Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-07 · Civilinė byla Nr. 2A-587-431/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-07
Bylos Nr.
2A-587-431/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17445-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
UAB „Swedbank lizingas“
Atsakovas
L. P.
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-587-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17445-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1.; 45.12.; 50.10.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovei L. P. dėl nuostolio iš turto pardavimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltijos realizacijos centras“.

Teisėja, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1614,96 Lt dydžio nuostolį iš turto pardavimo, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 70,00 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, jog ieškovas ir atsakovė sudarė lizingo sutartį Nr. LT060899, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš atsakovės nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytą turtą – vieną automobilį AUDI ir perduoti jį naudotis ir valdyti atsakovei su sąlyga, kad atsakovė sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Atsakovė nuolat vėluodavo mokėti įmokas pagal sutartį, todėl susidarė skola. Atsakovei nesumokėjus skolos, 2010-12-02 pranešimu ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti skolą. Ieškovas siūlė atsakovei įsigyti pagal sutartį valdytą ir naudotą turtą, tačiau atsakovė šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims, patiriant nuostolį iš turto pardavimo, kadangi buvo perduotas netinkamos kokybės automobilis. Buvo nustatyti automobilio defektai, kurie turi būti pašalinti, todėl ieškovas reikalauja remonto dydžio išlaidų.

Atsakovė nesutiko su ieškiniu, nurodė, jog visas nurodytas įmokas pagal sutartį mokėjo laiku arba anksčiau laiko, išskyrus paskutiniąją įmoką, dėl nesąžiningo sutarties šalių elgesio. Lizingo sutartį pasirašė tuomet, kai buvo garantuota, kad trečiasis asmuo atpirks iš lizingo bendrovės atsakovės pristatytą automobilį. Automobilį nustatytu laiku atsakovė pristatė trečiajam asmeniui, tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių lizingo bendrovė ir (ar) trečiasis asmuo nesielgė tinkamai ir sąžiningai. 2010-09-27 automobilis buvo pristatytas į UAB „Baltijos realizacijos centras“, aprašyti trūkumai. UAB „Baltijos realizacijos centras“ atsakovei pateikė pretenziją su nurodytais defektais, kuriuos atsakovė pašalino. 2010-10-11 automobilis buvo grąžintas į UAB „Baltijos realizacijos centras“, priėmimo akte pažymėta, jog defektai pašalinti. 2010-12-14 atsakovė gavo dar vieną pretenziją, kurioje buvo nurodyti kiti defektai. Pridavimo dieną automobilis buvo geros būklės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių susiklosčiusių santykių specifiškumą lemia tai, kad 2007-09-25 tarp ieškovo ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Baltijos realizacijos centras“ buvo pasirašyta Atpirkimo sutartis Nr.Lt060899/AT. Atsakovė viso teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog būtent Atpirkimo sutarties sudarymo galimybė lėmė ir Lizingo sutarties pasirašymą, kadangi Lizingo sutarties sudarymo metu ji buvo UAB „Baltijos realizacijos centras“ darbuotoja, o Atpirkimo sutartimi nustatytos sąlygos buvo jai palankios. Tai, kad lizingo ir atpirkimo sutartys yra tarpusavy susijusios yra akivaizdu, kadangi sutampa tiek šalys, tiek sutarčių pasirašymo datos, tiek lizinguotas automobilis, be to, Atpirkimo sutartyje daromos nuorodos į lizingo sutartį. Teismas akcentavo tai, kad atpirkėjas iki 2010-09-30 įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis įsigyti Automobilį, o ne suteikti paslaugą, parduodant Automobilį tretiesiems asmenims. Automobilis, galiojant sutartyje nustatytam terminui, buvo priduotas 2010-09-27. Taigi, įvykdytas Atpirkimo sutartyje numatytas šalių susitarimas.

Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens 2010-09-29 ir 2010-12-14 pretenzijų reiškimas, nevertinat jų pagrįstumo, kadangi tai nėra šios bylos dalykas, atitinka Atpirkimo sutarties nuostatas, kad Automobilio trūkumų, kurie didesni nei atsiradę normaliai eksploatuojant turtą, sumažėjusią vertę kompensuoja lygiomis dalimis atpirkėjas ir lizingo bendrovė. Galiojant Atpirkimo sutarčiai, atsakovė ištaisė visus 2010-09-27 turto perdavimo akte nurodytus trūkumus. Minėti trūkumai laikytini kaip atsiradę normaliai eksploatuojant automobilį, kadangi tai buvo trūkumai dėl nubraižyto kapoto, stabdžių diskų, valytuvų, lempučių keitimo. Tai, kad praėjus 2 mėnesiams po defektų, kuriuos ištaisė atsakovė priėmimo, 2010-12-14 UAB „Baltijos realizacijos centras“ reiškė pretenziją ieškovui, ši pretenzija gali būti kildinama tik iš Atpirkimo sutarties ir šalių susitarimo kompensuoti sumažėjusią Automobilio vertę, o ne iš atsakovės pareigų pagal lizingo sutartį.

