Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. nutarimo L.G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

L.G., Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovei, 2007 m. sausio 25 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁵ straipsnio 2 dalį už tai, kad 2007 m. sausio 24 d., 18 val., Pakruojo ūkininkų kredito unijoje teminio tikrinimo metu po darbo valandų rastos dirbančios buhalterės-kasininkės N.S. ir Z.M. (jos savo paaiškinimuose teigė, kad dirbo vieną valandą ilgiau, nes susikaupė daug darbo ir reikėjo surišti dokumentus), kurių faktiškai dirbtas laikas nebuvo pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje bei nebuvo pateiktas darbo grafikas, tuo pažeidžiant Darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalį ir Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr.78 patvirtintos Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pildymo tvarkos 3.1 ir 5 dalių reikalavimus.

Vyriausiasis darbo inspektorius, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškino, kad dirbusios viršvalandžius darbuotojos savo raštiškuose paaiškinimuose tai pripažino pačios. Kadangi už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁵ straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą L.G. jau buvo bausta, piniginę baudą jis siūlė skirti maksimalią, nes pažeidimo padarymo pažeidėja nepripažino.

L.G. paaiškino N.S. ir Z.M. dirbti viršvalandžių nenurodžiusi. Darbuotojos į ją nesikreipė, kad joms būtų įrašytas jų dirbtas viršvalandinis darbas. L.G. paaiškino, jog kredito unijoje nuo 8 val. iki 17 val. yra dirbama su klientais, o po 17 val. visi kredito unijos darbuotojai gali būti kredito unijos patalpose iki 20 val. Pagal kas mėnesį sudaromą darbo grafiką vienas kredito unijos darbuotojas dirba ilgiau, nes turi užbaigti darbo dieną (suvesti duomenis, uždaryti programas ir t.t.), darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tokiam darbuotojui žymint 8 val., nes tą dieną jis pradeda darbą vėliau - 9 val. arba 10 val. Darbo grafiką sudarinėjanti ir darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildanti vyr. buhalterė, o ji tik pasirašinėjanti kaip administracijos vadovė. L.G. teigimu, darbo inspektoriai tikrinimo dieną darbo grafiko neprašė pateikti, o kitą dieną, jai būnant darbo inspekcijoje, darbuotojos darbo grafiko neatsiuntė faksu, nes už jo pildymą atsakinga vyr.buhalterė R.L. atostogavo (darbo grafikas sausio mėnesiui buvo sudarytas).

Liudytoja N.S. neigė dirbusi viršvalandinį darbą, administracijos vadovei pretenzijų neturėjo. Ji paaiškino, jog Z.M. dirbo ilgiau pagal darbo grafiką, nes jai tą dieną taip priklausė. Darbo grafikas sausio mėnesiui buvo sudarytas, tačiau nebuvo pakabintas matomoje vietoje, nes atostogavo vyr.buhalterė, kuri jį sudarinėja. Patikrinimo metu paaiškinime darbo inspektoriui ji nurodė, kad dirbo viršvalandžius, nes buvo pasimetusi dėl netikėto patikrinimo, be to, darbo inspektorius joms sakė taip nurodyti.

Liudytoja Z.M. davė analogiškus parodymus, kaip liudytoja N.S.

II.

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 20 d. nutarimu administracinę bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, jog iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b.l. 5,6) matyti, kad vyr.kasininkė N.S. ir buhalterė-kasininkė Z. M. sausio 24 d. dirbo po 8 val. Iš 2006 m. rugsėjo 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l.8) nustatyta, kad L.G. jau buvo bausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 1 dalį ir 41⁵ straipsnio 1 dalį 1400 litų bauda. Iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2006 m. lapkričio 17 d. (b.l.19), 5.12 punkto nustatyta, kad darbo dienos pabaigoje darbuotojai negali pasitraukti iš darbo vietos jos nesutvarkę ir neatlikę visų būtinų darbo dienos pabaigos darbų. Tų pačių taisyklių (b.l. 20) 10 punkte nurodyta, kad vyr. buhalteris gali sudaryti ir patvirtinti darbo grafiką. Taisyklių 26.1 punktas (b.l.22) patvirtino, kad unijos patalpose ne darbo metu, t.y., iki 20 val., leidžiama būti visiems unijos darbuotojams savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Iš administracijos vadovo pareigybinių nuostatų (b.l. 23) nustatyta, kad administracijos vadovė L.G. nėra atsakinga už darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo grafikų sudarymą bei pildymą (tai teismo posėdžio metu patvirtino tiek L.G., tiek N.S. bei Z.M.). Teismas pažymėjo, jog viršvalandiniu darbu pagal Darbo kodeksą yra laikomas tik toks darbas, kurį nurodo ar skiria atlikti darbdavys. Šiuo atveju darbdavys jokių viršvalandinių darbų neskyrė. Liudytojos patvirtino L.G. paaiškinimą, kad darbo grafikas sausio mėnesiui buvo sudarytas vyr.buhalterės (prieš jai išeinant atostogų), tik nebuvo pateiktas vyriausiajam darbo inspektoriui, nes, anot administracijos vadovės L.G., jo pateikti inspektorius neprašė. Išdėstytų aplinkybių nepaneigė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs vyriausiasis darbo inspektorius. Teismo konstatavimu, jis neišsiaiškino Pakruojo ūkininkų kredito unijos darbuotojų buvimo darbo vietoje teisėtumo, neišreikalavo darbo grafiko, neišsiaiškino, kas atsakingas už darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių sudarymą ir pildymą. Esant šioms aplinkybėms bei remiantis surinktais įrodymais, administracinė byla nutraukta. Teismas vadovavosi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu.

III.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius apeliaciniu skundu prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo. Apelianto manymu, teismo sprendimas pagrįstas tik Pakruojo ūkininkų kredito unijos vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, nepagrįstai neatsižvelgta į Darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalies nuostatą, įpareigojančią darbuotojų dirbtą darbo laiką žymėti Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78, kuriame nurodoma, kaip turi būti žymimas kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁵ straipsnį, kuriame nustatyta, kad darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užtraukia baudą darbdaviams. Apeliantas pažymi, jog pagal Darbo kodekso 10 straipsnio 2 dalį Darbo kodekse vartojami žodžiai ir žodžių junginiai turi būti aiškinami pagal jų bendrinę reikšmę. Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas žodį „viršvalandžiai" aiškina kaip laiką, dirbamą po darbo valandų. Pagal Darbo kodekso 150 straipsnio 1 dalį viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant šio kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę. Apeliantas pažymi, jog Darbo kodekso 155 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už budėjimą įmonėje ar namuose turi būti apmokama kaip už viršvalandinį darbą (jeigu nekompensuojama kitais Darbo kodekso 155 straipsnyje nustatytais būdais) ir tuo atveju, jeigu viršijama kasdienė aštuonių darbo valandų trukmė, prie viršvalandinio darbo priskirtinas ir darbas, viršijantis kasdienio darbo laiko trukmę, išskyrus nustatytas išimtis (Darbo kodekso 144 str. 4 d., 148 str. ir 149 str.).

L.G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Ji pažymi, jog administracinė byla nagrinėjama tik protokole suformuotų aplinkybių apimtimi, protokolas rašomas tik tada, kai žinomos visos aplinkybės, surinkti ir užfiksuoti įrodymai ir tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Protokole, be kaltinimo administracinės teisės pažeidimo padarymu, turėjo būti užfiksuoti įrodymai bei žinios, reikšmingos bylai. L. G. remiasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 2 dalimi, pažymėdama, jog administracinės teisės pažeidimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, o įrodymais administracinėje byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais nustatoma, ar yra padarytas administracinės teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl padarymo tas asmuo kaltas. Nurodytų aplinkybių šiuo konkrečiu atveju protokole nėra užfiksuota, o teismo išvada apie tai, kad jai inkriminuojamame administraciniame teisės pažeidime nėra pagrindinių pažeidimo elementų, yra pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁵ straipsnio 2 dalis, pagal kurią L. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, numato administracinės nuobaudos paskyrimą už darbuotojų darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba žinomai neteisingų duomenų apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus) įrašymą į šį žiniaraštį, kai tokie veiksmai padaromi asmens, jau bausto administracine nuobauda už to paties straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas užfiksavo, kad Pakruojo ūkininkų kredito unijoje, kurios administracijos vadove yra L. G., po darbo valandų dirbo buhalterės-kasininkės N.S. ir Z.M., kurių faktiškai dirbtas laikas nebuvo pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, bei nebuvo pateiktas darbo grafikas.

Pagal Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr.78 patvirtintos Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pildymo tvarkos 5 dalį faktiškai dirbtą laiką sudaro darbo tvarkos taisyklėse ir darbo sutartyje numatytas kasdienis darbo laikas ir viršvalandžiai. Pakruojo ūkininkų kredito unijoje kasdienis darbo laikas pagal vidaus darbo tvarkos taisyklių 9 punktą yra nuo 8 iki 17 val. (b.l. 20). Po darbo valandų pagal tų pačių taisyklių 26.1 punktą (b.l. 22) unijos darbuotojai, išskyrus unijos valdybos, paskolų komiteto, stebėtojų tarybos narius ir revizorių, gali būti tik savo asmenims poreikiams tenkinti. Buhalterės-kasininkės N.S. ir Z.M. inspektoriaus buvo aptiktos darbo vietoje dirbančios vieną valandą po nustatytų darbo valandų, paaiškinimuose jos pačios tai pripažino (b.l. 3-4). Viršvalandiniais darbais pagal Darbo kodekso 150 straipsnį laikomi darbai, dirbami viršijant šio kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę. Šiuo atveju nustatyta, kad minėtos darbuotojos dirbo po nustatytų darbo valandų, tačiau subjektyvioji Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁵ straipsnio 2 dalyje aptarto administracinio teisės pažeidimo pusė, L.G. kaltė dėl to, kad unijos darbuotojos dirbo ilgiau negu nustato unijos vidaus darbo tvarkos taisyklės, nepažymint jų faktiškai dirbto darbo laiko darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, įrašant neteisingus duomenis apie jų darbo laiką į šį žiniaraštį, nenustatyta. N.S. ir Z.M. teigimu, dirbti po darbo valandų joms nebuvo nurodyta, tai neigia ir L.G. Šiomis aplinkybėmis L.G. administracinė nuobauda už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁵ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą nepaskirta pagrįstai, naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą atmesti, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.