- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- I-690-789/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02680-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016-06-30 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3). Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 m. gruodžio mėn., 2015 m. kovo mėn. ir 2015 m. liepos mėn. kiekvieną mėnesį po vieną savaitę buvo laikomas LAVL. Teigė, kad palatoje buvo laikoma nuo 4 iki 6 asmenų. Teigė, kad laikymo sąlygos LAVL prilygo kankinimui ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. Nurodė, kad patalpose šalta, drėgna, nėra karšto vandens. Pažymėjo, kad naudotis dušu galėjo tik kartą per savaitę, dušai buvo netvarkingi, juose buvo šiukšlių ir vandens, nebuvo vietos higienos priemonėms sudėti. Pabrėžė, kad patalpose nebuvo ventiliacijos, dėl to negalėjo išdžiūti išskalbti rūbai. Nurodė, kad kameroje buvo tarakonų, nebuvo kištukinių elektros lizdų, dėl to negalėjo klausytis radijo. Teigė, kad vienam asmeniui tekdavo mažiau palatos ploto, negu nustatyta teisės aktuose, dėl to privalėjo gulėti arba sėdėti.
Atsiliepimas
Atsakovė LAVL atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, LAVL nevedama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Pažymėjo, kad LAVL administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Pabrėžė, kad LAVL išduotas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 Leidimas-Higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti. Nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 11¹ p. nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų plotas laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia žalos atsiradimą (b. l. 7–10).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl jo netinkamų laikymo sąlygų LAVL 2014 m. gruodžio mėn., 2015 m. kovo mėn. ir 2015 m. liepos mėn.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo gydomas LAVL palatose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas tenkantis vienam asmeniui. Nagrinėjamu atveju aktualus Taisyklių 11¹.4 p., nustatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2014-12-16 iki 2014-12-23 Psichiatrijos skyriaus 3 (9,56 m², 2 lovos) ir 7 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje, nuo 2015-03-03 iki 2015-03-10 Psichiatrijos skyriaus 6 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje, nuo 2015-06-30 iki 2015-07-07 Chirurgijos skyriaus 23 (8,80 m², 4 lovos) kamerų tipo palatoje. Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiškėju ligoninės palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė paaiškino, kad tokios informacijos pateikti negali. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatyto ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiškėjo teiginiais dėl palatų užimtumo jo buvimo LAVL metu. Atsižvelgdamas į lovų skaičių palatose, teismas konstatuoja, kad vienam asmeniui tenkantis plotas visą pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpį (21 diena) neatitiko privalomo vienam asmeniui turinčio tekti 5,1 m² ploto. Atsakovės atstovo argumentas, jog LAVL negali daryti įtakos gydomų asmenų skaičiui, nėra reikšminga aplinkybė, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą. Remiantis CK 6.271 str. 1 d., žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pažymėtina, kad nuo 2015-11-01 įsigaliojo Higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, kuria pripažinta netekusia galios 2010-04-11 įsigaliojusi nauja Lietuvos higienos norma 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241. Pareiškėjas LAVL buvo laikomas laikotarpiais nuo 2014-12-16 iki 2014-12-23, nuo 2015-03-03 iki 2015-03-10, nuo 2015-06-30 iki 2015-07-07. Todėl nagrinėjamu atveju taikoma Higienos norma 76:2010.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL palatose buvo prasta ventiliacija, drėgna, taip pat nurodė, kad kamerose buvo šalta. Higienos normoje 76:2010 22 p. nustatyta, kad šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Iš LAVL atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Centras) tikrino, ar LAVL palatose higienos sąlygos atitinka Higienos normų reikalavimus. Iš patikrinimo aktų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL palatose pažeidimai nenustatyti (b. l. 15–20). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2016-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A978-624/2016). Pareiškėjas, paduodamas skundą, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nenurodė, ar dėl netinkamų gydymo sąlygų kreipėsi į LAVL administraciją. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad palatose nebuvo elektros lizdo, todėl jis negalėjo klausytis radijo. Šiuo atveju teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad kamerose turi būti įrengtas elektros lizdas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus LAVL veiksmus, neįrengus palatose elektros lizdo.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatose buvo tarakonų. Iš bylos duomenų matyti, kad LAVL administracija dėl dezinfekcijos, deratizacijos 2014-01-02 sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 21–24). Pagal šią sutartį kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Atsakovės atstovo pateikti įrodymai patvirtina, kad LAVL buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui, todėl pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo atžvilgiu nenustatytas.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, LAVL dušais galėjo naudotis tik kartą per savaitę. Higienos normos 76:2010 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, jog pagal EŽTT praktiką kai kuriais atvejais pareiškėjo kalinimo sąlygas pablogina ir ta aplinkybė, kad jis negali naudotis dušu pakankamai dažnai (pareiškėjas dušu galėjo naudotis kartą per savaitę) (EŽTT 2012-07-10 sprendimas byloje Vartic prieš Rumuniją, 2012-03-13 sprendimas byloje Onaca prieš Rumuniją). Tačiau 2001 m. EŽTT, Valašino byloje nustatęs, kad pareiškėjas dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, tokią situaciją apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju yra sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2001-07-24 sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą). LVAT 2016-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016 konstatavo, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (LVAT 2016-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2335-556/2016). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti kiti pareiškėjo teisės pažeidimai, ribota galimybė naudotis dušu vertintina kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, jog palatoje nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. nustatyta, kad sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 p. taip pat nustatyta, kad kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, o jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo įrengti karšto vandens tiekimo sistemą kameroje (palatoje). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo aspektu nenustatytas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę (21 diena), vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (sveikata), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 4 iki 8 eurų (LVAT 2017-02-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-101-146/2017, LVAT 2017-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-336-442/2017, LVAT 2017-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-103-438/2017, LVAT 2017-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 170 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. O. (A. O.) (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.