Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-330-360-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-14
Bylos Nr.
1A-330-360-2012
Teisminio proceso Nr.
69-1-0000-2-12
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Rasa Valentinienė, Stasys Valužis
Advokatai
Jovita Usonytė
Kategorijos
Pranešėjas S. Katauskas Baudž. byla Nr. 1A-330-360/2012Teisėja D. Navickienė Teisminio proceso Nr. 69-1-0000-2-12
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2., 1.1.8.1., 1.1.4.7. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teisėjų Rasos Valentinienės, Stasio Valužio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,nuteistojo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-01-03 iki 2012-01-05 ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-01-05 iki 2012-01-20 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2012 m. sausio 20 d. Kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, jog jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, 2011-12-30 d. apie 23.30 val., atsirakinęs K.D. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kurmaičių kaime, Kretingos rajone, duris, vagystės tikslu įsibrovė į buto vidų ir pagrobė K.D., priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG“, kurio vertė 105 litai su jame buvusia „Labas“ SIM kortele, kurios vertė 20 litų. Tuo pačiu metu, tęsdamas nusikalstamą veiką, R. K. vagystės tikslu per duris atrakinęs spyną raktais, įsibrovė į to paties namo kieme esantį K. D. priklausantį sandėliuką ir pagrobė du K. D. priklausančius dujų balionus, kurių bendra vertė 200 litų. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nukentėjusiajam K. D. 325 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, jog dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino visiškai, ir nors teismas tai pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau apelianto manymu, tai neturėjo jokios įtakos švelnesnės bausmės skyrimui. Apelianto teigimu, teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, jog įvykdytas nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, todėl mano, jog teismas jam skyrė per griežtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis R. K. prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad jam paskirta bausmė nėra per griežta, savo dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad R. K. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsižvelgė į tai, kad R. K. anksčiau teistas keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas recidyvistu, į kaltininko šeimyninę padėtį bei kitas šį asmenį charakterizuojančias aplinkybes. R. K. nevedęs, niekur nedirbo, neturi legalių lėšų pragyvenimui. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgė į tai, jog nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, pagrobti daiktai nukentėjusiajam grąžinti, civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškė.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas R. K. už padarytą nusikaltimą skyrė mažesnę negu BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, (laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal BK 178 str. 2 d. sudaro 3 metus 1 mėnesį 15 dienų), todėl nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas skirdamas bausmę, nors ir pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau tai neturėjo reikšmės bausmės skyrimui.

Kolegija pažymi, kad R. K. nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl apylinkės teismas pagrįstai R. K. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę.

Be to, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog R. K. po paleidimo iš pataisos namų (2011-08-19), 2011-12-30 ir vėl nusikalto. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas. Todėl darytina išvada, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Konstatuotina, jog apylinkės teismas, skirdamas R. K. mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje įtvirtintas šios bausmės vidurkis, jau atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kad jo padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, pagrobtas turtas grąžintas nukentėjusiajam, civilinis ieškinys nepareikštas.

R. K. atžvilgiu jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, jo asmenybe, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, anksčiau aptartą neigiamą apelianto asmenybę, nelaikytina, kad R. K. kaip recidyvistui, paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistajam R. K. paskyrė tikrai savo dydžiu ne per griežtą, pakankamai švelnią bausmę, todėl ją dar labiau mažinti, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo R.K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjai Rasa ValentinienėStasys Valužis