Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-01-23 · Administracinė byla Nr. I-254-355/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-01-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-07-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-11-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-23
Bylos Nr.
I-254-355/2012
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00920-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Daunys (pirm.), Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
A. J., I. J.
Atsakovas
Telšių rajono savivaldybės
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro, uždarajai akcinei bendrovei Telšių
Kategorijos
  • 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.: I-254-355/2012Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00920-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 17.2;74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Donato Daunio,

kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjui A. J.,nedalyvaujant pareiškėjai I. J.,dalyvaujant atsakovės Telšių rajono savivaldybės atstovui Edmundui Vaitkevičiui,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro atstovui Antanui Vaišnorui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjų A. J. ir I. J. prašymą ir patikslintą prašymą atsakovei Telšių rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl norminio administracinio akto Telšių rajono savivaldybės 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų teisėtumo ištyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai I. J. ir A. J. prašymu ir patikslintu prašymu (2 tomas, b.l. 17) Šiaulių apygardos administracinio teismo prašo ištirti Telšių rajono savivaldybės 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. Tl-7 „Dėl Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų teisėtumą ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, atitikimą LR viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui, tai yra proporcingumo principui ir juos panaikinti.

Pareiškėja I. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Gautas pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Jame nurodoma, kad pareiškėja palaiko prašymą ir patikslintą prašymą (2 tomas, b. l 29).

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. J. teismo posėdžio metu teismo prašė tenkinti jo prašymą. Nurodė, kad atsakovas neteisingai teigia, kad ginčijama atliekų surinkimo ir apmokėjimo tvarka suteikia galimybę atliekų turėtojams deklaruoti surenkamą atliekų kiekį. Pažymėjo, jog Telšių rajono savivaldybėje įmoka priklauso nuo turimo konteinerio tūrio, kuris negali būti mažesnes, nei nustatytas ginčijamuose atliekų sutvarkymo nuostatuose. Tai yra žmogus neturi teisės rinktis mažesnio konteinerio (pavyzdžiui 60, 80, 120 ar 200 litrų) ir jei net galėtų rinktis, jis vis tiek turėtų mokėti pagal minimalią atliekų susikaupimo normą. Ginčijamuose nuostatuose nurodyta, jog individualus namas Telšių miesto teritorijoje turi surinkti minimalią atliekų surinkimo normą 6,24 m³ per metus, o kaimuose 3,12 m³. Pareiškėjui neaišku, kodėl skiriasi ši norma. Dėl vietinės rinkliavos surinkimo nurodė, kad savivaldybė turi teisę nustatyti tokią atliekų surinkimo kainą, kuri padengtų visas atliekų surinkimo ir tvarkymo išlaidas. Pažymėjo, kad jei reikia kelti kainas, tai jas kelia, pareiškėjas neginčija kainos dydžio. Ginčas kyla dėl to, kad žmogus negali pasirinkti konteinerio dydžio. Pareiškėjas nurodė, kad nežino, ar esama kaina padengia ar ne sąnaudas, tačiau pažymėjo, kad rajone yra nesutvarkytas atliekų svėrimas, nėra kompiuterizuota svėrimo sistema, nesutvarkyta apskaita. Mano, jog galima prirašinėti atliekų svorio ir mašinų, kurios neatvažiavo, kiek nori, todėl jam kyla abejonės, ar nėra prirašinėjamas atliekų kiekis. Neginčija, kad atliekos turi būti tvarkomos, tačiau pagal ES naujuosius teisės aktus atliekos turi būti rūšiuojamos. Pareiškėjas mano, kad savivaldybė pažeidė Savivaldos ir Rinkliavų įstatymą, nes šiuose teisės aktuose nėra leidžiama savivaldybėms nustatyti minimalų ar maksimalų atliekų surinkimo kiekį. Pareiškėjas mano, kad atliekų surinkimas pagal deklaruojamą kiekį yra sudėtingesnis ir brangesnis. Nes kiekvienu kartu imant iš žmogaus tam tikrą atliekų kiekį, jį reiktų pasverti ar pamatuoti, tai atneštų papildomų išlaidų. Tačiau pareiškėjas pasiryžęs mokėti mokestį pagal pasirinkto konteinerio kiekį, tačiau savivaldybė turi leisti rinktis konteinerį pagal norimą jo tūrį. Jei asmuo pasirenka 80 litrų konteinerį, tai jis deklaruoja atliekų kiekį ir kiekvieną kartą, kai išvežamas konteineris, nepriklausomai nuo to, ar jis pilnas, ar tuščias, jis priduos 80 litrų atliekų. Jei 80 litrų konteineris asmeniui bus per didelis, asmuo deklaruos mažesnį atliekų kiekį, tai yra pasiims 60 litrų konteinerį. Mano, kad žmogus matydamas savo surenkamų atliekų kiekį, gali pats apsispręsti dėl konteinerio dydžio ir tai, pareiškėjo nuomone, žmogui kainuotų mažiau, būtų laikomasi proporcingumo principo. Nurodė, kad Lietuvoje mažiausias konteineris yra 50 litrų ir tuomet mokama proporcingai už išvežtą atliekų kiekį. Pareiškėjas nurodė, kad teismui yra pateikęs rašytinius įrodymus, jog jo pasirinktas konteineris yra 90 litrų, nors ant jo užrašyta – 80 litrų. Tokio tūrio konteinerio pareiškėjui užtenka, tačiau pareiškėjas turi mokėti už 120 litrų tūrio konteinerį, nors realiai turimas 90 litrų konteineris išpilant atliekas ne visada yra pilnas.

Atsiliepimas

Atsakovo Telšių rajono savivaldybės atstovas pasisakymuose teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu. Atsakovas 2011-12-27 teismui pateiktame atsiliepime (2 tomas, b. l. 19-25) nurodė, kad ginčijami Atliekų tvarkymo nuostatai numato galimybę atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį ir tai atitinka LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 p. numatytą proporcingumo principą. Nurodė, jog nagrinėjant šią bylą negalima vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, kurioje buvo pripažinta, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7-135 „Dėl vietinės rinkliavos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ar atliekų tvarkymo nuostatai ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja LR VAĮ 3 str. 3 p. numatytam proporcingumo principui, nes Telšių rajono savivaldybėje ir Ukmergės rajono savivaldybėje vietinės rinkliavos dydžio už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimo tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims skiriasi iš esmės. Nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės teritorijoje asmenys, taip pat ir pareiškėjai, besinaudojantys individualiais konteineriais, vietinę rinkliavą moka pagal deklaruojamų atliekų kiekį. 2010 m. redakcijos Atliekų tvarkymo nuostatų 33.2. p. nustatyta, kad „Už naudojimąsi individualiu konteineriu fiziniams ir juridiniams asmenims, kai viršijama metinė atliekų minimali atliekų susikaupimo norma, Vietinės rinkliavos suma (Smetinė) apskaičiuojama dauginant naują apskaičiuotą atliekų kiekį (V), išreikštą kubiniais metrais, iš ištuštinto kartų (KKonteinerio) ir nustatytos Vietinės rinkliavos bazinio dydžio (Rbazinė): (Smetinė)=(V)*(Kkonteinerio)*(Rbazinė).

Vadovaujantis 2010 m. redakcijos Atliekų tvarkymo nuostatų 33.1. p. asmeniui apskaičiuota vietinės rinkliavos suma negali būti mažesnė už patvirtintos metinės minimalios atliekų susikaupimo normos (Vnorma) ir nustatytos vietinės rinkliavos bazinio dydžio(Rbazįnė) sandaugos: Smetinė=Vnorma*Rbazinė. Pagal 2010 m. redakcijos Atliekų tvarkymo nuostatų 1 priedą pareiškėjams taikoma minimali atliekų susikaupimo norma – 3,12 m³, todėl apskaičiuota metinė vietinės rinkliavos suma turi būti ne mažesnė kaip 87,36 Lt (3,12x28). Atkreipė dėmesį, kad apskaičiuojant vietinę rinkliavą pagal deklaruojamų atliekų kiekį asmenys, besinaudojantys individualiais konteineriais, neturi teisės patys nusistatyti atliekų išvežimo periodiškumo (kartais) (Kkonteinerio). Pagal 2010 m. redakcijos Atliekų tvarkymo nuostatus aplinkybė, kad atliekų turėtojas tam tikrą skaičių kartų nepridavė atliekų, surinkimo operatoriui neturi reikšmės šios vietinės rinkliavos apskaičiavimui, nes pagal Telšių rajono savivaldybės pasirinktą atliekų tvarkymo sistemos organizavimo modelį vietinė rinkliava yra privalomasis atliekų turėtojo mokėjimas už teisę pateikti atitinkamą atliekų kiekį sutvarkymui, kuris faktiškai deklaruojamas pasirinkus atitinkamą, bet ne mažesnį kaip 2010 m. redakcijos Atliekų tvarkymo nuostatuose numatytą konteinerio tūrį. Minimalus konteinerio tūris, pagal kurį apskaičiuojama minimali mokėtina suma pagal deklaruojamų atliekų kiekį, priklauso nuo 2010 m. redakcijos Atliekų tvarkymo nuostatų 1 priede patvirtintų minimalių atliekų susikaupimo normų. Žinant minimaliai mokėtiną sumą, konteinerio tuštinimo periodiškumą bei vietinės rinkliavos bazinį dydį kiekvienu konkrečiu atveju, remiantis formule Smetinė= (V)*(Kkonteinerio)*(Rbazinė), nesunku apskaičiuoti minimalų individualaus konteinerio tūrį, nuo kurio skaičiuojama minimali asmeniui apskaičiuota vietinės rinkliavos suma. Pareiškėjams metinė vietinės rinkliavos suma pagal deklaruojamų atliekų kiekį apskaičiuojama pagal 0,12 m³ tūrio konteinerį: Smetinė=(V)*(Kkonteinerio)*(Rbazinė), 87,36 Lt= (V)*26*28, (V)=87,36/26/28=0,12. Pažymėjo, kad pareiškėjai ir naudojasi 0,12 m³ tūrio individualiu konteineriu. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog „VAĮ 3 straipsnio 3 punkte nurodytas proporcingumo principas reikalauja, kad nustatyta rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nebūtų akivaizdžiai neproporcinga dėl jų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties galinčiam susidaryti atliekų kiekiui“. Pažymėjo, jog teisinis reglamentavimas nelemia, kad tiriamuose 2010 m. redakcijos Atliekų tvarkymo nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos įmokos apskaičiavimo tvarka pagal deklaruojamų atliekų kiekį ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams pasirinkti individualaus konteinerio tuštinimo periodiškumo, rinkliavos bazinio dydžio ir mažesnės talpos konteinerio, kuris reikalingas už suteiktą teisę priduoti minimalų atliekų kiekį, būtų akivaizdžiai neproporcinga dėl nekilnojamojo turto ir jo naudojimo paskirties galinčiam susidaryti atliekų kiekiui ir dėl to neprieštarauja LR VAĮ 3 str. 3 p. numatytam proporcingumo principui. Nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės teritorijoje asmenys, besinaudojantys individualiais konteineriais, vietinę rinkliavą moka tik pagal deklaruojamų atliekų kiekį. Atsakovė pažymėjo, jog dar iki 2010 m. redakcijos Atliekų tvarkymo nuostatų įsigaliojimo galiojo Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-02-15 sprendimu Nr. T1-063 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kurių 25 p. nustatyta vietinės rinkliavos įmokos apskaičiavimo tvarka buvo beveik identiška 2010 m. redakcijos Atliekų tvarkymo nuostatų 33.2. p. nustatytai vietinės rinkliavos įmokos apskaičiavimo tvarkai, o būtent 2007 m. redakcijos Atliekų tvarkymo nuostatų 25 p. nustatyta, kad už naudojimąsi individualiu konteineriu vietinės rinkliavos suma (Smetmė) apskaičiuojama dauginant konteinerio tūrį (V), išreikštą kubiniais metrais, iš ištuštinto kartų (K) ir nustatytos vietinės rinkliavos bazinio dydžio (Rbazine). Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011-01-24 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-481-519/2011, vertindamas 2007 m. redakcijos Atliekų tvarkymo nuostatų 25 p., konstatavo: „atsakovė 2009 metais buvo pasirinkusi atliekų tvarkymo visos sistemos organizavimo modelį, pagal kurį vietinės rinkliavos mokestis už atliekų tvarkymą buvo skaičiuojamas pagal deklaruojamą atliekų kiekį“. „Todėl pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-02-15 sprendimu Nr. T1-063 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 25 punkte nurodytą vietinės rinkliavos apskaičiavimo formulę pareiškėjai buvo deklaravę 3,12 kubinių metrų atliekų kiekį, už kurio sutvarkymą mokėtina 87,36 Lt vietinės rinkliavos dydis“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-12-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-2883/2011 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, kad Telšių rajono savivaldybėje asmenys, besinaudojantys individualiais konteineriais, moka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tik pagal deklaruojamų atliekų kiekį.

Atsiliepimas

Atsakovas teismui pateiktame 2011-06-03 atsiliepime į pareiškėjų prašymą (1 tomas, b.l.129-139) nurodė, kad Telšių rajone iki 2007 m. gruodžio 31 d. mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą, o jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties. Nemaža dalis šių atliekų turėtojų, piktnaudžiaudami šia sistema, nesudarydavo sutarties dėl komunalinių atliekų išvežimo, nemokėdavo už jų tvarkymą, o atliekas dėdavo į kolektyvinio naudojimo konteinerius arba išmesdavo jas draudžiamose vietose. Dalis, nors ir sudarę sutartis, slėpdavo faktinį atliekų kiekį. Kai kurie atliekų turėtojai atliekomis atsikratydavo išmesdami jas į pakeles, miškus. Nuo 2008 m. sausio 1 d. Telšių rajone pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų tvarkymo sistema, kurioje įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą nebepriklausė nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto, tokiu būdu atliekų turėtojui tapo nenaudinga ir neekonomiška slėpti savo atliekas. Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Įvedant rinkliavą preziumuojama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai yra visi asmenys, Telšių rajone turintys nekilnojamojo turto. Nuostatų 6 punktas numato, kad komunalinių atliekų mokėtoju ir turėtoju laikomas asmuo, valdantis, naudojantis, disponuojantis nekilnojamuoju turtu Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodė, kad savivaldybių tarybos turi išimtinę teisę nustatyti komunalinių atliekų šalinimo išlaidų padengimo metodą, rinkliavos dydį. Nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės pasirinktas komunalinių atliekų šalinimo išlaidų padengimo metodas (vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdas) sudaro galimybę administruoti šią rinkliavą nedideliais kaštais, efektyviai organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą, užkerta kelią piktnaudžiauti ir išvengti mokėjimo, sukuriama tiksli ir stabili įmokų surinkimo ir administravimo duomenų bazė, skolų administravimas. Pabrėžė, kad nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nelemia, kad tam tikri atliekų turėtojai turės padengti išlaidas, akivaizdžiai neproporcingas dėl jų nekilnojamojo turto ir jo naudojimo paskirties galinčiam susidaryti atliekų kiekiui. Telšių rajono savivaldybės tarybos nustatytas vietinės rinkliavos dydis atliekų turėtojams yra diferencijuojamas atsižvelgiant į jų turimo ar naudojamo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir dėl šios veiklos galinčiu susidaryti atliekų kiekiu. Todėl toks rinkliavos dydžio apskaičiavimo modelis yra tinkamas siekiamam tikslui – principo „teršėjas moka“ užtikrinimui – įgyvendinti. Nurodė, kad bet koks nekilnojamasis turtas tiesiogiai ar netiesiogiai yra sietinas su fizinio ar juridinio asmens veikla. Kiekvienas nekilnojamojo turto valdytojas ir naudotojas nuolat jį prižiūri ir naudoja, tvarko buitį, aplinką ir pan. Toks asmuo neišvengiamai sukaupia atliekų, kurių nori ir privalo atsikratyti.

Atsakovas pažymėjo, kad Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų komunalinių atliekų, kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti, kiekį, todėl rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčiu susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad principas „teršėjas moka“ nedraudžia mokėtinos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydį apskaičiuoti pagal galintį susidaryti atliekų kiekį. Pagal tiriamų nuostatų 36 ir 37 punktus fiziniams bei juridiniams asmenims nustatytos minimalios atliekų susikaupimo normos. Šis dydis diferencijuojamas atsižvelgiant į turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir gyvenamąją vietovę ir dėl to galinčiu susidaryti atliekų kiekiu. Mano, kad minimalios atliekų susikaupimo normos fiziniams bei juridiniams asmenims nustatymas yra tinkama priemonė siekiamam tikslui – principo „teršėjas moka“ užtikrinimui – įgyvendinti bei atitinka Teisingumo Teismo suformuluotas teisės taikymo taisykles. Pažymėjo, kad minimalios metinės atliekų susikaupimo normos pagal atitinkamą nekilnojamojo turto objektą ir jo naudojimo paskirtį nustatymas yra susijęs su ekonominio pobūdžio duomenų tyrimu, ekonomine analize, atitinkamų rodiklių prognozavimu, t.y. kompleksine ir sudėtinga tiriamąja, analitine ir vertinamojo pobūdžio veikla. Taigi, nuostatų 36 ir 37 p. nustatytos minimalios atliekų susikaupimo normos yra viena iš priemonių tinkamai įgyvendinti Telšių rajono savivaldybės pasirinktą rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiavimo būdą.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro atstovas teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su atsakovo nurodytais argumentais.

Pareiškėjų I. J. ir A. J. skundžiami Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai pripažintini teisėti ir prašymas bei patikslintas prašymas dėl jų panaikinimo atmestini.

Nagrinėjamoje norminėje administracinėje byloje pareiškėjai I. J. ir A. J. prašo ištirti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) teisėtumą ta apimtimi, kuria nuostatai nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, atitikimą LR viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui, tai yra proporcingumo principui.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjų pasisakymų teismo posėdžio metu matyti, kad norminio administracinio akto neteisėtumą pareiškėjai grindžia tuo, jog Telšių rajono savivaldybė neteisėtai vietinės rinkliavos dydį sieja su minimalia Nuostatais patvirtinta atliekų susikaupimo norma. Vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie nesukaupia minimalios atliekų normos, neteisėtai nesuteikia mažesnių nei Nuostatais nustatytų dydžių konteinerių, tokiu būdu nesudaro galimybių asmenims deklaruoti sukauptų bei perduotų atliekų kiekį mažesnį nei Nuostatais patvirtintą minimalų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Valstybės žinios, 1999, Nr. 60-1945; Valstybės žinios, 2006, Nr. 77-2975) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Valstybės žinios, 1998, Nr. 61-1726; Valstybės žinios, 2002, Nr. 72-3016) 32 straipsnis reglamentuoja principą „teršėjas moka“. Jo 1 dalis, galiojusi iki 2011-05-03, numatė, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Nuo 2011-05-03 galiojanti ta pati teisės norma iš esmės taip pat aiškina „teršėjas moka“ principą, numatydama, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Pažymėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatymas yra skirtas užtikrinti ir Europos Sąjungos teisės aktų, inter alia 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva 2006/12/EB) taikymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 str. 6 d.). Todėl siekiant įvertinti paminėtų pareiškėjo argumentų pagrįstumą, nacionalinės teisės nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę bei Direktyvą 2006/12/EB. Visiems žinoma, kad valstybės narės įpareigotos pasiekti direktyvoje numatytą tikslą, o pagal Europos bendrijų steigimo sutarties 10 straipsnį – šių pareigų vykdymą privalo užtikrinti visos šių valstybių narių valdžios institucijos, įskaitant ir teismus, jei tai priklauso jų jurisdikcijai. Nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinę teisę, nesvarbu, ar nuostatos priimtos prieš įsigaliojant direktyvai, ar po to, turi ją aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, kaip ne kartą savo praktikoje pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Atliekų tvarkymo įstatymas expresis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnis, kuriame įtvirtintas principas „teršėjas moka“, nurodo, jog „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai, arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 2006/12/EB 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apibendrindamas (2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, 2011-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2796-11) Teisingumo Teismo praktiką aiškinant principą „teršėjas moka“ yra nusprendęs, jog kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai, tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus, kad būtų pasiektas šis rezultatas (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. Didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Masquer (C-188/07), 80 p.). Šiuo metu galiojančioje Europos Sąjungos teisėje nėra teisės akto, kuris numatytų valstybėms narėms privalomą konkretų komunalinių atliekų šalinimo išlaidų padengimo metodą, todėl šis padengimas gali, atitinkamos valstybės narės pasirinkimu, būti užtikrinamas mokesčiais arba bet kuriuo kitu būdu. Kadangi, kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų komunalinių atliekų, kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti, kiekį, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. Šiuo požiūriu Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo tikslais nustatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemą buvo perkeltas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, bei sąvoka „atliekų turėtojas“, kuri visose valstybėse narėse aiškintina vienodai (Direktyvos 2006/12/EB preambulės 3 punktas, 1 straipsnio 1 dalies c punktas), taip pat savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aukščiau paminėtose nutartyse aiškindamas principo „teršėjas moka“ atitiktį proporcingumo principui pažymėjo, jog vertinant ginčijamų Tarybos sprendimo nuostatų atitiktį proporcingumo reikalavimui akcentuotina, kad nors tiek nacionalinėje, tiek Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas principas „teršėjas moka“ nedraudžia mokėtinos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydį apskaičiuoti pagal galintį susidaryti atliekų kiekį, šis principas minėtą atlyginimą sieja su faktiškai perduotu tvarkyti komunalinių atliekų kiekiu. Todėl tais atvejais, kai yra įmanoma nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų nustatyti konkretų atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį, pastarajam tenkanti mokėtina suma turėtų būti apskaičiuojama būtent pagal minėtą atliekų kiekį. Priešingu atveju, t. y. mokėtinos vietinės rinkliavos dydį apskaičiuojant pagal galinčių susidaryti atliekų kiekį, kai yra objektyvi galimybė nustatyti konkretų atliekų kiekį, būtų viršijama tai, kas yra būtina principui „teršėjas moka“ įgyvendinti.

Nagrinėjamoje byloje tiriamų Nuostatų I skyriaus 1 punktas numato, jog Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai reglamentuoja vietinės rinkliavos apskaičiavimą, mokėjimą, išieškojimą, apskaitą, vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą ir iš jos gautų savivaldybės biudžeto pajamų panaudojimą. Nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, Telšių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis 2007 m. rugsėjo 20 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-283 ,,Dėl komunalinių atliekų tvarkymo Telšių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (Nuostatų I skyriaus 2 punktas).

Nuostatų V skyrius „Vietinės rinkliavos dydžiai“ reglamentuoja:

„32. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus.

33. Visiems Vietinės rinkliavos mokėtojams savivaldybės teritorijoje nustatomi tokie vietinės rinkliavos baziniai dydžiai:

33.1. Už naudojimąsi bendru arba individualiu konteineriu Vietinės rinkliavos suma (Smetinė) apskaičiuojama dauginant metinę minimalią patvirtintą atliekų susikaupimo normą (Vnorma), išreikštą kubiniais metrais iš nustatytos vietinės rinkliavos bazinio dydžio (Rbazinė):

Smetinė= Vnorma *Rbazinė.

33.2. Už naudojimąsi individualiu konteineriu fiziniams ir juridiniams asmenims, kai viršijama metinė minimali atliekų susikaupimo norma, Vietinės rinkliavos suma (Smetinė) apskaičiuojama dauginant naują apskaičiuotą atliekų kiekį (V), išreikštą kubiniais metrais, iš ištuštinimo kartų (Kkonteinerio) ir nustatytos Vietinės rinkliavos bazinio dydžio (Rbazinė):

Smetinė=V* Kkonteinerio *Rbazinė.

33.3. Daugiabučio namo butų, esančių Telšių mieste, Vietinės rinkliavos mokėtojams nustatomas Vietinės rinkliavos dydis – 133 Lt per metus už kiekvieną butą.

33.4. Daugiabučio namo butų, esančių kitoje Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Vietinės rinkliavos dydis – 87 Lt per metus už kiekvieną butą.

34. Vietinės rinkliavos bazinis dydis (Rbazinė) yra 28 litai už kubinį metrą atliekų.

35.<<...>>.

36. Fiziniams asmenims minimali atliekų susikaupimo norma nustatoma pagal turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir gyvenamąją vietovę (1 priedas).

37. Juridiniams asmenims minimali atliekų susikaupimo norma nustatoma pagal veiklos pobūdį ir turimą bendrą plotą (2 priedas).“

Pagal Nuostatų 1 priedą, Telšių rajono savivaldybės teritorijoje individualiam gyvenamosios paskirties namui (pastatui), esančiam Telšių miesto teritorijoje, skirtam gyventi vienai ar dviem šeimoms, nustatyta 6,24 m³ minimali atliekų susikaupimo norma, nustatant 175 Lt vietinės rinkliavos dydį. Individualiam gyvenamosios paskirties namui (pastatui), esančiam kitoje gyvenamosiose vietovėse Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, skirtam gyventi vienai ar dviem šeimoms, nustatyta 3,12 m³ minimali atliekų susikaupimo norma, nustatant 87 Lt vietinės rinkliavos dydį. Sodo namui, pastatui, esančiam sodininkų bendrijose (apgyvendinti sodo namai ir kiti statiniai), nustatyta 3,12 m³ minimali atliekų susikaupimo norma, nustatant 87 Lt vietinės rinkliavos dydį.

Telšių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų 2007 m. rugsėjo 20 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-283 ,,Dėl komunalinių atliekų tvarkymo Telšių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), I skyriaus 2 punktas nurodo, jog Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės reglamentuoja komunalinių atliekų Telšių rajono teritorijoje tvarkymo viešųjų paslaugų teikimą, nustato komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo, šalinimo, saugojimo, apskaitos tvarką, atliekų turėtojų bei atliekų tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę ir yra skirtos užtikrinti Telšių rajono bei Telšių regiono atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą. Taisyklės yra privalomos visiems Telšių rajono teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taisyklių reikalavimai, nustatyti juridiniams asmenims, taikomi ir jų filialams, atstovybėms bei bet kokio tipo atskirai esantiems struktūriniams ar ūkiniams padaliniams (I skyriaus 3 punktas).

Taisyklių 11 punktas numato, jog savivaldybės administracija organizuoja, administruoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad būtų įgyvendintas „teršėjas moka” principas, t.y., kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų šių atliekų turėtojai. Komunalinių atliekų tvarkymo įkainio dydžiai nustatomi taip, kad surenkamos lėšos apmokėtų visas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas, įskaitant šių atliekų tvarkymo administravimo, investicijų, savivaldybės regiono infrastruktūros objektų eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo sąnaudas (12 punktas). Savivaldybės teritorijoje nerūšiuotos komunalinės atliekos surenkamos 1,1 m³, 0,24 m³ ir 0,12 m³ ar kitos talpos konteineriais, atitinkančiais aplinkosauginius standartus. Komunalinių atliekų turėtojai naudojasi individualiais 0,24 m³ ir 0,12 m³ talpos konteineriais arba bendraisiais 1,1 m³ talpos konteineriais, išdėstytais atskirose aikštelėse (15 punktas). Komunalinių atliekų turėtojus atitinkamo dydžio konteineriais nerūšiuotoms komunalinėms atliekoms nemokamai aprūpina komunalinių atliekų tvarkytojas(ai). Konteinerių dydį parenka atliekų tvarkytojai pagal susidarančių komunalinių atliekų kiekį ir konteinerių ištuštinimo dažnumą, taip pat atsižvelgdami į atliekų turėtojų kreipimąsi raštu, gautą pagal šių Taisyklių 46 punktą. Komunalinių atliekų turėtojai, neturintys konteinerio, apie tai praneša raštu ar žodžiu komunalinių atliekų tvarkytojui (37 punktas). Komunalinių atliekų turėtojai turi teisę pasirinkti tokio dydžio konteinerius, kurie atitinka susidarančių atliekų kiekį. Pagal atliekų turėtojo motyvuotą kreipimąsi raštu atliekų tvarkytojas pakeičia per 30 dienų anksčiau skirtą konteinerį kito dydžio konteineriu, taikomu savivaldybės atliekų tvarkymo sistemoje. Duomenis apie pakeistus konteinerius atliekų tvarkytojas pateikia į įmokos mokėtojų duomenų bazę. Konteinerių pakeitimo tvarka ir duomenų perdavimo tvarka nustatyta sutartyje tarp atliekų tvarkytojo ir TRATC (46 punktas).

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus Nuostatų bei Taisyklių punktus daro išvadą, jog nuo 2010-01-21 Telšių rajono savivaldybės administracija nustatė dvejopą komunalinių atliekų tvarkymo savivaldybės administruojamoje teritorijoje sistemos modelį. Pirmuoju atveju, kai vietinė rinkliava komunalinių atliekų turėtojams (vietinės rinkliavos mokėtojams) nustatoma atsižvelgiant į metinę minimalią patvirtintą atliekų susikaupimo normą, (Nuostatų 33.1 punktas) ir antruoju atveju, kuomet yra viršijama metinė minimali atliekų susikaupimo norma, – į tai kokio dydžio konteineriais naudojasi nekilnojamojo turto turėtojai (Nuostatų 33.2 punktas). Iš esmės šis modelis taikomas vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie naudojasi individualiais konteineriais, nes komunalinių atliekų turėtojams besinaudojantiems bendru konteineriu arba keliais bendrais konteineriais, numatyta atitinkama suma per metus (Nuostatų 33.3 p., 33.4 p.).

Teismo nuomone, antruoju atveju, kuomet yra viršijama metinė minimali atliekų susikaupimo norma, Telšių rajono savivaldybė yra pasirinkusi modelį, pagal kurį vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiuojama pagal faktiškai perduotą tvarkyti komunalinių atliekų kiekį, kuris deklaruojamas vietinės rinkliavos mokėtojui pasirinkus atitinkamą konteinerio tūrį. Tai yra vietinės rinkliavos mokėtojas, atsižvelgdamas į faktiškai susidarančių atliekų kiekį, kuris turi būti didesnis nei patvirtinta metinė minimali atliekų susikaupimo norma, vadovaujantis Taisyklių 46 punktu, gali kreiptis į atliekų tvarkytoją prašydamas išduoti atitinkamo dydžio, taikomo savivaldybės atliekų tvarkymo sistemoje, konteinerį, kuris iš esmės gali būti didesnis nei 0,12 m³, tai yra 0,24 m³ arba 1,1 m³ dydžio. Pasirinktas konteinerio tūris nurodomas sutartyje tarp atliekų tvarkytojo ir TRATC bei duomenys apie tai pateikiami į įmokos mokėtojų duomenų bazę. Nagrinėjamu atveju taikomas Nuostatų 33.2 punktas ir vietinės rinkliavos suma apskaičiuojama pagal formulę – Smetinė=V* Kkonteinerio *Rbazinė. Taigi, šiuo atveju vietinės rinkliavos mokėtojas moka už teisę pateikti atitinkamą atliekų kiekį sutvarkymui, kuris faktiškai deklaruojamas pasirinkus atitinkamą konteinerio tūrį. Todėl, teismo nuomone, šia apimtimi tiriami Nuostatai numato galimybę atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui.

Be to, teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog nagrinėjamoje byloje teismas turi atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-2883/2011 ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011-01-24 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-481-519/2011 pateiktus Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-02-15 sprendimu Nr. T1-063 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų vertinimus. Teismas sutinka, jog iki 2010 m. redakcijos Atliekų tvarkymo nuostatų įsigaliojimo galiojęs Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-02-15 sprendimu Nr. T1-063 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 25 p. nustatė vietinės rinkliavos įmokos apskaičiavimo beveik identišką tvarką 2010 m. redakcijos Atliekų tvarkymo nuostatų 33.2. p. nustatytai vietinės rinkliavos įmokos apskaičiavimo tvarkai. 2007 m. redakcijos Atliekų tvarkymo nuostatų 25 p. buvo nustatyta, kad už naudojimąsi individualiu konteineriu vietinės rinkliavos suma (Smetmė) apskaičiuojama dauginant konteinerio tūrį (V), išreikštą kubiniais metrais, iš ištuštinto kartų (K) ir nustatytos vietinės rinkliavos bazinio dydžio (Rbazine). Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011-01-24 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-481-519/2011, vertindamas 2007 m. redakcijos Atliekų tvarkymo nuostatų 25 p., konstatavo: „atsakovė 2009 metais buvo pasirinkusi atliekų tvarkymo visos sistemos organizavimo modelį, pagal kurį vietinės rinkliavos mokestis už atliekų tvarkymą buvo skaičiuojamas pagal deklaruojamą atliekų kiekį“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-12-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-2883/2011 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti. Teismas pažymi, jog laikėsi aukščiau paminėtos iš esmės panašiose bylose teismų suformuotos praktikos, nes nagrinėjamoje byloje konstatavo tiriamų Nuostatų 33.2 punkto teisėtumą.

Tačiau pirmuoju atveju, kai vietinė rinkliava komunalinių atliekų turėtojams (vietinės rinkliavos mokėtojams) nustatoma atsižvelgiant į metinę minimalią patvirtintą atliekų susikaupimo normą (Nuostatų 33.1 punktas), teismo nuomone, Telšių rajono savivaldybės taryba pasirinko tokį modelį, pagal kurį vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiuojama pagal galintį susidaryti atliekų kiekį.

Pažymėtina, jog Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas principas „teršėjas moka“ nedraudžia mokėtinos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydį apskaičiuoti pagal galintį susidaryti atliekų kiekį. Tačiau, jei yra įmanoma nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų nustatyti konkretų atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį, pastarajam tenkanti mokėtina suma turėtų būti apskaičiuojama būtent pagal minėtą atliekų kiekį.

Taigi, šios bylos kontekste svarbu nustatyti, ar įmanoma nustatyti konkretų atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį, nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų.

Teismas pažymi, jog vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Valstybės žinios, 1999, Nr. 13-308; Valstybės žinios, 2000, Nr. 85-2566) 3 straipsnio 2 dalimi, nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl ir nagrinėjamos bylos kontekste teismas negali svarstyti nustatytos rinkliavos dydžio ekonomiškumo pagrįstumo, galimų ekonominių sąnaudų dydžio atliekas priduodant pagal konkrečius kiekius. Teismas gali įvertinti tik tiriamų nuostatų atitiktį VAĮ 3 str. 1 d. 3 p. nurodytam proporcingumo principui.

Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė argumentų ar įrodymų dėl galimų ekonominių sąnaudų dydžio atliekas priduodant pagal konkrečius kiekius. Teismo posėdžio metu išreiškė nuomonę, jog nežino, kiek toks atliekų surinkimas kainuotų. Mano, kad konkretaus kiekio nustatymas, tai yra atliekų pasvėrimas ar pamatavimas, atneštų papildomų išlaidų, todėl atsakovė turi leisti vietinės rinkliavos mokėtojui pačiam pasirinkti konteinerio tūrį, kuris gali būti ir mažesnis nei šiuo metu naudojami atliekų tvarkymo sistemoje. Kaip matyti, pareiškėjas nesivadovavo įstatymu ir pateikdamas skundą teismui, nepateikė teismui įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.).

Atsakovė nurodė, kad iki 2008 m. sausio 1 d. Telšių rajone mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą dydis priklausė nuo paslaugos apimties. Ši komunalinių atliekų sistema buvo netinkama, nes daugelis mokėtojų piktnaudžiaudavo ja, visiškai nesudarinėdavo sutarčių arba slėpdavo sukaupiamų atliekų kiekius, atliekas išmesdami gamtoje arba bendruose konteineriuose. Atsakovo atstovas nurodė, jog sukontroliuoti, kad visos sukauptos atliekos būtų perduodamos atliekų tvarkytojui, prireiktų didelių ekonominių kaštų, todėl Telšių rajono savivaldybės taryba patvirtino metines minimalias atliekų susikaupimo normas ir jas susiejo su vietinės rinkliavos dydžiu.

Tiriant Nuostatų atitiktį proporcingumo principui, svarbu nustatyti, ar nustatyta rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nėra akivaizdžiai neproporcinga dėl jų nekilnojamojo turto ir jo naudojimo paskirties galinčiam susidaryti atliekų kiekiui. Taigi, svarbu nustatyti, ar rinkliavos dydis yra pakankamai diferencijuotas, o nagrinėjamu atveju, ar pakankamai diferencijuota ir patvirtinta metinė minimali atliekų susikaupimo norma.

Iš Nuostatų 1 ir 2 priedų matyti, jog metinė minimali atliekų susikaupimo norma yra diferencijuojama atsižvelgiant į namo, pastato tikslinę naudojimo paskirtį, gyvenamąją vietovę, plotą. Nuostatuose numatyta galimybė atleisti nuo rinkliavos ar ją sumažinti. Viršijus minimalią atliekų susikaupimo normą, nustatytas skirtingas vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimas. Šios aplinkybės teismui leidžia padaryti išvadą, jog toks metinės minimalios atliekų susikaupimo normos bei rinkliavos dydžio diferencijavimas yra pakankamas, kad akivaizdžiai nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Be to, kaip nurodė atsakovas, metinė minimali atliekų susikaupimo norma buvo nustatyta atsižvelgiant į ekonominę analizę, atitinkamų rodiklių prognozavimą. Atsakovas teismui pateikė Atliekų kiekio ir srautų prognozes (1 tomas, b.l.190), kurias palyginus su teismui pateiktais Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apmokėjimais iki 2011 m. lapkričio 30 d. (2 tomas, b.l.30) matyti, kad atliekų surinkimo kiekiai Telšių rajono savivaldybės teritorijoje 2008 m., 2009 m., 2010 m. beveik atitinka prognozuoto vidutinio augimo scenarijų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Taisyklių 12 punktas numato, jog komunalinių atliekų tvarkymo įkainio dydžiai nustatomi taip, kad surenkamos lėšos apmokėtų visas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas, įskaitant šių atliekų tvarkymo administravimo, investicijų, savivaldybės regiono infrastruktūros objektų eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo sąnaudas. Iš Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apmokėjimų iki 2011 m. lapkričio 30 d. (2 tomas, b.l.30) matyti, kad iš rinkliavos mokėtojų surinktos įmokos neviršija savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudų.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei jų teisinį vertinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Telšių rajono savivaldybė teisėtai ir pagrįstai tiriamais Nuostatais patvirtino metines minimalias atliekų susikaupimo normas bei jas susiejo su vietinės rinkliavos dydžiu. Teismo nuomone, atsakovas pakankamai diferencijavo metines minimalias atliekų susikaupimo normas, tuo pačiu ir vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėtojams aiškiai deklaravo, už kokį atliekų galimai priduotą kiekį jie moka.

Teismo nuomone, nustatytu atveju atliekų turėtojai moka už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugą tiek, kiek ji verta. Apskaičiuoti atliekų kiekiai atitinka paslaugos teikėjo patirtas išlaidas.

Dėl išduodamų konteinerių tūrio atsakovas teismui nurodė, kad minimalus konteinerio tūris, pagal kurį apskaičiuojama minimali mokėtina suma pagal deklaruojamų atliekų kiekį, priklauso nuo 2010 m. redakcijos Atliekų tvarkymo nuostatų 1 priede patvirtintų minimalių atliekų susikaupimo normų. Žinant minimaliai mokėtiną sumą, konteinerio tuštinimo periodiškumą bei vietinės rinkliavos bazinį dydį kiekvienu konkrečiu atveju, remiantis formule Smetinė= (V)*(Kkonteinerio)*(Rbazinė), nesunku apskaičiuoti minimalų individualaus konteinerio tūrį, nuo kurio skaičiuojama minimali asmeniui apskaičiuota vietinės rinkliavos suma. Pareiškėjams metinė vietinės rinkliavos suma pagal deklaruojamų atliekų kiekį apskaičiuojama pagal 0,12 m³ tūrio konteinerį: Smetinė=(V)*(Kkonteinerio)*(Rbazinė), 87,36 Lt= (V)*26*28, (V)=87,36/26/28=0,12.

Šiuos atsakovo argumentus teismas laiko pagrįstais, todėl sprendžia, kad Telšių rajono savivaldybė komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje naudoja tinkamo tūrio konteinerius, kurie atitinka vietinės rinkliavos mokėtojų poreikius.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas netenkintinas, Telšių rajono savivaldybės 2010 m. sausio 21 sprendimu Nr. T1-7 „Dėl Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai pripažintini teisėtais ir neprieštaraujančiais LR viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui, tai yra proporcingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 4 str. 3 d., 85-87 str., 114 str., 115 str. 1 d. 1 p.

nusprendžia:

Pareiškėjų I. J. ir A. J. prašymą ir patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstus.

Telšių rajono savivaldybės 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 „Dėl Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus pripažintini teisėtais ir neprieštaraujančiais LR viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui, tai yra proporcingumo principui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos teisėjai Donatas DaunysLaisvutė KartanaitėŽanas Kubeckas