Teismas pažymėjo, kad automobilio vertės sumažėjimo atlyginimo tvarka buvo numatyta Atpirkimo sutartyje, t.y. šalys ją kompensuoja lygiomis dalimis, kompensuoja atpirkėjas ir lizingo bendrovė, o ne lizingo gavėjas. Atpirkimo sutarties šalys yra juridiniai asmenys, vykdantys specializuotą veiklą ir turintys ilgametės patirties, jiems keliami didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimai, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas atsakovei padengti nuostolį iš turto pardavimo (turto likutinės (neišpirktos) vertės ir turto kainos tretiesiems asmenims skirtumą) yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų tenkintas visiškai.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Lizingo sutartis buvo nutraukta dėl to, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus – pažeidė eilinių įmokų mokėjimo terminus. Lizingo sutartimi ieškovas su atsakove aiškiai susitarė dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių pasekmių. Taigi, atsakovė buvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką. Ieškovas, būdamas nukentėjusiąja sutarties šalimi, privalėjo realizuoti turtą, kurį atsiėmė po lizingo sutarties nutraukimo, ir tai padarė savo sąskaita bei rizika. Lizingo sutarties nutraukimas neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti skolą ir netesybas bei atlyginti visus ieškovo nuostolius, patirtus dėl lizingo sutarties nutraukimo. Ieškovas sutartį sudarė su konkrečiu asmeniu – atsakove. Todėl aplinkybė, jog atsakovei esant UAB „Baltijos realizacijos centras“ darbuotoja, jai buvo sudarytos specialios ir išskirtinės sąlygos, kurioms esant atsakovė sutiko sudaryti lizingo sutartį, dėl ginčo turto įsigijimo neturi jokio pagrindo. Nėra pateikti jokie įrodymai, kad būtų sudaryti papildomi trišaliai susitarimai tarp ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens, kurie suteiktų pagrindo teigti, kad ginčo turtą buvo siekta įsigyti išskirtinėmis sąlygomis. Trečiasis asmuo nėra lizingo sutarties šalis, visų trijų asmenų nesieja jokie prievoliniai santykiai, taip pat ieškovui nėra žinomi jokie trečiojo asmens vidinėje komunikacijoje vykdomi susitarimai apie išskirtinių sąlygų taikymą įmonės darbuotojams, todėl nėra pagrindo nagrinėjamus lizingo sutartinius santykius laikyti specifiškais. Nagrinėjamu atveju lizingo sutarties nutraukimas nėra ginčijamas, todėl laikytina, kad lizingo sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, taigi ieškovas turi teisę reikalauti patirtų nuostolių, susijusių su konkrečios lizingo sutarties nutraukimu. Ieškovas 2010-12-13 pasiūlymu Nr. 1 pakartotinai siūlė atsakovei įsigyti ginčo turtą arba pačiai surasti ginčo turtui pirkėją už jo likutinę vertę. Atsakovei pasinaudojus šiuo pasiūlymu, galėjo sumažėti ir ieškovo nuostoliai, o kartu ir reikalavimo dydis. Tačiau atsakovė į minėtą pasiūlymą nereagavo, taip pat nesirūpino ginčo turto pardavimo procesu. Aplinkybė, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta 2007-09-25 turto atpirkimo sutartis Nr. LT060899/AT bei jos sąlygų vykdymas, neturi įtakos atsakovės įsipareigojimams.

2) Pagal atpirkimo sutarties 3 punktą ieškovas, jeigu lizingo gavėjas laiku ir/arba reikiamu būdu nevykdo mokėjimų pagal lizingo sutartį, turi teisę nutraukti lizingo sutartį ir, remdamasis atpirkimo sutartimi turi teisę kreiptis į atpirkėją su reikalavimu nupirkti ginčo turtą. Šioje nuostatoje įvardinta ieškovo teisė, bet ne pareiga. Byloje ieškovė pasinaudojo atpirkimo sutartyje nurodyta teise ir kreipėsi į atpirkėją – trečiąjį asmenį. Atsakovės nuomotas turtas buvo valdomas ir naudojamas, todėl jo vertė mažėjo. Turtas buvo grąžintas su trūkumais. Atsakovė remontavo automobilį savo pasirinktame servise, bet ne ieškovo nurodytame autorizuotame AUDI servise. Lizingo sutarties 5.1.6.1 punkte aiškiai nurodyta, kad lizingo gavėjas privalo atlikti turto einamąjį ir kapitalinį remontą turto gamintojo/pardavėjo nurodytame servise. Šia sąlyga ieškovas užsitikrina garantiją, kad autorizuotame servise atliekami remontai bus atlikti kokybiškai ir profesionaliai, neturint rizikos, kad po remonto atlikimo defektai galėtų būti nepanaikinti, ar, kad jų neatsirastų daugiau, kaip atsitiko nagrinėjamu atveju. 2010-11-22 sąskaita-faktūra buvo išrašyta daugiau nei po mėnesio nuo tada, kada turtas buvo pristatytas trečiajam asmeniui. Byloje nėra pateikta jokių minėtos sąskaitos apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų. Po pakartotinės diagnostikos buvo nustatyti trūkumai. Kadangi turto defektai buvo šalinami ne autorizuotame AUDI servise, todėl atsakovė turi prisiimti dėl tokio rizikingo veikimo atsiradusius nuostolius. Atpirkimo sutarties 5.3 punktas nustato, kad jeigu turtas turi trūkumų, kurie didesni nei atsiradę normaliai eksploatuojant turtą, dėl tokių trūkumų sumažėjusią vertę kompensuoja lygiomis dalimis atpirkėjas ir lizingo bendrovė. Pagal 2012-12-14 pakartotinę defektaciją atsiradę turto defektai yra didesni, negu atsiradę normaliai eksploatuojant turtą. Todėl atpirkėjas ir ieškovas tokius trūkumus sumažėjusią vertę kompensavo lygiomis dalimis, tai yra po 1816,50 Lt.

3) Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.3 punkte nurodyta, kad klientui iš esmės pažeidus lizingo sutartį, lizingo bendrovė turi teisę nutraukti lizingo sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą, bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs lizingo sutartį. Ieškovė yra suinteresuota parduoti turtą kaip įmanoma didesne kaina. Kadangi nėra pateikta įrodymų apie realią galimybę parduoti turtą už didesnę kainą nei pardavė ieškovas, negalima teigti, kad ieškovo veiksmai, nustatant turto kainą ir realizuojant neatitiko ekonomiškumo kriterijaus. Ieškovas pateikė rekomendacinio pobūdžio išvadą dėl turto rinkos vertės, kuri buvo lygi 19000,00 Lt. Tačiau net ir atlikus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantį turto vertinimą, negalima būtų teigti, jog turtas būtinai bus parduotas už vertintojo nustatytą kainą. Taigi, realūs ieškovo patirti nuostoliai paaiškėja tik atsiradus atsiimto turto pirkėjui ir sudarius turto pirkimo-pardavimo sandorį. CK 6.251 straipsnis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nesutinka su skundu. Prašo jos atsiliepimu į apeliacinį skundą laikyti jos atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kadangi apeliaciniame skunde pakartojama tai, kas nurodyta ieškinyje ir išnagrinėta teismo posėdžio metu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo nurodo, jog skundas yra pagrįstas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti pakeistas. Atsakovė lizingo sutartį vykdė netinkamai, ieškovas patyrė nuostolių. Lizingo sutartimi ieškovas su atsakove aiškiai sutarė dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių – atsakovė prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Lizingo sutartis buvo nutraukta, todėl atsakovė turi vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus. Trečiasis asmuo sutinka su ieškovo pozicija, kad lizingo bendrovėje yra įprasta ir normali praktika sudaryti su atpirkėju dvišales atpirkimo sutartis, pagal kurias ieškovas turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į atpirkėją, kad šis įsigytų turtą, kada klientai negali vykdyti įsipareigojimų pagal lizingo sutartis. Todėl nėra pagrindo nagrinėjamus santykius laikyti specifiškais, ar laikyti esant išskirtine situacija, kai trečiojo asmens darbuotojams būtų taikomos išskirtinės lizingo sutarčių sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2007-09-25 sudarė Lizingo sutartį Nr.LT060899, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš atsakovės nurodyto pardavėjo, UAB „Baltijos realizacijos centras“, nupirkti sutartyje nurodytą turtą – 9557,46 eurų (33000,00 Lt) vertės naudotą automobilį AUDI, ir perduoti jį naudotis ir valdyti atsakovei su sąlyga, kad atsakovė sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas (b.l. 4-9; 31-37). Atsakovė netinkamai vykdė sutarties sąlygas, todėl ieškovas 2010-12-02 vienašališkai nutraukė lizingo sutartį (b.l. 14) ir siūlė atsakovei įsigyti pagal lizingo sutartį jai perduotą turtą, nurodydamas, jog galimi ieškovo nuostoliai realizavus turtą – 8020,46 Lt (b.l. 15). Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog 2010-12-07 automobilio rinkos vertė yra 19000,00 Lt (b.l. 97-100). Ieškovas 2010-12-17 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. LT060899/PPS-1 pardavė trečiajam asmeniui automobilį už 22933,50 Lt (b.l. 16-17). Ieškovas 2011-10-06 pažymoje dėl nuostolio iš turto pardavimo paskaičiavimo nurodė, jog turto likutinė (neišpirkta) vertė buvo 24548,46 Lt, todėl ieškovas patyrė 1614,96 Lt (b.l. 18).

Lizingo sutarties 11.2.3 punkte nustatyta, kad klientui iš esmės pažeidus sutartį, lizingo bendrovė turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą, bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Ši lizingo davėjo teisė, nutraukus sutartį, reikalauti iš lizingo gavėjo grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį, yra įvirtinta ir CK 6.574 straipsnyje. Taigi, pagal lizingo sutarties sąlygas ieškovas turėtų pagrindą reikalauti 1614,96 Lt iš atsakovės. Tačiau ieškovas ir trečiasis asmuo 2007-09-25 sudarė atpirkimo sutartį Nr. LT060899/AT (b.l. 109-111), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo ieškovui sutartyje nustatytomis sąlygomis įgyti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą – vieną naudotą automobilį AUDI, kuris yra lizingo sutarties Nr. LT060899, kurią sudarė ieškovas ir atsakovė, objektas. Šios sutarties 3 punkte nustatyta, kad lizingo gavėjui laiku ir/arba reikiamu būdu neįvykdžius mokėjimų pagal lizingo sutartį arba neįvykdžius kitų įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, lizingo bendrovė turi teisę nutraukti lizingo sutartį ir, remdamasi šia sutartimi, turi teisę kreiptis į atpirkėją su reikalavimu nupirkti turtą. Sutarties 5 punkte nustatyta, jog lizingo gavėjui nevykdant lizingo sutarties sąlygų, lizingo bendrovė pateikia atpirkėjui reikalavimą, kuriame pranešama apie lizingo sutarties nutraukimą, ir pateikia reikalavimą apmokėti lizingo bendrovei lizingo gavėjo įsiskolinimus pagal lizingo sutartį. Šios sutarties sudarymas bei jos sąlygos ir nulemia atsiskaitymo pagal lizingo sutartį specifiškumą. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog lizingo ir atpirkimo sutartys yra tarpusavyje susijusios. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, ieškovui pasinaudojus atpirkimo sutarties 3 punkte nustatytai teisei kreiptis į atpirkėją, trečiąjį asmenį, su reikalavimu nupirkti turtą, ir pastarajam jį nupirkus, šalių atsakomybės klausimas turi būti nustatomas vadovaujantis atpirkimo sutarties, o ne lizingo sutarties 11.2.3 punkto sąlygomis.

Atpirkimo sutarties 5.3 punkte nustatyta, jog lizingo bendrovė įsipareigoja išduoti įgaliojimą atpirkėjui priimti turtą iš jo buvimo vietos. Išperkamo turto kainai neturi reikšmės turto nusidėvėjimas, kuris susidarė normaliomis sąlygomis eksploatuojant turtą. Įgalioti lizingo bendrovės ir atpirkėjo atstovai pasirašo turto perdavimo-priėmimo aktą, patvirtinantį turto perdavimą, kuriame fiksuojama perdavimo diena, turto komplektiškumas ir tinkamumas naudoti bei atpirkėjo pretenzijos dėl turto trūkumų. Tokiu atveju, jeigu turtas turi trūkumų, kurie yra didesni nei atsiradę normaliai eksploatuojant turtą, dėl tokių trūkumų sumažėjusią vertę kompensuoja lygiomis dalimis atpirkėjas ir lizingo bendrovė. Lizingo bendrovė ir atpirkėjas gali pasirašyti turto pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovė pagal 2010-09-27 turto priėmimo-perdavimo aktą Nr. LT-2010/1908 perdavė automobilį trečiajam asmeniui (b.l. 54). Taigi, atsakovė automobilį pristatė trečiajam asmeniui laiku pagal atpirkimo sutarties sąlygas, kadangi 2.1.1.1 punkte buvo numatytas turto išpirkimo terminas pagal lizingo sutartį – 2010-09-30. Trečiasis asmuo 2010-09-29 pretenzija prašė ieškovo kompensuoti 3500,00 Lt už autorizuotame UAB „Moller auto“ automobilių servise nustatytą remonto darbų ir detalių kainą (b.l. 55). Minėto autoserviso UAB „Keturi žiedai“ sąskaitoje nurodyta, kad reikia keisti priekinius stabdžių diskus ir kaladėles, galines kaladėles, keisti valytuvus, liambda zondą, nedega numerio apšvietimo ir gabaritinės lemputės (b.l. 56). 2010-11-22 sąskaita-faktūra (b.l. 50) patvirtina, kad atsakovė pristatė automobilį UAB „VIS INVICTA“, kuri už 1985,00 Lt atliko automobilio remontą, tai yra priekinių stabdžių kaladėlių keitimą, diskų keitimą, galinių stabdžių kaladėlių keitimą, valytuvų keitimą, lempučių ir liambda zondo keitimą. Taigi buvo šalinami tie patys trūkumai, kurie buvo nurodyti UAB „Keturi žiedai sąskaitoje“. Trečiasis asmuo 2010-10-11 pasirašė automobilio priėmimo-perdavimo aktą, nurodydamas, jog matomi kėbulo defektai pašalinti (b.l. 57). Tačiau 2010-12-14 trečiasis asmuo vėl pateikė pretenziją ieškovui ir prašė kompensuoti 3633,00 Lt už autorizuotame UAB „Keturi žiedai“ automobilių servise nustatytą remonto darbų ir detalių kainą (b.l. 58). Minėto autoserviso pasiūlyme nurodyta, kad 3633,00 Lt kainuotų priekinio lango kėliklio, durų agregatų laikiklio, priekinių durų apmušimo, sankabos, pavarų dėžės, kreipiančiosios įvorės ir išmynimo guolio išmontavimas ir sumontavimas, magnetolos atblokavimas, diskatorius, sankabos diskas, guolis, cilindras ir rato dangtelis (b.l. 59).

Lizingo sutarties 5.1.6.1. punktu atsakovė įsipareigojo atlikti turto einamąjį ir kapitalinį remontą turto gamintojo/pardavėjo nurodytame servise arba (jei turtas yra įrengimai) užtikrinti, kad turto remontą atliktų turto gamintojo/pardavėjo sertifikatus turintys techninio aptarnavimo specialistai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, jog atsakovė tinkamai vykdė šią sutartinę sąlygą. Nors automobilis ir nebuvo remontuojamas autorizuotame AUDI servise, tačiau pateikta PVM sąskaita-faktūra (b.l. 50) patvirtina, kad buvo šalinami tie patys trūkumai kaip ir UAB „Keturi žiedai“ pateiktoje sąskaitoje (b.l. 56). Pakartotiniame UAB „Keturi žiedai“ pateiktame pasiūlyme (b.l. 59) yra nurodyti visai kiti trūkumai, todėl pripažintina, kad atsakovė tinkamai atliko automobilio remontą ir pristatė jį trečiajam asmeniui tinkamos būklės. Taigi, atsakovė tinkamai įvykdė lizingo sutarties sąlygas, susijusias su perduoto turto eksploatavimu ir priežiūra.

Atpirkimo sutarties 5.3 punkte numatyta ją sudariusių šalių atsakomybė dėl galimų nuostolių, kylančių iš didesnių automobilio trūkumų, nei esančių normaliai eksploatuojant turtą, atlyginimo tvarka, pagal kurią šalys atlygino tuos nuostolius po 1816,50 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog faktiškai reikalavimas atsakovei keliamas regreso tvarka iš atpirkimo sutarties sąlygų. Tačiau atsakovė nėra šios sutarties šalis, todėl ir restitucija negalima. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pakartotinės pretenzijos darbai patenka į natūralų ar jį viršijantį nusidėvėjimą, už kurį atsakovė turėtų atsakyti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė