Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-922-1034/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-06
Bylos Nr.
1-922-1034/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55487-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-922-1034/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55487-2016-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamajam V. S.,vertėjui Audriui Krušnai,

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2016-11-27 apie 10.40 val., bute, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,52 prom. etilo alkoholio ), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu priėjęs prie motinos T. S., sugriebė jai už plaukų ir kairės rankos delnu sudavė ne mažiau kaip 6 kartus motinai į veidą, tada pastūmė ją į nugarą, nuo ko ji nugriuvo ant grindų, taip padarė motinai T. S. poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, taip pat dešinio dilbio, riešo ir plaštakos nubrozdinimus, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su mama buvo namuose, išgėrė šiek tiek, mama irgi šiek tiek išgeria, prasidėjo žodžiai ir kilo konfliktas. Tada mamos atsiprašė, bet mama iškvietė policiją ir jį išvežė. Su mama normaliai po to pakalbėjo, sutarė, kad daugiau taip nebus. Nuo to laiko normaliai bendrauja su mama, supranta vienas kitą. Mamą kartą pastūmė ir dar porą kartą sudavė per veidą. Buvo girtas tuo metu, nelabai pamena, kiek kartų trenkė. Tą dieną su kaimynu išgėrė butelį degtinės. Motina neturi priežasčių, dėl kurių norėtų jį nepagrįstai apkalbėti. Mama pasakė, kad atleido jam, bet liepė, kad tai būtų paskutinis kartas. Yra blogas sūnus, kad taip padarė. Šiuo metu viskas pas gerai su mama. Konfliktų po 2016-11-27 neturėjo. Pripažįsta pareikštą civilinį ieškinį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis pagal BK 140 str. 2 d., V. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad parodė, kad gyvena kartu su motina T. S., jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Gyvena dviese. Jis niekur nedirba, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja. Už butą, kuriame gyvena mokesčius moka motina, maistą perka jis, kadangi pas pažįstamus dirba pagalbinius darbus, jam žmonės sumoka už tai pinigus. 2016-11-27 apie 9.45 val. jis nuėjo pas kaimyną Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kartu su juo išgėrė butelį degtinės. Išgėręs grįžo į namus. Namuose pradėjo konfliktuoti su mama Tatjana, dėl ko jis nepamena, gali būti, kad dėl to, kad buvo girtas. Motina sakė, kad jį reikia koduoti. Motina buvo blaivi. Konflikto metu jis trenkė kumščiu savo motinai ne mažiau, kaip 6 kartus į veidą, vėliau ją pargriovė ant grindų, kojomis spardė į įvairias kūno vietas, kiek kartų ir kur tiksliai spardė jis pasakyti negali, tiksliai nepamena. Kodėl taip elgėsi nežino, buvo piktas, supykęs ant motinos, buvo girtas. Po konflikto motina iškvietė policiją, mama verkė, sakė, kad jis negražiai padarė. Atvykę pareigūnai jį sulaikė, pristatė į policijos komisariatą. Su motina konfliktuoja retai, bet jei konfliktuoja, tai tada kada jis būna girtas. Tai pirmas kartas kai jis panaudojo fizinį smurtą motinos atžvilgiu. V. S. kur kitur apsistoti neturi, brolis nepriims, mama yra po insulto, prastai vaikšto. Jis mama rūpinasi, padeda jai buityje. Dėl savo poelgio labai gailisi, ketina motinos atsiprašyti, ir jos prašyti, kad leistų gyventi jos bute, nes daugiau gyventi neturi pas ką. (b. l. 42). V. S. 2017-02-14 parodė, kad pasilieka prie ankstesnių savo parodymų, prisipažįsta, kad būdamas girtas, sukėlė su mama žodinį konfliktą, kurio metu, sudavė mamai ne mažiau kaip 6 kartus rankos delnu į veidą, ją pastūmė, mama nugriuvo ant grindų. Dėl savo veiksmų labai gailisi, tai daugiau nepasikartos, šiuo metu gyvena pas kaimyną (duomenys neskelbtini), nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Mama senyvo amžiaus jis vienintelis ja rūpinasi, atneša vandens, malkų (b. l. 57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji T. S. parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi V. S.. Butas nuosavybės teise priklauso jai. Sūnus niekur nedirba, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. T. S. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi V. S.. Butas nuosavybės teise priklauso jai. Sūnus niekur nedirba, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. T. S. alkoholinių gėrimų šiuo metu nevartoja visai, kadangi ji yra po insulto. Kai sūnus būna blaivas jis padeda jai buityje, kadangi ji sunkiai vaikšto. 2016-11-27 apie 9.00 val. iš miego prabudo sūnus V. S., jis buvo labai girtas, nes dar 26 d. vartojo alkoholinius gėrimus. Sūnus atsikėlęs pradėjo gerti vyną, ji to daryti neleido, pasakė, kad jis eitų atneštų vandens, užkurtų pečių ir padėtų jai tvarkytis buityje. Sūnus jai liepė eiti gulti ir miegoti. Jai sėdint ant lovos sūnus V. S. pradėjo ją tampyti už megztinio, guldė ant lovos, kad ji eitų miegoti, vėliau ne mažiau kaip 6 kartus kumščiu trenkė jai į veidą, tampė už plaukų. Sūnus V. S. praskėlė T. S. lūpą, veidas buvo paraudęs, ji pradėjo verkti, šaukti, tuo metu jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino kitas jos sūnus D. S.. T. S. jam pasakė, kad V. ją sumušė, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. V. S. motinos nepargriovė ant grindų, kojomis nespardė jos. Atvykę pareigūnai jį sulaikė, atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nuvežė T. S. į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, ten ją apžiūrėjo. Kokius sužalojimus nustatė, ji pasakyti negali. Sūnus V. S. smurtauja ne pirmą kartą. Ji kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. T. S. sūnaus nenori priimti gyventi į savo butą, bijo, kad jis girtas vėl ims konfliktuoti, prieš ją smurtauti (b. l. 11-12). Papildomos apklausos metu T. S. parodė, kad 2016-11-27 apie 10.40 val. namuose girtas sūnus V. S. sukėlė žodinį konfliktą, kadangi ji neleido jam gerti alkoholinių gėrimų. Ji sėdėjo ant lovos, sūnus V. S. pradėjo jai tampyti už megztinio, rėkė ant jos, kad ji gultų miegoti, jai atsigulus ne mažiau kaip 6 kartus kairės rankos delnu trenkė jai į veidą, o dešine ranka buvo suėmęs jai už plaukų, tempė, dėl šių sūnaus veiksmų T. S. patyrė fizinį skausmą. T. S. norėjo atsikelti šauktis pagalbos, atsistojusi ėjo link išėjimo durų ir nežino kuria ranka, tačiau sūnus V. S. pastūmė jai į nugarą, po ko ji nukrito ant dešinio šono. Krisdama galėjo nusibrozdinti dešinį dilbį, riešą ir plaštaką. T. S. po to nušliaužė iki lango ir atsistojo. Pirmoje apklausoje ji minėjo, kad sūnus jos nepargriovė, tačiau ji dar buvo šoko būsenoje, visko neprisiminė tiksliai. Jos sūnus V. S. nespardė (b. l. 15-16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. S. parodė, kad 2016-11-27 apie 10:30 val. jam paskambino mama T. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri pranešė, kad ją ką tik sumušė sūnus V. Jis išgirdęs, kad mama sunkiai kalba, bei verkia ir žinodamas savo brolį iš karto paskambino 112. D. S. gyvena (duomenys neskelbtini) iš ten atvažiavo pas mamą į namus, kur pastebėjo, jau atvykusius policijos pareigūnus ir sulaikytą brolį. Jam mama pasakojo, kad V. per jėgą už plaukų atlenkdavo jos galvą ir jai pildavo į burną alkoholį (pigų vyną). Kiek jam pasakė mama, ją mušė norėdamas užvaldyti butą, kuriame gyvena mama. Sužalotas visas veidas, skauda ranka. Brolis dažnai smurtavo prieš mamą, tačiau visą kaltę versdavo ant jo, kol jis gyveno kartu su mama. Tačiau, kai išsikraustė, smurtas prieš mamą tęsėsi, bet mama skųsdavosi tik jam, policija kviečiama nebuvo. Šiuo metu mamos apklausti nepavyks, nes ji yra ligoninėje, apsvaigusi nuo alkoholio, bei smarkiai sumušta lūpa, dėl to nelabai gali kalbėti (b. l. 22).

