bulvių košę, arbatą su cukrumi, juodą duoną ir margariną (b. l. 69). Minėtais duomenimis nustatyta, kad iš viso vakarienei į areštinę buvo pristatyta 15 vnt. maisto porcijų, tačiau konkrečių duomenų apie kiekvieno pristatyto maisto produkto svorį važtaraštyje nėra nurodyta. Taigi, nagrinėjamu atveju teismui nėra aišku, kaip už maisto patikrinimą atsakingas asmuo (ant važtaraščio pasirašęs pareigūnas) atliko (ir ar iš vis atliko) maisto svorio patikrinimą, jei ant 2018-06-12 važtaraščio nenurodyti pristatytų maisto produktų svoriai. Be to, kaip matyti iš atsakovo atstovo paaiškinimų, išduodamo maisto kokybės patikrinimo žurnalas Marijampolės apskr. VPK areštinėje nevedamas (b. l. 44-45).
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, galima daryti išvadą, kad Marijampolės apskr. VPK netinkamai vykdė pareigą organizuoti ir kontroliuoti areštinėje laikomų asmenų maitinimą taip, kad suimtieji būtų maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas, ko pasekoje 2018-06-12 vakarienės metu pareiškėjui galėjo būti pasiūlyta maisto porcija, kuri neatitiko nustatytų reikalavimų maisto produktų svoriui.
Pareiškėjas tvirtina, kad 2018-06-12 vakarienės metu pareigūnams pareiškus pretenzijas dėl maisto porcijos dydžio jis liko be maisto, dėl to jautė alkį, jam skaudėjo pilvą, į areštinę buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Pareiškėjo argumentus, kad 2018-06-12 jis negavo vakarienės, patvirtina tos pačios dienos jo skundas Marijampolės aps. VPK areštinės viršininkui, kuriame pareiškėjas nurodė, kad 2018-06-12 vakarienės metu jis liko nevalgęs (b. l. 56). Tačiau atsakovo atstovas konkrečių duomenų apie tai, ar 2018-06-12 vakarienės metu aprūpino pareiškėją maistu, į bylą nepateikė ir į pareiškėjo skundo argumentus dėl neišduotos vakarienės neatsikirto. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas 2018-06-12 būtų atsisakęs vakarienės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas remiasi pareiškėjo argumentais ir konstatuoja, kad Marijampolės apskr. VPK areštinės pareigūnai 2018-06-12 vakarienės metu pareiškėjo neaprūpino maistu.
Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Marijampolės apskr. VPK netinkamai vykdė pareigą organizuoti ir kontroliuoti areštinėje laikomų asmenų maitinimą taip, kad asmenys būtų maitinami nustatytu laiku pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas, t. y. konstatuotina, kad atsakovas pažeidė Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 62, 63 punktų, Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 86.9 punkto reikalavimus. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas 2018-06-12 nebuvo aprūpintas vakariene, kas yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas Kauno aps. VPK areštinėje buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, t. y. konstatuotini neteisėti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė pažeminimu, sukrėtimu, depresija, galimybių sumenkinimu, fiziniu skausmu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pareiškėjas nurodo, kad dėl alkio jausmo nuo 17.00 val. jam atsirado pilvo skausmai, tačiau, bylos duomenimis nenustatyta, kad šie skausmai būtų priežastiniame ryšyje su neišduota vakariene. Juo labiau, kaip matyti iš 2017-04-20 Areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties 9.2 punkto, pagal grafiką vakarienė išduodama iki 17.30 val., o pareiškėjo pilvo skausmai, kaip 2018-06-12 skunde nurodo pats pareiškėjas, prasidėjo dar 17.00 val. (b. l. 73, 56). Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl neišduotos vakarienės galėjo patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kadangi mityba yra vienas iš žmogaus fiziologinių poreikių, susijusių su gyvybinėmis funkcijomis, kurie turi būti tenkinami, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, darytina išvada dėl būtinumo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad vakarienė pareiškėjui nebuvo išduota vieną kartą, nenustatęs, kad dėl negauto vakarinio maitinimo pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz., sveikatos pablogėjimas ar išgyvenimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), daro išvadą, kad pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 200 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma - 30 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui L. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.