Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. P., institucijos, surašiusios administracinės teisės pažeidimo protokolą, atstovui Gintautui Nakvosui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą, administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – LR ATPK) 41³ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2013 m. lapkričio 22 d., 12.45 val., jam priklausančios kaimo turizmo sodybos “ (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindiniame pastate, kuriame įrengta virtuvė (stalai, buitinė įranga, virtuvės įrankiai, stalo serviravimo įrankiai, sudėti įvairūs prieskoniai ir kt.) leido dirbti, t. y. nuo 2013-11-22 8.00 val. gaminti maistą pokyliui, kuris įvyks 2013-11-23 (pjaustyti daržoves, gaminti patiekalus iš mėsos) darbuotojoms R. B., gim. (duomenys neskelbtini), L. B., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriomis darbo sutartys nebuvo sudarytos, bet buvo susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų; D. P. kaip darbdavys pranešimo apie minėtų darbuotojų priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nepateikė. D. P. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau tekste – LR DK) 98 str., 99 str. nuostatas, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

D. P. teismo posėdžio metu kaltės dėl pažeidimo padarymo nepripažino. Paaiškino, kad yra kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, dirbantis pagal verslo liudijimą, kuris suteikia teisę teikti patalpų nuomos pokyliams, pobūviams paslaugas. Maisto gamybai yra kaip tarpininkas tarp virėjų ir klientų – jei klientas nori nuomotis patalpas bei nori, kad pokyliui būtų paruoštas maistas, ieško virėjos, kuri galėtų pagaminti maistą. Jo sesuo taip pat dirba pagal verslo liudijimą – ruošia pobūvius. 2013-11-22 sesuo negalėjo surengti pobūvio, todėl jis ieškojo, kas galėtų tai padaryti. R. B. paskambino iš vakaro ir paprašė, kad paruoštų maistą, pasakė jai, ką reikės daryti, ji sutiko. Dėl visko su R. B. susitarė žodžiu. Dėl L. B. jis nieko nežinojo, kitą dieną atvykęs į sodybą pamatė, kad yra jos abi. Su R. B. tarėsi, kad ji viską spės padaryti viena, bet ji norėdama anksčiau baigti darbą paprašė sesers, kad jai padėtų. Pamatęs, kad R. B. dirba ne viena, leido dirbti joms abiems. Jis tarėsi su R. B., ką ji turės padaryti, nurodė, kada turi būti pagaminta, nesitarė nuo kada iki kada ji dirbs, bet susitarė, kad ji gaus 300 Lt atlygį už tai, kad būtų paruoštas maistas 23 žmonėms. Visa virtuvės įranga yra jo. Nurodė, kad pažeidimo nepadarė, nes negali kitų asmenų įdarbinti kaip žmogus, dirbantis pagal verslo liudijimą, be to, R. B. ir L. B. jam atliko tik vieną paslaugą, tai nėra tęstinis darbas, jos pastoviai pas jį nedirba, tam užteko žodinės sutarties.

Liudytoja L. G. paaiškino, kad dirba Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamento operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiąja specialiste. Ji ir jos kolega turėjo pavedimą atlikti D. P. priklausančioje kaimo turizmo sodyboje patikrinimą, atliekant kontrolinį pirkimą. Atlikus kontrolinį pirkimą, pradėjo patikrinimą. Eidami daryti kontrolinio pirkimo pamatė po sodybą vaikščiojantį vyrą ir 2 moteris, stovinčias prie durų. D. P. paaiškino, kad jam padeda dirbti keli asmenys. Nuėjusi į pastatą, virtuvėje rado 2 dirbančias moteris, jos pasakė, kad gamina maistą. Moterys parašė paaiškinimus, ką jos ten veikia. D. P. veiklą vykdo pagal verslo liudijimą, todėl jam buvo užduoti klausimai, kas su juo dar dirba. Moterys nurodė, kad neturi sudarytų darbo sutarčių su D. P., bet su juo yra susitarę, kad turi paruošti pokyliui maistą, kad joms už tai bus sumokėta 300 Lt, kiekvienai po 150 Lt. Jos pradėjo dirbti nuo 8 val. ryto, jas įleido sodybos šeimininkas, maistą gaminimui suvežė D. P., nurodė pagal kokį meniu reikia pagaminti. Abi moterys vienu metu rašė paaiškinimus patalpoje šalia virtuvės, ji tik uždavinėjo joms klausimus, o jos atsakinėjo. Moterų atžvilgiu nebuvo jokios prievartos, nebuvo daromas spaudimas, ką rašyti. Jos pradžioje telefonu kalbėjosi su D. P.. Kai moterys rašė paaiškinimus, ji su jomis buvo viena, o faktus rašė jau kartu su kolega.

Liudytojas A. Č. paaiškino, kad dirba Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojų patikrinimo skyriaus vyresniuoju specialistu. Jam ir jo kolegei L. G. buvo išrašytas operatyvus pavedimas, kurio tikslas buvo padaryti užpirkimą ir patikrinti, kaip D. P. įformina pirkimą. Nuvyko į sodybą „(duomenys neskelbtini)“, apžiūrėjo pastatus, susipažino su aplinka ir sutarė, kad užsisakys klėtį. D. P. nusivedė juos į pagrindinį pastatą, buvo pasirašyta užsakymo sutartis, jie sumokėjo 400 Lt už paslaugą ir sutarė, kad į tą paslaugą dar įeis ir maitinimas. Po užpirkimo, jie su kolege prisistatė, nurodė, kokiu tikslu atvyko. Jis su D. P. nuvažiavo į pastatą, kur jo darbovietė, nes norėjo paimti dokumentus. Kolegė liko sodyboje su merginomis, kai jis grįžo, ji pildė faktų fiksavimo pažymą, klausinėjo merginas. Jis tik tada sužinojo, kad 2 darbuotojos ruošė maistą pobūviui. Merginos sakė, kad jokių sutarčių su D. P. nesudarė, jis jas pasamdė laikinai, žadėjo sumokėti už darbą. Kai merginos rašė paaiškinimus jis nedalyvavo.

Liudytoja L. B. paaiškino, kad atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, nebuvo su juo susitikusi. 2013 m. lapkričio mėnesį, jai paskambino sesuo R. B. ir paprašė padėti paruošti maistą „(duomenys neskelbtini)“. Jai buvo išeiginė diena, todėl sutiko padėti seseriai. Apie 10 val. atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, sesuo pasakė, ką reikia daryti – pjaustyti daržoves. 2013-11-22 rašytame jos paaiškinime yra ne viskas tiesa, nes ji buvo išsigandus patikrinimo, pirmą kartą susidūrė su tokiu dalyku, nepamena, ką rašė. Dabar sako tiesą. Abi su seserimi rašė paaiškinimus, juose viskas panašiai parašyta, nes ji nuo sesers nusirašė paaiškinimą. Joms padėjo sakinį suformuluoti ir užrašyti darbuotoja, kuri buvo atėjusi patikrinti, o visus faktus jos rašė pačios. Apie atlyginimą su D. P. ji nekalbėjo, jis sumokėti žadėjo sesei. Ji seseriai nedaug padėjo, sesuo jai nemokėjo.

Liudytoja R. B. paaiškino, kad D. P. jai paskambino apie 21 val. ir paprašė paruošti maistą kitai dienai, pasakė, kokį maistą reikės paruošti. Žadėjo, jei bus geras rezultatas, sumokėti 300 Lt. Moka gaminti maistą, verslo liudijimo neturi. Ji ryte nuvažiavo į sodybą, raktas buvo paliktas, atsirakino patalpas ir pamatė, kad bus daug darbo. Pradėjo dirbti ryte apie 8-9 val., nebuvo sutarta iki kada reikės dirbti. Būtų padariusi darbą ir išvažiavusi, darbą pabaigė anksčiau nei 17 val. Maisto produktus atvažiavusi jau rado vietoje. Paskambino sesei, kad atvažiuotų padėti, ji sutiko ir atvažiavo apie 9 ar 10 valandą. Tokiu laiku grįžo ir D. P., patikrinimo metu jis jau buvo. D. P. matė ją ir seserį dirbančias, ji jam pasakė, kad daug darbo, todėl pasikvietė į pagalbą seserį, jis leido ir nieko nesakė. D. P. jai žadėjo sumokėti 300 Lt, bet kai abi su seserimi rašė paaiškinimus, sesuo pagalvojo, kad turi sumokėti kiekvienai po 150 Lt, tačiau sesuo jai tik draugiškai padėjo. D. P. jai sumokėjo sutartą sumą. Rašė paaiškinimą labai susinervinusi ir nelabai pamena, ką parašė. Jos su seserimi sakė tik po žodį, bet joms visą atsakymą suformulavo tikrinusi darbuotoja.

Vadovaudamasis LR ATPK 257 str., teismas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Iš 2013-11-22 faktų fiksavimo pažymos Nr. KD15-30 su priedais ir 2013-12-17 Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. KD14-265 matyti, kad 2013-11-22 atlikus D. P. veiklos kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), operatyvų patikrinimą, pagrindiniame pastate, kuriame įrengta virtuvė, rastos dirbančios 2 darbuotojos, t. y. patikrinimo metu darbuotojos ruošė maistą pobūviui. Buvo nustatyta, kad su šiomis darbuotojoms nebuvo sudarytos darbo sutartys, bet aptartas jų būsimas atlyginimas, jos dirbo prižiūrimos sodybos šeimininko, t. y. realiai su darbuotojais buvo susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbas dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus (darbas dirbamas darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, t y. jo valia), asmuo dirbo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją – virėjos (gamino maistą), asmuo dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (darbuotojas nėra savarankiškas, jis atlieka darbą vadovaujamas darbdavio, nustatytu laiku, įleistas į darbdavio patalpas, pagal nurodytą meniu gamina valgį), asmuo dirba atlygintinai (susitarta, kad kiekvienai bus mokama po 150 Lt). Nustatyta, kad D. P. kaip darbdavys pranešimo apie R. B. ir L. B. priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nepateikė (10–14, 21–22 b. l.). Iš byloje esančio D. P. 2013-11-22 raštiško paaiškinimo matyti, kad R. B. ir jos sesuo dirbo jo sodyboje, ruošė maistą pokyliui, kuris vyks 2013-11-23. Jų dirbti paprašė jis, nupirko produktus, už darbą joms mokės 300 Lt (17 b. l.). Iš D. P. 2013-11-27 raštiško paaiškinimo matyti, kad 2013-11-22 jo sodyboje esančioje virtuvėje dirbo L. B. ir R. B., kurių jis paprašė, kad suruoštų ir patiektų maistą pokyliui, vykusiam 2013-11-23. R. B. pažinojo, ji yra jo buvusios merginos pažįstama. Žinojo, kad R. B. yra dirbusi virtuvėje. Už darbą R. B. pažadėjo 300 Lt. Ji sakė, kad susitvarkys viena, tačiau pasikvietė savo seserį Lijaną. Darbo sutarčių su jomis nesudarė, nes nežinojo tvarkos kaip tai reikia padaryti ir dėl to, kad jų paslaugų jam reikėjo tik porai dienų. Jis nupirko maisto produktus, paaiškino merginoms, ką reikia gaminti, kokius kiekius, įleido jas į virtuvę, viską aprodė (19–20 b. l.). Iš L. B. ir R. B. 2013-11-22 raštiškų paaiškinimų matyti, kad D. P. paprašytos jos ruošė maistą pokyliui 23 žmonėms, D. P. nurodė pagal kokį meniu gaminti maistą. Maisto produktus supirko D. P.. Liudytojos nurodė, kad 2013-11-22 dirbs nuo 8 val. iki 17 val., o 2013-11-23 dirbs nuo 8 val. iki 19 val. Visa įranga priklauso D. P., prijuostes atsinešė jos pačios. D. P. žadėjo už darbą sumokėti 300 Lt, po 150 Lt kiekvienai. Darbo sutartys su D. P. sudarytos nebuvo, jis pasakė, kad jos gali pabandyti padirbti, o paskui apiformins. Nėra įregistravusios individualios veiklos teikti šias paslaugas, dirbo kaip darbuotojos D. P. pirmą kartą (14,15 b. l.). Iš pažymos apie asmens įdarbinimus matyti, kad L. B. nuo 2013-04-04 yra UAB „S“ darbuotoja, taip pat 2013-11-01 verčiasi ir individualia veikla (dirba savarankiškai) (25 b. l.). Iš pažymos apie asmens įdarbinimus matyti, kad R. B. nuo 2013-07-26 iki 2013-11-25 yra ŽŪB “Š“ darbuotoja (24 b. l.). Iš verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad D. P. gali teikti apgyvendinimo paslaugas (kaimo turizmo paslaugas) (23 b. l.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti LR ATPK 41(3) straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal LR ATPK 41(3) str. galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į LR ATPK 41(3) str. sudėtį.

Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra. Pagal Darbo kodekso 93 straipsnį, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent tokie santykiai buvo susiklostę tarp D. P. ir R. B., L. B. – jos abi dirbo, nesudariusios su darbdaviu darbo sutarties, esant darbo sutarties požymiams – buvo sutarta dėl darbo vietos, gaunami nurodymai iš darbdavio, iš to seka, jog jos dirbo nelegaliai. Pažymėtina, jog pagal Darbo kodeksą darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti nustatomas išbandymas, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui ir ar darbas tinka darbuotojui, tačiau tai turi būti nustatoma darbo sutartyje, o ne iki jos pasirašymo.

Verslo liudijimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla <...> jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 22 d.). Verslo liudijimą turinčio gyventojo veiklos santykiai su kitais asmenimis iš esmės turi skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių ir neturėti įprastiems darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos verslo liudijime, ribų. Nustačius darbo sutarties požymius, verslo liudijimo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. P. ir L. B. bei R. B. buvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai santykiai. Šią išvadą pagrindžia teismo nustatytos aplinkybės. Tarp šalių buvo darbo sutarties požymių, t. y. susitarimas dėl darbovietės (darbdavys D. P., darbo vieta – D. P. priklausanti kaimo turizmo sodyba „(duomenys neskelbtini)“ (virtuvė), adresu: (duomenys neskelbtini)), darbo funkcijų (maisto gaminimas), buvo paklūstama nustatytai darbo tvarkai (dirbama nustatytu darbo laiku, naudojantis D. P. suteiktomis darbo priemonėmis ir produktais), už darbą mokamas atlyginimas (buvo susitarta kiekvienai darbuotojai sumokėti už darbą po 150 Lt, t. y. iš viso 300 Lt).

Motyvuojamoji dalis

D. P. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje esančiais rašytiniais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, faktų fiksavimo pažyma, operatyvaus patikrinimo pažyma, paaiškinimais, kita administracinės bylos medžiaga. D. P. atsakomybę lengvinančių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų, jog D. P. būtų buvęs baustas administracine tvarka, byloje nėra. Tokiu būdu, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, D. P. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

D. P. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41(3) str. 1 d. (dėl L. B. ir R. B. nelegalaus darbo), skirti 6000 Lt (šešių tūkstančių litų 00 ct) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (AB bankas „Swedbank“, b. k. 73000, įmokos kodas 6020, sąskaitos Nr. LT 247300010112394300), ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo gavimo dienos, o jeigu nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), t. y. Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) baudos mokėjimo kvito, šis nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.