2017-01-09 VTMT Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P.apžiūrėjo T. S., gim. (duomenys neskelbtini) asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 2016-98749, cd Nr. 2463 iš Všį Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės ir nurodė, kad T. S. nustatyta poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai veide bei dešinio dilbio, riešo ir plaštakos odos nubrozdinimai. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 24-25).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. S. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad Mamą kartą pastūmė ir dar porą kartą sudavė per veidą. Buvo girtas tuo metu, nelabai pamena, kiek kartų trenkė. Tą dieną su kaimynu išgėrė butelį degtinės. Motina neturi priežasčių, dėl kurių norėtų jį nepagrįstai apkalbėti. Mama pasakė, kad atleido jam, bet liepė, kad tai būtų paskutinis kartas. Yra blogas sūnus, kad taip padarė. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės nuoseklūs, juos patvirtina ir nukentėjusiosios T. S. parodymai, policijos liudytojo D. S. parodymai bei specialisto išvada.

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog V. S. 2016-11-27 apie 10.40 val., bute, (duomenys neskelbtini). būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,52 prom. etilo alkoholio), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu priėjęs prie motinos T. S., sugriebė jai už plaukų ir kairės rankos delnu sudavė ne mažiau kaip 6 kartus motinai į veidą, tada pastūmė ją į nugarą, nuo ko ji nugriuvo ant grindų, taip padarė motinai T. S. poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, taip pat dešinio dilbio, riešo ir plaštakos nubrozdinimus, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. S. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

D. V. S. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. S. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas prieš šeimos narį – motiną, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – oficialiai nedirba, administracine tvarka baustas (b. l. 63-66), anksčiau neteistas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 69), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 70), į Vilniaus priklausomybės centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 68).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, skirtinos bausmės dydis turi būti artimas įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytam laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiui. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, V. S. vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, V. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-11-27 11.00 val. iki 2016-11-29 09.30 val. (b. l. 36, 38). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 52), kuri paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 124,07 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusios T. S. gydymo išlaidų. (b. l. 28-30). Pareikštas civilinis ieškinys yra motyvuotas ir pagrįstas, be to, kaltinamasis V. S. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir ieškinio dydžio neginčijo, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, V. S. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-11-27 11.00 val. iki 2016-11-29 09.30 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš V. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 124,07 Eur turtinės žalos atlyginimo.

I. V. S. kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas